- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- 1N-211-150/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00672-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- M. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo M. G. prašymas dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį M. G. nuteistas subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.
Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnį 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinant bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir M. G. paskiriant laisvės atėmimą 3 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 9 mėnesiams.
Kauno apygardos teisme 2015 m. balandžio 30 d. gautas nuteistojo M. G. prašymas perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir (ar) sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis prašymą grindė pasikeitusiu teisiniu reguliavimu, t. y. įstatymo leidėjo priimtu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymu (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) (toliau – ir 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymas) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) (toliau – ir 2015 m. kovo 19 d. įstatymas).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi nurodytą nuteistojo M. G. prašymą dėl bausmės sušvelninimo atmetė. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu M. G. nuteistas už tai, kad jis svetimą turtą pagrobė įsibrovęs į saugyklą – automobilį (BK 178 straipsnio 2 dalis). Teismas vertino, kad 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu pakeista nedidelės vertės turto samprata neturi jokios įtakos M. G. padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti, nes įstatymų leidėjas, BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatydamas kvalifikuojančius požymius, nepriklausomai nuo realios pagrobtų daiktų vertės, tokius veiksmus laiko pavojingesniais.
Apygardos teismas taip pat priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra net formalių sąlygų, kuriomis remiantis M. G. galėtų būti taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos bei atidėtas bausmės vykdymas, nes M. G. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu nuteistas už 3 tyčinius recidyvinius nusikaltimus, iš kurių vienas yra sunkus, du – apysunkiai nusikaltimai, ir jam paskirta galutinė 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu, pagal 2015 m. kovo 19 d. įstatymo nuostatas bausmės vykdymas gali būti atidėtas tiems nuteistiesiems, kurie už nusikaltimų padarymą (išskyrus labai sunkius) yra nuteisti ne daugiau kaip 4 metams.
Todėl atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistojo prašymo dėl bausmės sušvelninimo netenkino.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. G., nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi, skunde prašo šią nutartį (nurodo nuosprendį) panaikinti ir jo prašymą patenkinti. Nuteistasis skunde teigia, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu pakeista nedidelės vertės turto samprata neturi jokios įtakos M. G. padarytai nusikalstamai veikai, nustatytai BK 178 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuoti. Nuteistojo nuomone, tuo atveju, jeigu jo pagrobto turto vertė viršytų 3 MGL, tai teismas jam skirtų griežtesnę bausmę. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad BK 178 straipsnis yra suskirstytas į dalis pagal padarytos žalos dydį, kuo didesnė padaryta žala, tuo inkriminuojama sunkesnė dalis. Nuteistasis mano, kad aptariamu atveju prieš jį taikytini 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu ir 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padaryti pakeitimai ir palengvintina jo, kaip nuteistojo, teisinė padėtis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismo nutartis nenaikintina. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl bausmės sušvelninimo, tinkamai taikė bei aiškino baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 75, 178 straipsnio 2 dalis, 190 straipsnio 1 dalis), baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė (BPK 362¹ straipsnis).
Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, 6 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme M. G. nuteistas už nusikaltimų, įtvirtintų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą (2 t., b. l. 15-19, 38-41).
Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. G. siekia, kad jam būtų taikytas 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymas ir sušvelninta nurodytu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė, t. y. pripažintina, jog jis nepadarė veikos, kuri pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančią BK redakciją būtų pripažįstama nusikalstama.
Aukštesnės instancijos teismo nuomone, prieš M. G. taikyti 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo nuostatas nėra jokių teisinių prielaidų.
Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tokio pobūdžio prašymai nagrinėjami pagal BPK 362¹ straipsnyje nustatytą tvarką.
BK 190 straipsnis (Turto vertės išaiškinimas) buvo pakeistas 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (114 Eur), bet neviršija 5 MGL (190 Eur) dydžio sumos. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad turtas, kurio vertė viršija 1 MGL (38 Eur), bet neviršija 3 MGL (114 Eur), nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamosios teisės taikymo kontekste, t. y. nesudaro nusikalstamų veikų, nustatytų BK XXVIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), dalyko. Taigi ši nuostata laikytina nuteistųjų teisinę padėtį švelninančia tik tuo atveju, jeigu jie buvo / yra nuteisti už nedidelės vertės turto pagrobimą. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju M. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra nuteistas už tai, kad jis svetimą turtą pagrobė įsibrovęs į saugyklą – automobilį. Tokia M. G. padaryta nusikalstama veika įstatymo leidėjo laikytina pavojingesne. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pavojingesniu būdu pagrobto turto vertė gali būti tiek didesnė, tiek mažesnė nei 5 MGL (pagal ankstesnį teisinį reguliavimą 3 MGL) dydžio suma, bet ji neturi viršyti 250 MGL dydžio sumos. Atsižvelgus į tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad, priešingai nei mano nuteistasis, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu pakeista nedidelės vertės turto samprata neturi jokios įtakos M. G. padarytai nusikalstamai veikai, nustatytai BK 178 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuoti. Apygardos teismo padaryta išvada atitinka tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje suformuluotas BK 178 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas taip pat priėjo prie pagrįstos išvados, kad aptariamu atveju nėra pagrindo prieš M. G. taikyti ir BK 75 straipsnį.
Aukštesnės instancijos teismas, palyginęs ankstesnę BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu, konstatuoja, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintinos nuteistų už sunkius nusikaltimus asmenų teisinę padėtį lengvinančiomis bei turinčiomis grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). Tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, kurią jis įgyvendina tik byloje esant BK 75 straipsnyje nustatytai sąlygų visumai. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad bausmės vykdymo institutas netaikomas prieš tuos asmenis, kurie yra nuteisti daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus. Nors M. G. yra nuteistas už 1 sunkų ir 2 – apysunkius nusikaltimus, tačiau jam paskirta galutinė bausmė viršija 4 metus, jam paskirta galutinė bausmė yra 6 metai ir 9 mėnesiai. Todėl pritartina apygardos teismo išvadai, kad šiuo atveju netgi svarstyti klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam M. G. BK 75 straipsnio nuostatas nėra jokių formalių pagrindų.
Vien nuteistojo M. G. subjektyvi nuomonė dėl baudžiamojo įstatymo normų, susijusių su bausmės sušvelninimu, aiškinimo ir taikymo, nėra pakankamas pagrindas panaikinti ir (ar) pakeisti iš esmės teisėtą bei pagrįstą apskųstą teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.