Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2012-01-23 · Civilinė byla Nr. 2-159-71/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-23
Bylos Nr.
2-159-71/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Agota Gutauskienė
Atsakovas
UAB „Crabro“
Ieškovas
RUAB „Kivida“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-159-71/2012Procesinio sprendimo kategorija 35.4.,36.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Regina Agota Gutauskienė, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant atsakovo UAB „Crabro“ atstovui advokato padėjėjui A. D. (tomas 8, b.l. 15), ieškovo restruktūrizuojamos UAB „Kivida“ atstovui ir restruktūrizuojamos įmonės administratoriui R. B. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos UAB „Kivida“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Crabro“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Crabro“ priešieškinį ieškovui RUAB „Kivida“ dėl nuostolių atlyginimo ir,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas RUAB „Kivida“ 2009-02-09 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Crabro“ 688 982,21 Lt už atliktus darbus pagal rangos sutartį, taip pat prašė priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2006 m. liepos 27 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas, veikdamas kaip rangovas, įsipareigojo pagal parengtą poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techninį projektą žemės sklype u/n Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti griovimui numatytus statinius, rekonstruoti korpusą „A“ ir pastatyti korpusą „B“, nutiesti projekte numatytus inžinerinius tinklus, sutvarkyti teritoriją, atlikti visus kitus reikalingus objekto pripažinimo tinkamu naudoti darbus ir perduoti darbų rezultatą. Atsakovas, veikdamas kaip užsakovas, sutarties 3.2.5 punktu įsipareigojo priimti iš ieškovo atliktus statybos darbus ir laiku už juos atsiskaityti. Ieškovas atliko visus sutartimi sulygtus darbus, tačiau atsakovaus už ieškovo atliktus darbus pilnai neatsiskaitė, nors ieškovas periodiškai išrašydavo atsakovui PVM sąskaitas faktūras bei atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus. Rangos sutartimi numatyta atliktinų darbų kaina buvo 10 155 989,00 litų. Sutarties šalys 2006 m. lapkričio 16 d. papildomu susitarimu prie Sutarties Nr. 3 darbų atlikimo kainą padidino ir numatė bendrą galutinę objekto statybos sutarties kainą 14 484 065,00 litų. Ieškovas atlikęs darbus, galutinę atliktų darbų kainą pagal atsakovui išrašytas sąskaitas faktūras paskaičiavo mažesnę nei buvo galutinai numatyta papildomu susitarimu, t. y. iš viso atsakovo naudai buvo atlikta darbų už 13 305 028,31 litų. Atsakovas pagal sąskaitas yra sumokėjęs 11 845 046,10 litų bei 771 000 litų avansą. Ieškovas yra įtraukęs ne tik tiesiogiai atsakovo pervestas ieškovui lėšas už atliktus darbus, bet ir šiuos tarpusavio įskaitymus, kuriuos ieškovas užskaitė kaip apmokėjimus už atliktus darbus: UAB „Kauno liftai" - 75 303,00 Lt, R. P. individuali įmonė „Alna“ - 70 000,00 Lt, UAB „Midos“ - 90 000,00 Lt, UAB „Puzynski ir partneriai" - 10653,63 Lt, UAB „Adrelsta" - 20 000,00 Lt, UAB „Litesko“ Palangos šiluma - 12 405,58 Lt, patarnavimai (vandens, elektros, šildymo išlaidos) - 26541,66 Lt. Atsakovas pagal sutartį už atliktus darbus yra sumokėjęs ieškovui 12 616 046,10 Lt, likdamas skolingas 688 982,21 Lt (tomas 1, b.l. 4 – 9).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Crabro“ atsiliepimu į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad šios bylos ginčo dalykas išimtinai yra susijęs su 2006-07-27 tarp atsakovo UAB „Crabro“ ir ieškovo UAB „Kivida“ pasirašytos statybos rangos sutartimi, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pagal parengtą poilsio pastato, adresu(duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techninį projektą žemės sklype, kurio u/n(duomenys neskelbtini), nugriauti griovimui numatytus statinius, rekonstruoti „A“ korpusą ir pastatyti „B“ korpusą, nutiesti projekte numatytus inžinerinius tinklus, sutvarkyti teritoriją, atlikti visus kitus reikalingus objekto pripažinimo tinkamu naudoti darbus ir perduoti darbų rezultatą atsakovui, o atsakovas įsipareigojo už atliktus rangos darbus laiku ir tinkamai už juos atsiskaityti rangos sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovas ir atsakovas rangos sutartimi susitarė dėl konkrečios ir galutinės rangos darbų kainos (14 484 065,00 Lt), kuri rangos darbų vykdymo procese galėjo būti keičiama tik apie tai atskirai pranešus ir tam gavus atsakovo UAB „Crabro“ sutikimą. Tokiu būdu, ieškovas, būdamas profesionalu statybų srityje ir, pasirašydamas rangos sutartį, įsipareigojo visus rangos darbus atlikti už fiksuotą kainą, kuri jokiu būdu negalėjo būti modifikuojama vien tik ieškovo valia, t.y. ieškovas pagal sutartį neįgijo teisės reikalauti apmokėjimo už savo iniciatyva (savavališkai) atliktus papildomus darbus, kurie nebuvo suderinti su atsakovu rangos sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovas ieškinyje teigia, kad atliko rangos darbų už 13 305 028,31 Lt - tačiau prie ieškinio nėra nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų tokias atliktų darbų apimtis (pvz. abiejų šalių pasirašytų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų). Ieškovas ieškinyje nutylėjo ir nepaminėjo visų esminių su rangos darbų atlikimu susijusių aplinkybių – apie darbus , kuriuos atliko kiti rangovai ir kokios pinigų sumos ir kokiu būdu buvo jiems sumokėtos. Ieškovo nurodomos atliktų rangos darbų vertės ir paskaičiavimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Ieškovas yra atsakingas už atliktus rangos darbus, jų kokybę per visą garantinį terminą ir jokios aplinkybės, išskyrus numatytas CK 6.697 str. 3 d. negali, pašalinti rangovo pareigos atsakyti už atliktų rangos darbų trūkumus (tomas 1, b.l. 45-56).

Į teismo posėdį ieškovas neatvyko, teismo nutarties sumokėti už ekspertizės atlikimą atsisakė vykdyti, ieškovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir svarbių ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenustatyta (tomas 7, b.l. 128-136).

Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Crabro” atstovas prašė ieškinį atmesti, o priešiešikinį tenkinti ir nurodė, kad ieškovo RUAB „Kivida” ieškinio reikalavimas yra neįrodytas, prieštarauja byloje surinktiems ir šalių pateiktiems įrodymams. Pagal rangos sutarties 5.3. punktą, ieškovas visus rangos darbus įsipareigojo atlikti ne vėliau nei iki 2007 m. birželio 1 dienos. Atsakovo atstovas nurodė, kad rangos atlikimo darbų terminai nebuvo pratęsti, nebuvo ir rangos sutartį keičiančių ar papildančių susitarimų. Ieškovas savo sutartinio įsipareigojimo rangos sutartyje nustatytu terminu atlikti visus rangos sutartyje numatytus darbus neįvykdė: buvo ženkliai pavėluota atlikti rangos sutarties tinkamam įvykdymui būtinus statybos ir panašaus pobūdžio darbus, o dėl to iki rangos sutartyje nustatyto termino (2007-06-01) pabaigos nei korpusas „A”, nei korpusas „B” negalėjo būti teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti tinkamais naudoti. Dėl šių priežasčių korpusas „A” tinkamu naudoti buvo pripažintas tik 2008-02-04, t.y. 248 dienomis vėliau, o korpusas „B” tinkamu naudoti buvo pripažintas tik 2008-12-11, t.y. 559 dienomis vėliau. Pagal šalių pasirašytą rangos sutarties 1.1. punktą, ieškovas įsipareigojo pagal projektuotojo UAB „Genezė” parengtą poilsio pastato (duomenys neskelbtini)techninį, projektą – nugriauti griovimui numatytus statinius, rekonstruoti korpusą „A“ ir pastatyti „B” korpusą, nutiesti projekte numatytus inžinerinius tinklus, sutvarkyti teritoriją, atlikti visus kitus reikalingus objekto pripažinimo tinkamu naudoti darbus ir perduoti darbų rezultatą atsakovui (užsakovui) sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Ieškovo ieškinyje nurodytas motyvas, kad atsakovas UAB „Crabro”, pasirašydamas 2008-12-01 statybos darbų perdavimo – priėmimo aktą, priėmė visus ieškovo atliktus statybos darbus ir patvirtino, jog nukrypimų nuo projekto nėra, yra nepagrįstas, nes tariamas statybos darbų perdavimo – priėmimo aktas neturi jokios teisinės galios. Atsakovas UAB „Crabro” nėra pasirašęs statybos darbų perdavimo priėmimo akto, minėtą aktą pasirašė V. D., kuris yra statinio techninės priežiūros vadovas. Statinio techninės priežiūros vadovo ir UAB „Crabro” kaip užsakovo teisių ir pareigų apimtis ir jų turinys yra skirtingi ir negali būti sutapatinami. Atsakovo atstovas nurodo, kad pagal rangos sutarties sąlygas, teisę pasirašyti tokį aktą turi tik UAB „Crabro” kaip užsakovas, o ne statinio techninės priežiūros vadovas V. D.. Nepagrįstas ieškovo motyvas, kad apie rangos darbų defektus ir trūkumus sužinojo tik gavęs atsakovo UAB „Crabro” 2009-01-19 raštą „Dėl esamos situacijos objekte (duomenys neskelbtini)”. Atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovą su reikalavimais ištaisyti nurodytus trūkumus ar suderinti defektų taisymo grafiką, tačiau ieškovas į tokius atsakovo prašymus nereagavo. Aiškinant rangos sutarties nuostatas, atsakovas ieškovui turėjo pateikti tik statybos objekto techninį projektą ir šią pareigą atsakovas įvykdė tinkamai, nes techninis projektas buvo pateiktas kartu su rangos sutartimi ir tai patvirtina rangos sutarties 2007-07-27 priedas Nr. 1 „Poilsio pastato rekonstrukcijos (projekto korektūra) (duomenys neskelbtini)techninio projekto aprašas”. Rangos darbams atlikti būtinos dokumentacijos paruošimas buvo įskaičiuota į rangos sutarties kainą, o jų tinkamo atlikimo pareiga dėl ne laiku parengtų projektinių dokumentų, tenka ieškovui. Darbų atlikimas yra ieškovo sutartinė pareiga ir už jos nevykdymą visa atsakomybė ir visi su tuo susiję neigiami teisiniai padariniai tenka ieškovui.

Atsakovas UAB „Crabro” 2009-03-23 pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Kivida“ 1 483 703,63 Lt nuostolių atlyginimo ir nurodė, kad priešieškinys yra grindžiamas rangos sutartimi, t.y. ta pačia sutartimi, kuria ieškovas grindžia ieškinį. Nurodė, kad ieškovas, uždelsęs atlikti rangos darbus, privalo mokėti atsakovui 0,02 % dydžio delspinigius nuo viso rangos sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną t.y. šalių susitarimu nustatytos sutartinės netesybos. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad netesybos yra įskaitomos į nuostolius, šiuo priešieškiniu nereikalauja iš ieškovo atlyginti per rangos darbų atlikimo vėlavimo laikotarpį susidariusių netesybų, tačiau reikalauja, kad ieškovas atlygintų dėl jo netinkamo savo pareigų vykdymo atsakovui padarytus nuostolius. Atsakovas patyrė šiuos nuostolius: t.y. atsakovas 2006-07-31 sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Ūkio bankas“, kurios pagrindu gavo tikslinį kreditą nekilnojamojo turto projekto, adresu(duomenys neskelbtini), įgyvendinimui, t.y. projektui, kurio statybos rangos darbus pagal rangos sutartį įsipareigojo tinkamai atlikti ieškovas. Šio nekilnojamojo turto projekto įgyvendinimo metu buvo padaryta visa eilė kredito sutarties pakeitimų ir papildymų. Kredito sutartis ir ją keičiantys ir papildantys susitarimai, viso kredito sutarties pagrindu gauto kredito gražinimas buvo orientuotas į rangos darbų tinkamą ir savalaikį atlikimą, t.y. gauto kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas atsižvelgiant į rangos sutarties 5.3. punkte nustatytą rangos darbų atlikimo terminą t.y. 2007-06-01. Kadangi ieškovas vėlavo atlikti rangos darbus, atsakovas dėl tokio vėlavimo negalėjo tinkamai ir laiku vykdyti atskirų nekilnojamojo turto objektų (butų) pardavimo veiklos (nebuvo galimybių sudaryti notarine tvarka nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo sutarčių), todėl negalėjo gauti pajamų, kurias būtų galėjęs skirti kredito įsipareigojimams vykdyti pagal kredito sutartį. Atsakovas dėl ieškovo uždelsto rangos darbų atlikimo termino, turėjo pakeisti kredito sutarties vykdymą, o tai lėmė papildomų sumų AB „Ūkio bankas“ sumokėjimą, kurių atsakovas nebūtų turėjęs mokėti, jeigu ieškovas rangos darbus būtų tinkamai ir laiku atlikęs. Atsakovo tiesioginius nuostolius sudaro per laikotarpį nuo 2006-07-01 iki 2008-12-31 atsakovo AB „Ūkio bankas“ sumokėtos 1 445 109,63 Lt palūkanos, delspinigiai ir 38600,00 Lt įsipareigojimo mokestis – bendra nuostolių suma 1 483 709, 63 Lt ir šią sumą atsakovas prašo priteisti iš ieškovo. Nurodyta nuostolių suma turėtų būti vertinama kaip tiesioginiai atsakovo nuostoliai, kuriuos lėmė ieškovo vėlavimas atlikti rangos surtartyje numatytus darbus. Ieškovo vėlavimas atlikti rangos darbus, lėmė būtinybę atsakovui pratęsti kredito grąžinimo terminus, kas sąlygojo aukščiau nurodytų tiesioginių nuostolių, pasireiškusių kaip papildomai bankui mokėtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra profesionali ir ilgą laiką statybų srityje dirbanti įmonė, kuri turi visus reikalingus leidimus, užsiimti statybomis, jo atžvilgiu turi būti taikoma griežta atsakomybė, t.y. atsakomybė be kaltės ir šios atsakomybės sąlygos, tam, kad iš ieškovo būtų priteisti atsakovo patirti nuostoliai (tomas 5, b.l. 163-171).

Atsiliepimas

Ieškovas, atsiliepimu į priešieškinį dėl patirtų atsakovo nuostolių priteisimo, prašė priešieškinio netenkinti ir nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl rangos sutarties termino praleidimo jis patyrė nuostolius už 1 483 709,63 Lt sumą, kuriuos sudaro 1 445 109,63 Lt AB „Ūkio bankas“ sumokėtos palūkanos, delspinigiai ir įsipareigojimo mokestis, o 38 600 Lt – AB „Ūkio bankas“ sumokėtas komisinis mokestis. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovas iš AB „Ūkio bankas“ gavo tikslinį kreditą nekilnojamojo turto projekto, adresu(duomenys neskelbtini), įgyvendinimui, kurio grąžinimas buvo orientuotas įrangos darbų tinkamą ir savalaikį atlikimą, t. y. gauto kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas, atsižvelgiant į rangos sutartimi nustatytą darbų atlikimo terminą. Ieškovas atsiliepime nurodė, kad atsakovo pateikta 2006 m. liepos 31 dienos pasirašyta tarp atsakovo ir AB „Ūkio bankas“ kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad visa kredito suma, t. y. 6 813 000 Lt, buvo skirta poilsio pastato bei suderinto pastato statybos projekto leidimo pirkimui, o likusi dalis, t. y. 187 000 Lt – nupirkto pastato rekonstrukcijai. Ieškovas negali būti laikomas turinčiu prievolę atlyginti atsakovo turėtas išlaidas, nes atsakovo paimtas kreditas nėra susijes su ieškovo veiksmais. Nurodė, kad 2007 m. kovo 22 d. susitarimu Nr. 3, buvo pratęstas kredito grąžinimo terminas bei padidinta kredito suma, iš dalies buvo pakeista ir kredito paskirtis, t. y. 6 500 000 Lt buvo skirta pastato pirkimui, o 10 249 264 Lt skirta pastato rekonstrukcijai ir statybai. Papildomi susitarimai buvo sudarinėjami ne vien kredito grąžinimo termino pratęsimui, kurį, neva tai reikėjo pratęsti dėl ieškovo darbų termino nesilaikymo, bet ir dėl to, kad keitėsi projektiniai sprendimai, t. y. numatant pastatą ne tik rekonstruoti, bet ir statyti, dėl ko žymiai didėjo ir kredito suma. Akivaizdu, jog kredito sumos bei paskirties keitimas nėra susijęs su ieškovo vykdomais darbais, juo labiau, nei kredito sutartis, nei papildomi susitarimai nebuvo „pririšti“ prie ieškovo UAB „Kivida“ vykdomų rangos darbų. Nei viename papildomame susitarime nėra pažymėta, kad terminai ir kredito sumos keitimas yra kaip nors susijęs su ieškovo pavėluotai atliktais ar atliekamais rangos darbais. Tad bandymas perkelti ieškovui palūkanų, delspinigių ir komisinio mokesčio mokėjimo naštą, su kurių mokėjimu ieškovas absoliučiai nėra susijęs bei juos sumokėti nėra įsipareigojęs, yra akivaizdžiai nepagrįstas (tomas 6, b.l. 166-171).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė priešieškinį tenkinti priešieškinyje nurodytais motyvais. Taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir priimamo sprendimo motyvai.

Dėl ieškovo RUAB „Kivida” pareikšto ieškinio dėl skolos priteisimo iš atsakovo UAB „Crabro”.

Tarp šalių 2006-07-27 sudaryta statybos rangos sutartis, todėl sutarčiai taikomos LR CK 6 knygos XXXIII skyriaus pirmojo ir trečiojo skirsnių normos.

Lietuvos respublikos Civilinio kodekso 6.687 straipsnyje yra įtvirtinta statybos rangos užsakovo pareiga apmokėti už atliktus statybos rangos darbus. LR Civilinio kodekso 6.213 str. 1 d. nustatyta, kad jei šalis nevykdo savo piniginės prievolės, tai kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra.

Ieškovas 2006 m. liepos 27 dieną su atsakovu pasirašė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas, veikdamas kaip rangovas, įsipareigojo pagal parengtą poilsio pastato, esančio(duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techninį projektą žemės sklype u/n Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti griovimui numatytus statinius, rekonstruoti korpusą „A“ ir pastatyti korpusą „B“, nutiesti projekte numatytus inžinerinius tinklus, sutvarkyti teritoriją, ir atlikti visus kitus reikalingus objekto pripažinimo tinkamu naudoti darbus ir perduoti darbų rezultatą (tomas 1, b.l. 11-15) bei papildomus susitarimus (tomas 1, b.l. 18-20).

Atsakovas, veikdamas kaip užsakovas, minėtos sutarties 3.2.5 punktu įsipareigojo priimti iš ieškovo (rangovo) baigtą statyti pastatą ir atliktus statybos darbus bei laiku už juos atsiskaityti. Sutartimi atliktinų darbų kaina buvo numatyta – 10 155 989,00 Lt.

Šalys 2006-11-16 dienos papildomu susitarimu Nr. 3 padidino darbų kainą ir numatė bendrą galutinę objekto statybos sutarties kainą 14 484 065,00 Lt (tomas 1, b.l. 19). Ieškovas atliko darbus pagal išrašytas sąskaitas faktūras ir paskaičiavo mažesnę atliktų darbų kainą nei buvo galutinai numatyta papildomu susitarimu, t. y. atliko darbus už 13 305 028,31 Lt. Detalus mokėjimų ir išrašomų sąskaitų santykis pateiktas teismo posėdžio metu lentelėje (tomas 8, b.l. 58-59). Atsakovas už atliktus darbus yra sumokėjęs ieškovui 12 616 046,10 Lt.

Atsakovas, atsisakydamas apmokėti ieškovo reikalaujamą sumą, nurodė, kad atliko elementarius skaičiavimus ir nustatė, kad skirtumas tarp ieškovo atliktų rangos darbų ir atsakovo faktiškai ieškovui sumokėtos sumos sudaro 137 846,90 Lt (12 753 893,00 Lt - 12 616 046,10 Lt = 137 846,90 Lt). Atsakovas nurodo, kad šios sumos ieškovas neturi teisės reikalauti, nes rangos sutarties 3.1.5. p. nustatyta, jog atsakovas turi teisę sulaikyti iki 5 % nuo mokėtinų sumų ieškovui už kiekvieną mėnesį atliktus rangos darbus – tokios sulaikytos sumos vertinamos kaip įvykdymo garantija. Būtent, ši likusi suma (137 846,90 Lt ) yra įskaitoma į atsakovo sulaikomą sumą, kuri skirta rangos darbų defektų šalinimui užtikrinti, o dėl to ieškovas neturi subjektinės teisės jos reikalauti, nes pagal rangos sutarties 1.1. punktą ieškovas įsipareigojo pagal parengtą poilsio pastato, adresu(duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techninį projektą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti griovimui numatytus statinius, rekonstruoti korpusą „A“ ir pastatyti korpusą „B“, nutiesti projekte numatytus inžinerinius tinklus, sutvarkyti teritoriją, atlikti visus kitus reikalingus objekto pripažinimo tinkamu naudoti darbus ir perduoti darbų rezultatą atsakovui, o atsakovas įsipareigojo priimti iš ieškovo pagal rangos sutartį atliktus darbus (sutarties 3.2.5. punktas) ir laiku už juos atsiskaityti (tomas 1, b.l. 11-15). Pažymėtina, kad rangos darbų atlikimui, rangovas buvo atrenkamas konkurso būdu ir supaprastinto atvirojo konkurso pirkimo dokumentuose buvo nustatyta, kad ,,Apskaičiuojant darbų kainą, naudojamas fiksuotų įkainių nustatymo būdas” (tomas 8, b.l. 1-8). Taigi nuo pat pradžių buvo aiškiai apibrėžta, jog rangos darbų kaina bus nustatoma fiksuotų įkainių būdu. Rangos sutartimi ir 2006-11-16 papildomu susitarimu Nr. 3 prie rangos sutarties buvo nustatyta galutinė visų rangos darbų kaina – 14 484 065,00 Lt (tomas 1, b.l. 19).

Šalių pasirašytoje rangos sutarties 2.4. punkte šalys susitarė dėl konkrečios ir galutinės rangos darbų kainos t.y. 14 484 065,00 Lt, kuri rangos darbų vykdymo procese galėjo būti keičiama tik apie tai ieškovui pranešus atsakovui ir gavus iš atsakovo sutikimą. Tokiu būdu, ieškovas, būdamas profesionalu statybų srityje ir, pasirašydamas rangos sutartį, įsipareigojo visus rangos darbus atlikti už fiksuotą kainą, kuri jokiu būdu negalėjo būti modifikuojama vien tik ieškovo valia, t.y. ieškovas pagal sutartį neįgijo teisės reikalauti apmokėjimo už savo iniciatyva (savavališkai) atliktus papildomus darbus, kurie nebuvo suderinti su atsakovu rangos sutartyje nustatyta tvarka.

Ieškovas, pareikšdamas ieškinį nurodė, kad atliko rangos darbų už 13 305 028,31 Lt. Iš atsakovo pateiktos „Poilsio namų rekonstravimo (duomenys neskelbtini)statybos darbų vertės lentelės“ matyti, kad atsakovas sumokėjo ieškovui pagal suvestinės lentelės duomenis ir juos pagrindžiančius įrodymus ir pagal suderintus ir abiejų šalių pasirašytus atliktų rangos darbų perdavimo – priėmimo aktus ieškovas atliko rangos darbų iš viso už 12 753 893,00 Lt (į šią rangos darbų vertę įtraukti UAB ,,Alna” ir UAB ,,Adrelsta” subrangos sutarčių pagrindu faktiškai atlikti darbai). Atsakovas už atliktus rangos darbus ieškovui yra sumokėjęs 12 616 046,10 Lt (šią sumą ieškinyje nurodo ir patvirtina pats ieškovas, o, be to, tai įrodančius mokėjimo dokumentus yra pateikęs ir atsakovas (tomas 2, b.l. 74-129).

Iš byloje pateiktos šalių rangos sutarties 4.4. punkto matyti, kad šalys minėtu punktu nustatė, jog „garantinio laikotarpio įsipareigojimams užtikrinti, Rangovas pateikia atitinkamą garantinį raštą. Šis raštas turi būti perduodamas kartu su galutinio darbų perdavimo - priėmimo aktu ir yra galutinio apmokėjimo sąlyga.“ Ieškovas iki šiol atsakovui nėra pateikęs tokio garantinio rašto, t.y. ieškovas pats, bet kokiu atveju nėra įvykdęs sąlygos, su kuria siejamas galutinis atsiskaitymas pagal rangos sutartį, todėl pagal nurodytą rangos sutarties nuostatą ieškovas nėra įgijęs teisės į galutinį apmokėjimą.

Ieškovas reikalaudamas priteisti ieškinyje nurodytą sumą, privalo konkrečiais įrodymais pagrįsti reikalaujamą sumą (LR CPK 178 str). Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.694 str. 4 d., rangos darbų atlikimas ir perdavimas turi būti įformintas perdavimo – priėmimo aktu. Be to, Rangos sutarties 5.5. p. nustatyta, jog ,,Už atliktus darbus Rangovui Užsakovas apmoka per 15 (penkiolika) dienų nuo darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos pagal pateiktą atliktų statybos darbų perdavimo – priėmimo akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą“. Iš tokių nuostatų yra neginčytina tai, kad dokumentais įrodančiais rangos darbų atlikimą yra laikomi, būtent, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktai. Ieškovas šioje civilinėje byloje nėra pateikęs jokių pagal rangos sutartį atliktų rangos darbų perdavimo – priėmimo aktų, o savo reikalavimą grindžia vien tik pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios pačios pagal savo esmę tėra tik išvestinis buhalterinis dokumentas, kuriame nesimato nei konkrečių darbų apimties nei atliktų darbų pobūdžio. Esant tokiai ieškovo neįvykdytai esminei įrodinėjimo pareigai, ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad atsakovas į šios civilinės bylos medžiagą yra pateikęs dokumentus, susijusius su ieškovo vykdytais rangos darbais, t.y. sąmatas (tomas 1, b.l. 57-119), atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus ir sąskaitas (tomas 2, b.l. 185; tomas 5, b.l. 135), apmokėjimo už atliktus darbus dokumentus (tomas 2, b.l. 74-129), kurie patvirtina atsakovo pateiktos suvestinės lentelės duomenis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir remiantis minėtais šios civilinės bylos įrodymais, ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir negali būti tenkintinas. Taip pat pažymėtina, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 ,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ 9.1. punktą tinkamu naudoti laikomas toks statinys, kuris atitinka projektą, tenkina esminius statinio reikalavimus ir gali būti saugiai naudojamas pagal paskirtį. Taigi statinio pripažinimu tinkamu naudoti yra tik konstatuojamas statinio atitikimas esminiams reikalavimams, kurie jokiu būdu negali būti sutapatinami su rangos sutartyje numatytais reikalavimais atliekamiems rangos darbams, t.y. statinio pripažinimas tinkamu naudoti negali būti laikomas visišku rangos darbų kokybės patvirtinimu, nes rangos sutartimi buvo susitarta ne tik dėl esminių statinio reikalavimų, bet ir dėl detalių kokybės reikalavimų atitinkamoms statinio dalims, konstrukcijoms ir kt., kurie statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūros metu nėra tikrinami. Iš šalių pasirašytos rangos sutarties 4.5 punkto matyti, kad šalys yra susitarusios, kad rangos darbų kokybę pagal minėtą punktą turi patvirtinti užsakovas, o ne valstybinė komisija, kuri nėra sutartiniais teisiniais santykiais susijusi nei su ieškovu, nei su atsakovu. Rangos sutarties pagrindu kilę sutartiniai teisiniai santykiai saisto tik sutarties šalis, todėl statinio kokybę pagal rangos sutarties 4.5 punktą tvirtina atsakovas. Dėl šių priežasčių ieškovo argumentai, remiantis tuo, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti, pasirašant galutinį statybos darbų perdavimo – priėmimo aktą, nėra pagrįsti (tomas 1, b.l. 32 ). Šis statybos darbų perdavimo – priėmimo aktas neturi jokios teisinės galios, nes atsakovas jo apskritai nėra pasirašęs. Pateiktą aktą pasirašė V. D., kuris, kaip nustatyta šioje civilinėje byloje, vykdė statinio techninės priežiūros vadovo funkcijas ir kuris neturi visų užsakovo pagal rangos sutartį teisių, nes statinio techninės priežiūros vadovo ir atsakovo kaip užsakovo teisių ir pareigų apimtis bei jų turinys yra skirtingi ir negali būti sutapatinami, nes pagal rangos sutarties 4.5. p. pastato statyba laikoma baigta, kai rangovas darbų perdavimo – priėmimo aktu perduoda pastato statybą, o užsakovas ją priima. Taigi pagal minėtos rangos sutarties nuostatas, teisę pasirašyti tokio pobūdžio aktą turėjo tik atsakovas kaip užsakovas, o ne statinio techninės priežiūros vadovas V. D..

Byloje surinktų įrodymų analizė leidžia padaryti išvadą, kad šioje byloje ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo, kitų įrodymų ieškiniui pagrįsti ieškovas nepateikė (LR CPK 178, 185, straipsniai). Teismui pasiūlius atlikti statybos darbų vertinimo ekspertizę ir įvertinti atliktų rangos darbų vertę, apimtį bei terminus, ieškovas sutiko, kad šioje byloje būtų atlikta statybos darbų vertinimo ekspertizė ir pateikė teismui prašymą pratęsti terminą susitarimui dėl konkretaus eksperto ir jam skirtų klausimų suformulavimui (tomas 8, b.l. 95-96). Teismui įpareigojus ieškovą sumokėti ir įnešti pinigus į teismo sąskaitą už ekspertizės atlikimą, ieškovas teismo nutarties nevykdė ir pinigų už ekspertizės paskyrimą ir atlikimą nemokėjo, todėl nesant kitų įrodymų, teismas vertina tik byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad ieškovas neįrodė pareikšto ieškinio pagrįstumo, todėl nesant pakankamai įrodymų ieškinys atmestinas.

Dėl atsakovo pareikšto priešieškinio.

Atsakovas UAB „Crabro“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo patirtus nuostolius 1 483 709,63 Lt. Nurodo, kad šiuos nuostolius sudaro – 1 445 109,63 Lt AB ,,Ūkio bankas“ sumokėtos palūkanos, delspinigiai, įsipareigojimo mokestis, o 38 600 Lt – AB ,,Ūkio bankas“ sumokėtas komisinis mokestis. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė priešieškinį tenkinti ir nurodė, atsakovas gavo iš AB ,,Ūkio bankas“ tikslinį kreditą nekilnojamojo turto projekto, adresu(duomenys neskelbtini), įgyvendinimui, kurio grąžinimas buvo orientuotas į rangos darbų tinkamą ir savalaikį atlikimą, t. y. gauto kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas atsižvelgiant į rangos sutartimi nustatytą darbų atlikimo terminą. Pagal šalių pasirašytą rangos sutartį, rangos darbų atlikimo terminas atsakovui turėjo esminės reikšmės, nes atsižvelgiant į sutartą rangos darbų užbaigimo datą (2007-06-01) buvo organizuojamas viso nekilnojamojo turto projekto finansavimas, ir naujų nekilnojamojo turto vienetų (butų) pardavimo strategija, kainodara ir pardavimas pirkėjams. Atsakovas nurodė, kad ieškovui laiku neatlikus rangos darbus ir pažeidus rangos sutartyje numatytus rangos darbų atlikimo terminus, patyrė nuostolius. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 1 483 709,63 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė nustatytos teisinės pareigos pažeidimą, t.y. tai, kad ieškovas laiku neatlikdamas rangos sutartyje numatytus darbus, pažeidė rangos sutarties 5.3. punkte nustatytą savo pareigą visus rangos darbus tinkamai atlikti iki 2007m. birželio 1 dienos. Nurodė, kad ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė – sutartimi nustatyto termino praleidimu. Pažymėjo, kad termino praleidimas turi būti vertinamas kaip esminis ieškovo įsipareigojimų pagal rangos sutartį pažeidimas, nes rangos darbai buvo uždelsti – 248 dienomis (korpuso „A“) ir 559 dienomis (korpuso „B“), o toks uždelsimo laikotarpis turėtų būti vertintinas kaip ypatingai pažeidžiantis atsakovo teises ir interesus, nes dėl to buvo patirti itin dideli atsakovo nuostoliai.

Civilinės atsakomybė galima tik esant visoms būtinoms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (LR CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnis įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas ieškovo neteisėtus veiksmus šioje byloje įrodinėja, nurodydamas, kad ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovas laiku neatlikdamas rangos darbų, pažeidė rangos sutarties 5.3. p. nustatytą savo pareigą visus rangos darbus tinkamai atlikti iki 2007-06-01. Taigi ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė sutartimi nustatyto termino praleidimu. Dėl rangos sutartyje atliktų darbų termino praleidimo ginčo nėra.

Šioje byloje analizuojant ieškovo kaltę kaip atsakomybės sąlygą, reikia remtis protingumo standartu, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo kriterijais. Atsakovo nurodomas civilinės atsakomybės pagrindas nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis atsakovui, nes atsakovas neįrodė, kad ieškovo veiksmai, vykdant atsakovo prisiimtus įsipareigojimus pagal kredito sutartis būtų susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu ir pasekmėmis. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. įtvirtintą reglamentavimą žala gali pasireikšti tiek esamų turtinių vertybių sunaikinimu, jų vertės sumažinimu (tiesioginiai nuostoliai) arba tam tikrų materialinių vertybių negavimu (negautos pajamos). Atsakovas patirtus nuostolius prašo priteisti iš ieškovo ir prašo priteisti 1 445 109,63 Lt sumokėtas bankui palūkanas, delspinigius bei įsipareigojimo mokestį. Atsakovas nurodo, kad dėl ieškovo sutarties pažeidimo jis patyrė nuostolių, kurie pasireiškė kaip 1 445 109,63 Lt bankui sumokėtos palūkanos, delspinigiai ir įsipareigojimo mokesčio mokėjimo dokumentai. Tačiau iš atsakovo pateiktų dokumentų nėra aišku, ar paimta paskola buvo panaudota kredito dengimui.

Iš byloje pateiktos 2006 m. liepos 31 dienos pasirašytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)tarp atsakovo UAB „Crabro“ ir AB ,,Ūkio bankas“ matyti, kad kredito sutarties pasirašymo metu atsakovui suteiktas kreditas už 7 mln. litų sumą ir šios sutarties 1.9 punkte nurodyta paimto kredito paskirtis – 6 813 000 Lt poilsio pastato bei suderinto pastato statybos projekto leidimo pirkimui, o tik 187 000 Lt – nupirkto pastato rekonstrukcijai. Pažymėtina, kad rangos sutartis buvo sudaryta 2006-07-27 ir pagal sutarties sąlygas atsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti ieškovui 10 155 989 Lt. Sudaryta kredito sutartis buvo skirta finansuoti statybos leidimo pirkimui ir tik labai nedidele dalimi – nupirkto pastato rekonstrukcijai. Kredito sutarties šalys – Ūkio bankas ir atsakovas UAB „Crabro“ aiškiai susitarė ir dėl kredito panaudojimo termino – 2006-09-01 bei dėl kredito grąžinimo termino – 2007-07-30. Vertinant kredito grąžinimo terminą ir rangos darbų pabaigos terminą (2007-06-01) galima daryti išvadą, kad atsakovas per nustatytą 2 mėnesių terminą tikėjosi ne tik sutvarkyti visus formalumus – įregistruoti visus objektus, juos parduoti bei gauti pinigus ir tokiu būdu laiku atsiskaityti su banku, tačiau atsakovas, pasirašydamas nerealius kredito sutarties įvykdymo terminus, didžioji kredito dalis buvo paimta statybos leidimo įsigijimui, o atsakovas įrodymų, galinčių patvirtinti, kad šis paimtas kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, todėl ieškovas negali būti atsakingas už atsakovo sumokėtas palūkanas, delspinigius ir kitus mokėjimus bankui pagal minėtą kreditą, nes paimtas atsakovo kreditas buvo paimtas pagrinde statybos leidimo pirkimui (tomas 5, b.l. 174-182).

Atsakovas 2006-09-18 susitarimu Nr. 1 pakeitė kredito panaudojimo terminą ir nustatė galutinį kredito grąžinimo terminą – 2007-10-31. Atsakovas nenurodė, dėl kokių priežasčių buvo būtina ilginti kredito panaudojimo terminą ir dėl kokių priežasčių kreditas nebuvo panaudotas per kredito sutartimi sutartą terminą. Kai buvo sudarytas minėtas susitarimas iki rangos sutartimi numatyto rangos darbų pabaigos termino dar buvo likę 9 mėnesiai. Atsakovo argumentai, kad kredito grąžinimo terminus jam teko ilginti dėl ieškovo kaltės yra nepagrįsti nes atsakovas, likus 9 mėnesiams iki sutarties įvykdymo termino pabaigos turėjo numatyti, kad ieškovas negalės jos tinkamai įvykdyti, todėl jau tuo metu galėjo imtis įstatymo numatytų veiksmų – siųsti raginimus, pretenzijas arba nutraukti sutartį, tačiau atsakovas tokių veiksmų nesiėmė (tomas 5, b.l. 183).

Atsakovas 2006-09-28 susitarimu Nr. 2 pakeitė paimto kredito paskirtį – 6 500 000 Lt poilsio pastato 1K4p, valgyklos 2M1p, garažo 3G1p, kiemo statinių, esančių(duomenys neskelbtini), pirkimui; 500 000 Lt už kreditines lėšas nupirkto pastato, esančio(duomenys neskelbtini). rekonstrukcijai. Taigi pagal šį susitarimą buvo pakeista didžiosios dalies kredito panaudojimo paskirtis – ne statybos leidimo pirkimui, o pastatų pirkimui. Pagal rangos sutartį rekonstruojamo pastato rangos darbų atlikimui numatyta skirti tik 500 000 Lt, tai rodo, kad atsakovo paimto kredito tikslai nėra susiję su ieškovo veiksmais (tomas 5, b.l. 184).

Atsakovas 2007-03-22 susitarimo Nr. 3 daugiau negu du kartus, t.y. iki 16 749 264 Lt padidino kredito sutartimi paimtą kreditą. Kartu buvo vėl pakeisti kredito panaudijimo terminai – 2007-10-31 ir grąžinimo terminas nustatytas – 2008 m. gegužės 1 diena. Akivaizdu, kad žymiai padidinus kredito dydį reikėjo pratęsti ir grąžinimo terminus, todėl ieškovas negali būti laikomas atsakingu dėl šio pakeitimo bei jo sąlygotų atsakovo nuostolių.

Taip pat buvo pakeista ir kredito paskirtis: 6 500 000 lt - Lt poilsio pastato 1K4p, valgyklos 2M1p, garažo 3G1p, kiemo statinių, esančių(duomenys neskelbtini), pirkimui; 10 249 264 Lt - pastato, esančio (duomenys neskelbtini)rekonstrukcijai ir statybai. Taigi tik šiame susitarime, kuris buvo sudarytas likus 2 mėn. iki rangos sutarties pabaigos, pagal kurią (įskaitant 2006-11-26 papildomą susitarimą) bendra objekto statybos galutinė sutikslintą kainą – 14 484 065 Lt, buvo numatytas rangos darbų finansavimas. Tačiau Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad minėtos lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos rangos darbų finansavimui (tomas 5, b.l. 185-186).

Atsakovas 2007-11-23 susitarimu Nr. 4, 2008-04-23 sustarimu Nr.5, 2008-07-28 susitarimu Nr. 8 pakeitė kredito panaudojimo ir grąžinimo terminus – iš pradžių iki 2008-10-01, vėliau dar iki 2009-05-01. Atsakovas 2008-03-28 raštu, kreipdamasis į banką dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo nurodė, kad „užsitęsus butų registravimo procedūroms registrų centre iki balandžio 10 d., vėluos įplaukos iš klientų už parduodamus butus, nes pagal sutartį klientas apmoka per 30 d. nuo turto įregistravimo“ tai rodo tikrąsias kredito grąžinimo pratęsimo priežastis. Kadangi kitokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad kredito sutartis buvo keičiama dėl ieškovo veiksmų byloje nėra pateikta, teismas daro išvada, kad atsakovas UAB „Crabro“ neįrodė, kad minėti pakeitimai bei jų patirti atsakovo nuostoliai dėl ieškovo kaltės (tomas 5, b.l. 187, 188-190, 197).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėti pakeitimai buvo atlikti jau po to, kai atsakovas 2007-07-11 gavo naują statybos leidimą, kuriuo statybos darbai buvo suskaidyti į du etapus, kai buvo parengtas naujas techninis projektas (UAB „Hidroterra“), kai 2008 m. spalio mėnesį atsakovas pateikė ieškovui prašymą dėl papildomų darbų atlikimo (tomas 6, b.l. 172). Atsakovo susitarimai su banku tai atsakovo statybų projekto nuolatinių pakeitimų rezultatas, o ne ieškovo veiksmų pasekmė.

Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės pakeitė kredito sutartį tada, kai iki rangos darbų įvykdymo pabaigos buvo likę 2 mėnesiai. Atsakovo įsipareigojimai iš esmės papidintą kreditą grąžinti po 14 mėnesių yra vertintinas kaip neapdairūs bei nerūpestingi paties atsakovo veiksmai ir dėl to negali kilti atsakomybė ieškovui. Vertinant minėtus susitarimus, darytina išvada, kad papildomi susitarimai buvo sudarinėjami ne vien kredito grąžinimo termino pratęsimui, dėl ieškovo darbų termino nesilaikymo, bet dėl to, kad keitėsi projektiniai sprendimai, t. y. numatant pastatą ne tik rekonstruoti, bet ir statyti, dėl ko žymiai didėjo ir kredito suma. Akivaizdu, jog kredito sumos bei paskirties keitimas nėra susijęs su ieškovu ir jo vykdomais darbais ta prasme, kad tik atsakovo valioje buvo priimti sprendimus dėl papildomų susitarimų pasirašymo. Nei kredito sutartis, nei papildomi susitarimai nebuvo susieti su ieškovo UAB ,,Kivida“ vykdomais rangos darbais. Nei viename papildomame susitarime nėra pažymėta, kad terminai ir kredito sumos keitimas yra kaip nors susijęs su pavėluotai atliktais ar atliekamais rangos darbais. Tad bandymas perkelti ieškovui palūkanų, delspinigių ir komisinio mokesčio mokėjimo naštą, su kurių mokėjimu ieškovas absoliučiai nėra susijęs bei juos sumokėti nėra įsipareigojęs, yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Teismas, įvertindamas atsakovo pateiktus įrodymus ir byloje esančia medžiagą, vadovaujasi įstatymo reikalavimais. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuotos LR CPK 185 straipsniu, todėl pagal paminėtas taisykles, įvertinus įrodymus negalima padaryti neginčijamos išvados, kad atsakovo patirti nuostoliai dėl paimtos kredito buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovo atliekamų rangos darbų termino pažeidimu. Atsakovas neįrodė, kad jo sumokėtos palūkanos, delspinigiai ir įsipareigojimo mokestis buvo mokami dėl ieškovo laiku neatliktų rangos darbų. Atskirai pažymėtina, kad atsakovas patirtus nuostolius prašo priteisti iš ieškovo ir įsipareigojimo mokestį. Pažymėtina, kad įsipareigojimo mokestis yra mokestis, mokamas nuo nepanaudotos kredito dalies per metus, todėl ieškovas negali būti atsakingas už tai, kad atsakovas nepanaudojo viso ar dalies jam suteikto kredito, kuris buvo suteiktas pastato pirkimui bei rekonstrukcijai ir statybai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų disponavęs atsakovo paimtu kreditu, taip pat pažymėtina, kad ieškovas nedisponavo ir nevaldė atsakovo turimų piniginių lėšų, tame tarpe ir gauto tikslinio kredito objekto pirkimui, rekonstrukcijai ir statybai.

Šalys rangos sutarties 11.2. punktu yra numačiusios, kad ieškovas, uždelsęs atlikti rangos darbus, privalo mokėti atsakovui 0,02 % dydžio delspinigius nuo visos rangos sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną, t.y. šalių sutarimu nustatytos sutartinės netesybos. Tačiau atsakovas šioje byloje neprašo priteisti iš ieškovo sutartinių netesybų, o prašo priteisti nuostolius, kuriuos įrodinėja patyręs dėl ieškovo kaltės, paimdamas kreditą. Kadangi atsakovas neįrodė, kad patyrė nuostolius, paimdamas kreditą, dėl ieškovo kaltės, taigi šiuo atveju, nenustačius ieškovo kaltės dėl atsakovo patirtų nuostolių ir nesant priežastiniam ryšiui tarp ieškovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių, atsakovo priešieškinys negali būti tenkintinas.

Ieškinį ir priešieškinį atmetus, iš šalių lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.), tomas 7, b.l. 4).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 270, 430 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškovo RUAB „Kivida“ pareikštą ieškinį atsakovui UAB „Crabro“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Crabro“ pareikštą priešieškinį dėl nuostolių priteisimo iš ieškovo RUAB „Kivida“ atmesti.

Priteisti iš RUAB „Kivida“ (į/k 180251396, Pagermenčio km., Telšių raj.) ir UAB „Crabro“ (į/k 134723532, Plento g. 20 A, Kaunas) po 54.89 Lt (penkiasdešimt keturis litus 89 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Regina Agota Gutauskienė