- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- Iv-508-402/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Pareiškėjas
- UAB „Vidiva“
- Kategorijos
- 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės ( kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Jolantos Medvedevienės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui A. G., atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams V. J., R. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vidiva“ skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl operatyvaus patikrinimo ir nurodymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Vidiva“ prašo teismo panaikinti 2011 m. gruodžio 6 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. AU12-265 su visais jo priedais, ir panaikinti 2011 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (18.6-04.1. l)-AU3-57.
Pareiškėja skunde nurodė, kad pradėjus mokestinį patikrinimą, pastebėjo, kad patikrinimas atliekamas tendencingai. Pareiškėjos buvo prašoma pateikti dokumentus, kurie visiškai nesusiję su mokesčių apskaičiavimu ir kurių bendrovė nekaupė, nes to daryti neprivalėjo. Pareiškėjos nuomone, atsakovas surašydamas operatyvaus patikrinimo pavedimą ir mokesčių administratoriaus nurodymą piktnaudžiauja įstatymu suteiktomis mokesčių administratoriui teisėmis, pažeidžia LR Mokesčių administravimo įstatymą bei kitus teisės aktus.
Mokesčių administratorius surašydamas operatyvaus patikrinimo pavedimą siekia kitų tikslų nei nurodo pavedime. Atsakovas pavedime nurodo, kad patikrinimo tikslas patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos, todėl atsakovas gali perskaičiuoti UAB „Vidiva" mokesčius už 2011 metus ir penkerius iki 2011 metų einančius metus, tačiau kaip matyti iš nurodymo, atsakovas prašo pateikti dokumentus už 2005 metus, už kuriuos apskaičiuoti mokesčius administratorius neturi teisės. Ši aplinkybė parodo, jog atsakovas siekia kitokių tikslų nei su mokesčių apskaičiavimu susijusių tikslų, kadangi tikrinti kokios buvo bendrovės išlaidos už laikotarpį už kurį nėra galimas mokesčių apskaičiavimas ir perskaičiavimas yra visiškai neprasmingas.
Mokesčių administratoriaus nurodymu atsakovas reikalauja pateikti dokumentus, kurių bendrovė neturi ir neprivalo turėti. Pareiškėja 2005 m. pardavė pastatus apie kuriuos atsakovas reikalauja pateikti dokumentus. Pareiškėja pardavusi pastatus perdavė pirkėjui ir visus su pastatais susijusius dokumentus ir šiuo metu jų neturi ir neprivalo turėti. Be to, mokesčių administratorius reikalauja pateikti dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas, kurios turėtų būti priskiriamos dviem konkretiems pastatams. Įstatymai ir poįstatyminiai aktai niekada nereikalavo patiriamas sąnaudas priskirti konkretiems pastatams, todėl bendrovė neturi galimybių pateikti atitinkamų dokumentų. Bendrovė gali pateikti tik visus dokumentus, patvirtinančius visas patirtas išlaidas jų neišskaidant.
Pareiškėjos nuomone, skundžiami veiksmai ir aktai tiesiogiai pažeidžia jos teises, kadangi jais reikalaujama pateikti ir atlikti tai, ko bendrovė šiuo metu negali atlikti, bei to, tai draudžia reikalauti įstatymai, todėl skundžiami aktai neteisėti ir turi būti panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad atliekant patikrinimą pagal 2009 m. kovo 27 d. pavedimą tikrinti Nr. AU2-15 buvo 2011-02-10 surašytas patikrinimo aktas Nr. (20)-AU16-7, kuriame UAB „Vidiva" buvo papildomai apskaičiuota iš viso 144 551 Lt mokesčių. Pareiškėja šį patikrinimo aktą apskundė ir 2011-04-22 buvo patvirtintas Kauno AVMI sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-95, kuriuo dalis priskaičiuotų mokesčių buvo patvirtinta, o dėl dalies buvo pavesta atlikti pakartotiną patikrinimą siekiant patikslinti parduoto nekilnojamojo turto rinkos vertę ir surinkti daugiau duomenų apie išmokėtas pajamas, todėl buvo pradėtas UAB „Vidiva" pakartotinas mokestinis patikrinimas ir jį sustabdžius, dėl užsakyto turto vertinimo, 2011m. gruodžio 6 d. buvo išrašytas operatyvaus patikrinimo pavedimas, kurio tikslas - patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą UAB „Vidiva".
Bendrovės direktorė 2011-12-07 raštu pranešė Kauno AVMI, kad prašomus operatyvaus patikrinimo metu dokumentus dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą galės pateikti ne anksčiau kaip iki 2011-12-19. Todėl, direktorei 2011-12-19 buvo įteiktas Mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti reikalingus dokumentus. 2011-12-19 raštu Nr. 44 UAB "Vidiva" pateikė dalį prašomų dokumentų. 2011-12-21 raštu Nr. 45 direktorė pranešė, kad stengsis papildomą informaciją pateikti iki 2011-12-29. 2011-12-29 raštu Nr. 48 direktorė pranešė, kad pateikti dokumentai ir informacija yra neteisinga, todėl jais vadovautis negalima. 2012-01-02 raštu Nr.(18.5-04.1.1)-K-13 buvo kreiptasi į UAB „Vidiva" ir paprašyta nedelsiant pateikti prašomus dokumentus. 2012-01-12 buvo pranešta apie pateiktą skundą Kauno apygardos administraciniam teismui. Operatyvus UAB "Vidiva" patikrinimas buvo užbaigtas surašant 2012-01-16 Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą, kuria buvo įforminti operatyvinės patikros rezultatai. Mokėtoja su pažyma, kaip ir su operatyvaus patikrinimo pratęsimais buvo supažindinta. Atsakovo atstovas paaiškino, kad neturint savo žinioje prašomų pateikti dokumentų ar informacijos, pareiškėja galėjo apie tai informuoti raštu atsakovą. Pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 114 str. mokesčių administratoriui yra suteikta teisė savarankiškai pasirinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustatyti tikrinimo mastą ir laiką.
Atsakovas savo veiksmais nepažeidė pareiškėjos teisių ir įstatymų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Administracinė byla nutrauktina.
Pareiškėja prašo teismo panaikinti 2011 m. gruodžio 6 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. AU12-265 su visais jo priedais, ir panaikinti 2011 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (18.6-04.1. l)-AU3-57.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija; toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnį ir 22 straipsnio 1 dalį galima teigti, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 114 str. mokesčių administratoriui yra suteikta teisė savarankiškai pasirinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustatyti tikrinimo mastą ir laiką. Sutinkamai su Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi, mokestinis patikrinimas apibrėžiamas kaip mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. Kadangi viena iš pagrindinių mokesčių administratoriaus funkcijų yra kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai (Mokesčių administravimo įstatymo 25 str. 1 d. 7 p., 26 str. 1 d. 7 p.), atsižvelgiant į paminėtą mokestinio patikrinimo sąvoką, akivaizdu, jog šis patikrinimas yra viena iš mokesčių administratoriaus vykdomos (atliekamos) mokesčių mokėtojo (jo veiklos) kontrolės formų.
Mokestinio patikrinimo pradžia yra apibrėžta Mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje ir yra siejama su konkretaus sprendimo jį atlikti priėmimu. Sąlyga, jog visi mokestiniai patikrinimai pradedami tik kai mokesčių administratoriaus pareigūnas turi mokesčių administratoriaus viršininko ar jo įgalioto asmens pasirašytą pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, yra nurodyta Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87, (toliau – ir Mokestinių patikrinimų taisyklės) 18 punkte.
Nors pradedant mokestinio patikrinimo procedūrą, privaloma surašyti pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, tačiau pats pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą – mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Konkrečias teisines pasekmes mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (Mokesčių administravimo įstatymo 132 str. 1 ir 2 d.). Taigi akivaizdu, jog pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą yra tarpinis dokumentas. Todėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje.
Taigi pagal prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą ginčijamas šioje byloje operatyvaus patikrinimo pavedimas yra procedūrinis dokumentas, ir jo išrašymas yra neišvengiamas žingsnis siekiant atlikti patikrinimo veiksmus. Šis pavedimas yra tik vienas iš viešojo administravimo procedūros, kurios pabaigoje net nepriimamas galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui materialiųjų (mokestinių) teisinių pasekmių, metu priimamų dokumentų. Materialios teisinės pasekmės pareiškėjui kils tik tuo atveju, jeigu operatyvaus patikrinimo metu bus nustatytas įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas.
Nors ir negalima teigti, kad operatyvaus patikrinimo pavedimas pareiškėjui visiškai nesukelia teisinių pasekmių, tačiau šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio (MAĮ 121–126 straipsniai). Šiuo pavedimu mokesčių mokėtojo teisinės padėties klausimas iš esmės nėra sprendžiamas, pavedimas jo teisiniam statusui jokios įtakos neturi.
MAĮ 144 straipsnyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, tačiau šios nuostatos negalima suprasti absoliučiai, ji turi būti aiškinama kartu su prieš tai išanalizuotomis ABTĮ nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į operatyvumo principą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad mokesčių mokėtojas turi teisę skųsti mokesčių administratoriaus veiksmus ir aktus, priimtus mokestinio patikrinimo eigoje, tačiau naudojimasis šia įstatymine teise negali tapti priemone išvengti mokestinio patikrinimo, mokestinis patikrinimas negali tapti negalimu vien dėl to, kad mokesčių mokėtojas jo eigoje kelia ginčus dėl mokesčio administratoriaus veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-365/2007). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei MAĮ, nei Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklės neįtvirtina tiesioginės pareiškėjo teisės skųsti operatyvaus patikrinimo pavedimą, be to, ginčijamo pavedimo teisminė kontrolė nėra prasminga, teismas šiame etape asmens teisių apginti negalėtų, nes, kaip minėta, tokio pavedimo surašymas yra tik vienas iš procedūros etapų.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors ginčijamas atsakovo surašytas pavedimas atlikti pareiškėjo operatyvų patikrinimą traktuotinas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis), tačiau įvertinus jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas pareiškėjui, toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Pavedimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, todėl, administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.
Pareiškėjas skundžia ir prašo panaikinti 2011 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (18.6-04.1. l)-AU3-57. Pastarajame dokumente mokesčių mokėtojas įpareigojamas pateikti atitinkamus duomenis bei dokumentus, reikalingus mokesčių administratoriaus atliekamam tyrimui. Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu nurodymu, todėl administracinėje byloje kyla klausimas dėl šio dokumento teisinio statuso bei galimybės jį ginčyti teisme.
Šioje administracinėje byloje skundžiamas toks mokesčių administratoriaus nurodymas, kuris, kolegijos vertinimu, taip pat niekaip dabartiniu metu nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. 2011 m. gruodžio 7 d. nurodymu duodamas kompetentingo subjekto patvarkymas pateikti konkrečius atitinkamus duomenis bei dokumentus, kurie gali suponuoti tiek teigiamo sprendimo, tiek neigiamo sprendimo priėmimą tikrinamojo asmens atžvilgiu. Nurodymas – dokumentas, turintis užtikrinti maksimalų įrodymų surinkimą bei visapusišką jų įvertinimą, tarnaujantis mokesčių administratoriaus baigiamojo akto priėmimui. Turint omenyje įstatymų leidėjo imperatyvius reikalavimus dėl teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, laikymosi, teisėjų kolegija, nagrinėjanti reikalavimą dėl nurodymo panaikinimo, neturi pagrindo kitokiam teisės interpretavimui, liečiančiam tų mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimą, kurie iš esmės realių teisinių pasekmių nesukelia ir galėtų būti kvestionuojami mokesčių administratoriui priėmus jo galutinį sprendimą, kada ir atsiranda realūs teisiniai padariniai.
Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.).
Remiantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tiek operatyvaus patikrinimo pavedimas, tiek mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Jie savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniais sprendimais (veiksmais), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinami ir tokie sprendimai (veiksmai) bei jais padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui.
Sutinkamai su išdėstytu administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str., 101 str. 1 p.).
Pareiškėja, pateikdamas skundą teismui, sumokėjo 100 litų žyminį mokestį (b. l. 11). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu, bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, žyminis mokestis turi būti grąžintas pareiškėjai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., teisėjų kolegija
nutarė:
Administracinę bylą Nr. I-508-402/2012 pagal pareiškėjos UAB „Vidiva“ skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl operatyvaus patikrinimo ir nurodymo panaikinimo, nutraukti kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
UAB „Vidiva“ grąžinti 100 (šimtą) litų sumokėtą žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.