- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 2-1585/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00491-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jaros sauga“
- Ieškovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- VSDFV Utenos skyrius Reikalavimas.lt "GRIFS AG" UAB "JSSA" Jaros sauga
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jaros sauga“ ir ieškovės A. G. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. pareiškimą iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Jaros sauga“, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, uždaroji akcinė bendrovė „Reikalavimas.LT“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „GRIFS AG“, uždaroji akcinė bendrovė „JSSA“, R. V..
Aprašomoji dalis
n u statė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo bei bankroto administratoriaus paskyrimo teisėtumo.
Šalies argumentai
Ieškovė A. G. prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Jaros sauga“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Adminova“. Nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė visiškai su ieškove kaip darbuotoja nutraukęs sudarytą darbo sutartį ir liko skolingas 9 250,39 Lt. Ieškovės manymu, atsakovas turi finansinių sunkumų ir šiuo metu negali atsiskaityti ne tik su darbuotojais, bet ir su kitais kreditoriais.
Trečiasis asmuo VSDFV Utenos skyrius prašė iškelti bankroto bylą UAB „Jaros sauga“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Inovestus“. Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudarė 121 562,37 Lt pagal 2012 m. IV ketvirčio ataskaitą.
Trečiasis asmuo UAB „GRIFS AG“ prašė iškelti bankroto bylą UAB „Jaros sauga“, bankroto administratoriumi paskirti Marių Tamošiūną. Nurodė, kad jis yra atsakovo kreditorius, kadangi atsakovo skola, susidariusi pagal sudarytą saugos paslaugų sutartį, sudaro 30 144,94 Lt.
Trečiasis asmuo UAB „JSSA“ prašė iškelti bankroto bylą UAB „Jaros sauga“, bankroto administratoriumi paskirti „Durilita“. Nurodė, kad jis yra atsakovo kreditorius pagal tarp šalių pasirašytą įsiskolinimo suderinimo aktą, skola sudaro 101 577,82 Lt.
Trečiasis asmuo R. V. prašė iškelti bankroto bylą UAB „Jaros sauga“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Stinkoma“. Nurodė, kad atsakovo skola kildinama iš darbo santykių, ji sudaro 13 229,58 Lt.
Trečiasis asmuo UAB „Reikalavimas.LT“ prašė iškelti bankroto bylą UAB „Jaros sauga“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Genora“. Nurodė, kad atsakovas skolingas jam 82,17 Lt pagal reikalavimo perleidimo sutartį.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Jaros sauga“ nesutiko su ieškiniu bei trečiųjų asmenų pareiškimais dėl bankroto bylos iškėlimo, prašė juos atmesti. Nurodė, kad nėra pagrindų iškelti bankroto bylą. Pareiškėjai nepagrįstai vadovaujasi 2010 m. įmonės balanso duomenimis, todėl atsakovas į bylą pateikė 2012-12-31 įmonės balansą, pagal jį įmonės turtas sudaro 599 319 Lt, o pradelsti įsipareigojimai pagal kreditorių sąrašą – 141 238,95 Lt, iš kurių matyti, kad įmonė negali būti laikoma nemokia Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2013-01-24 nutartimi sustabdė nagrinėjimą civilinės bylos pagal ieškovės A. G. pareiškimą iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Jaros sauga“, tretieji asmenys UAB „Reikalavimas LT“, VSDFV Utenos skyrius, UAB „GRIFS AG“, iki Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-3212-258/2013 bus priimta teismo nutartis iškelti UAB “Jaros sauga” restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.
Vadovaudamasis Teismų informacinės sistemos Liteko bazės duomenimis, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-3212-258/2013 2013-01-31 nutartimi atsisakė iškelti UAB “Jaros sauga” restruktūrizavimo bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-28 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013-01-31 nutartį paliko nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi UAB „Jaros sauga“ iškėlė bankroto bylą, paskyrė UAB “Inovestus“ bankrutuojančios UAB „Jaros sauga“ bankroto administratoriumi. Teismas, įvertinęs tai, kad įmonės 2012-12-31 balanse bendrovė turi apskaityto nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų už 599 319 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 1 086 421 Lt, pagal 2012-12-31 kreditorių sąrašą bendrovė skolinga tiekėjams - 141 238,29 Lt, taip pat įmonė pripažino pradelstus įsiskolinimus VSDFV – 149 810,29 Lt, kurie 2013-04-16 sudarė 151 025,54 Lt, bei VMI – 674 625,95 Lt, bendrai pradelsti įsipareigojimai sudaro 966 889,78 Lt, jie beveik du kartus didesni nei balanse apskaityto nuosavo kapitalo vertė, todėl pripažino atsakovą nemokiu, nebegalinčiu atsiskaityti su kreditoriais ir iškėlė bankroto bylą UAB „Jaros sauga“ (Įmonių bankroto įstatymo 10str.3 d.).
Teismas bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Inovestus“, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės A. G. kreditorinis reikalavimas, jos teigimu, sudaro 9 250,39 Lt, VSDFV Utenos skyriaus kreditorinis reikalavimas 2013-04-15 sudaro 151 025,54 Lt, UAB „Grifs AG“ – 30 144,94 Lt, UAB „Reikalavimas LT“ – 652,84 Lt, UAB „JSSA“ – 101 577,82 Lt, o R. V. – 13 229,58 Lt ir padarydamas išvadą, kad kreditoriaus VSDFV Utenos skyrius reikalavimas yra vienas iš didžiausių, todėl šio kreditoriaus įtaka bankroto proceso metu bus atitinkamai didesnė. Be to, atsižvelgė į tai, kad UAB „Inovestus“ buveinė yra Panevėžyje, o kitų siūlomų administratorių buveinė – Vilniuje, tai leis ekonomiškiau, paprasčiau ir patogiau atlikti bankroto procedūras.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Jaros sauga“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Jaros sauga“. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, vertindamas bendrovės pradelstus finansinius įsipareigojimus, klaidingai nurodo, kad jie sudaro 966 889,78 Lt, kadangi pagal bendrovės pateiktus 2012-12-31 finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovės turimas turtas sudarė 599 319 Lt, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai pagal kreditorių sąrašą 141 238,95 Lt, taigi pagal šiuos duomenis bendrovė negali būti laikoma nemokia Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. prasme. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turėjo vadovautis aktualiais finansiniais dokumentais, o ne 2012-12-31 įmonės balansu.
Žemesnės instancijos teismas
Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas turėjo ne formaliai taikyti įstatymo nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgti į tokias reikšmingas aplinkybes kaip tai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio skolos, lyginant su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan.
Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalėjo išsiaiškinti įmonės turimą turtą ir nustatyti tikrąjį turto santykį su įmonės finansiniais įsipareigojimais. Šios kategorijos bylose teismas ne tik turi patikrinti byloje pateiktus įrodymus ir įpareigoti šalis pateikti įmonės finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus, bet ir pats aktyviai dalyvauti renkant įrodymus.
Apeliantas pažymi, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Pirmiausia fiziniai asmenys, inicijavę bylą, turėjo išspręsti kilusį ginčą pareikšdami ieškinį dėl jų nurodomų bendrovei įsiskolinimų priteisimo ginčo teisenos tvarka, ir tik tuomet, kai būtų priteistos sumos ir nebūtų galimybės jų išieškoti, inicijuoti bankroto bylą, elgdamiesi priešingai, jie yra nesąžiningi.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė A. G. prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį pakeisti iš dalies, įmonės bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Adminova“. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad analizuojant administratoriaus paskyrimo kriterijus, turi būti atsižvelgiama ne tik į siūlomo konkretaus juridinio bankroto administratoriaus kandidatūrą, bet ir į jame dirbančių fizinių bankroto administratorių užimtumą. Ieškovės siūloma UAB „Inovestus“ bankroto administravimo paslaugas teikia nuo 2010 m., joje dirba tik 4 asmenys, šiuo metu vykdantys 18 bankroto procedūrų, tuo tarpu yra baigę tik 3, taigi, apeliantės manymu, įmonė nespėja sklandžiai vykdyti bankroto procedūrų ir jos užsitęsia. Taip pat apeliantė argumentuoja tuo, kad teismas neištyrė, kuris administratorius efektyviau ir greičiau atliktų bankroto procedūras, ir nepagrįstai bei nemotyvuotai paskyrė itin didelį darbo krūvį turintį administratorių.
Šioje byloje pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į darbuotojų interesus, kad būtų efektyviau apgintos jų teisės, tuo tarpu paskyrus bankroto administratoriumi UAB „Inovestus“ vyrautų komerciniai kitų kreditorių tikslai, bet ne darbuotojų kaip silpnesnės šalies teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Reikalavimas.LT“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, ieškovės atskirąjį skundą tenkinti ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Adminova“. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį. Atsakovas, teigdamas, kad yra mokus, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nurodo, kad sutinka su ieškovės atskiruoju skundu dėl teismo paskirto administratoriaus netinkamumo.
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė A. G. prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties dalį, kuria atsakovui UAB „Jaros sauga“ iškelta bankroto byla, palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tuo, kad bankroto byla iškelta atsakovui UAB „Jaros sauga“ pagrįstai. Neaišku, kuo remdamasis atsakovas padarė išvadą, kad jo pateikti į bylą finansiniai dokumentai yra neaktualūs.
Atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius prašo atskiruosius skundus atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, iškeldamas bankroto bylą, tinkamai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, nustatė bendrovės turtinę padėtį ir jos nemokumą. Trečiojo asmens nuomone, ieškovės atskirasis skundas yra nepagrįstas, kadangi teismas, skirdamas bankroto administratorių, tinkamai ir motyvuotai įvertino visus kriterijus, kompetenciją bei gebėjimą tinkamai ir efektyviai atlikti bankrutuojančios įmonės administravimo funkcijas.
Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „GRIFS AG“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo paskirtas bankroto administratorius, įvertinus jo darbuotojų užimtumą bei patirtį, sugebės tinkamai ir laiku vykdyti įmonės bankroto procedūrą, tuo tarpu UAB „Adminova“ užimtumas yra žymiai didesnis, todėl kyla abejonių, ar šis administratorius sugebėtų operatyviai vykdyti bankroto procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirųjų skundų nagrinėjimo objektas yra teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovui UAB „Jaros sauga“, bei paskirtas bankroto administratorius UAB „Inovestus“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovo UAB „Jaros sauga“ atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą nesant teisinio pagrindo, numatyto Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje.
Spręsdamas dėl pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovui, teismas vertino į bylą atsakovo pateikto 2012 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso už 2012 metus duomenis. Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punktas numato, kad įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.), ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Analizuojant atsakovo pateiktą balansą, matyti, kad įmonė 2012 m. gruodžio 31 d. apskaitė turto už 599 319 Lt, iš nurodytos vertės ilgalaikio materialiojo turto – 110 286 Lt, per vienerius metus gautinų sumų kaip trumpalaikio turto – 463 350 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 086 421 Lt. Nors apeliantas nurodo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 141 238,95 Lt, kurie atitinka jo pateiktame kreditorių sąraše, sudarytame 2013-01-22, skolą tiekėjams 2012-12-31, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka, kadangi, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kreditorių sąraše yra nurodomos skolos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (149 810,57 Lt), bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (674 625,95 Lt), todėl atsakovui neginčijant šios aplinkybės apie pradelstus mokėjimus nurodytiems asmenims ir nepateikiant prie atskirojo skundo konkrečių įrodymų, patvirtinančių apie šių sumų mokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, nėra pagrindo nesutikti su teismo padaryta išvada, kad bendra pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 966 889,78 Lt beveik du kartus viršijanti įmonės apskaityto balanse turto vertę.
Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovavosi ne aktualiais duomenimis, tačiau su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas įpareigojo atsakovo vadovą pateikti įmonės finansinius dokumentus, kaip tai yra numatyta ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalyje. Į bylą buvo pateiktas 2012-12-31 parengtas įmonės balansas už 2012 m., kuriuo vadovaujasi pats atsakovas, jis atskirajame skunde nenurodo ir neprideda įrodymų, patvirtinančių, kad bankroto bylos iškėlimo metu jo teismui pateikti finansiniai dokumentai yra neaktualūs. Pažymėtina, kad, nepaisant to, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1746/2011).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, jog sprendžiant dėl įmonės mokumo ar nemokumo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet įmonei turi būti keliama bankroto byla, bet taip pat turi atsižvelgti ir į tai, ar įmonė tęsia veiklą, dengia skolas ir turi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau pažymėtina, jog minėtas aplinkybes turi pagrįsti įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atskirajame skunde atsakovas nenurodo tokių aplinkybių, kad jis kokiais tai būdais siekia padengti susidariusius įsiskolinimus, kad derasi su įmonės kreditoriais ar kitais būdais siekia sumažinti skolas bei atgauti skolas iš įmonės debitorių, kurios pagal atsakovo pateiktą įmonės balansą sudaro svarią dalį, todėl apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankroto bylą inicijavo ieškovė kaip atsakovo buvusi darbuotoja, su kuria, kaip ji nurodo, nebuvo tinkamai atsiskaityta, taip pat į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu R. V., kuri prašė iškelti bankroto bylą atsakovui tuo pagrindu, kad su ja kaip su darbuotoja atsakovas ilgą laiką neatsiskaito. Esant tokioms aplinkybėms, kad atsakovas neatsiskaito su darbuotojais, yra pagrindas įmonei kelti bankroto bylą ir šiuo pagrindu.
Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą atsakovui, todėl atskirajame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtai ir pagrįstai priimtos nutarties.
Apeliantas UAB „Jaros sauga“ nurodo, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas ir tik išsprendus ginčą bei priėmus dėl jo palankų sprendimą, būtų galimybė inicijuoti bankroto bylą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis argumentas neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl to plačiau nepasisako.
Dėl administratoriaus kandidatūros
Pirmosios instancijos teismas, iškėlęs bankroto bylą UAB „Jaros sauga“, bankroto administratoriumi paskyrė trečiojo asmens VSDFV Utenos skyriaus pasiūlytą bankroto administratorių UAB „Inovestus“.
Apeliantė A. G., nesutikdama su teismo paskirtu administratoriumi, nurodo, kad jo darbo krūvis yra didelis, be to, patirtis mažesnė negu UAB „Adminova“, jos manymu, tinkamas bankroto administratorius būtų UAB „Adminova“.
Pagal nuosekliai šiuo metu formuojamą ir gausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1861/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 2-585/2011, 2011 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-963/2011 ir kt.). Bylos duomenys patvirtina, kad paskirtasis administratorius turi Ūkio ministerijos išduotą leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas, yra apsidraudęs profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, administratorius sutinka administruoti atsakovą (civilinės bylos Nr. B2-108-425/2012, b. l. 8, 10-12), jo kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo departamentas (b. l. 61), o 2012 m. gruodžio 7 d. deklaracija patvirtina, kad administratoriui nėra kliūčių teikti administravimo paslaugas (civilinės bylos Nr. B2-108-425/2012, b. l. 9). Apeliantė duomenų, kad paskirtasis administratorius neatitiktų ĮBĮ nustatytų reikalavimų apeliacinės instancijos teismui, nepateikė.
Vienas iš apeliantės teiginių dėl paskirto bankroto administratoriaus netinkamumo yra jo darbo krūvis, patirtis ir pan. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bankroto administratorių užimtumo teikiant bankroto administravimo paslaugas bei profesinės patirties kriterijai nėra tie kriterijai, kuriais remiantis būtų galima besąlygiškai keisti teismo paskirtą administratorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. 2-1318/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr.2-1784/2012). Šie kriterijai vertinami kartu su visomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, galinčiomis būti reikšmingomis parenkant tinkamiausią administratorių.
Pagal viešai skelbiamus Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenis UAB „Inovestus“ dirba 3 darbuotojai, įmonėje vykdoma 20 bankroto procedūrų, 3 yra baigtos, UAB „Adminova“ dirba 3 darbuotojai, įmonėje vykdoma 33 bankroto procedūrų, 18 yra baigtų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šiuos duomenis, administratorių turimų darbuotojų skaičių bei darbo krūvį, nėra pagrindo pripažinti, kad teismo paskirtas administratorius UAB ,,Inovestus“ netinkamai ir nesklandžiai vykdys atsakovo bankroto procedūrą. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju užbaigtų bankroto procedūrų skaičius nesuteikia prioriteto skiriant įmonės bankroto administratorių.
Tai, kad įmonės bankroto administratoriumi teismas paskyrė VSDFV Utenos skyriaus, kurio reikalavimas, lyginant su kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis, yra vienas iš didžiausių, siūlomą asmenį, nesudaro pagrindo dėl to naikinti teismo nutarties dalies dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, nesant pateiktų pagrįstų argumentų dėl teismo paskirto administratoriaus galimo neobjektyvumo, šališkumo, galimo suinteresuotumo ar jo netinkamumo vykdyti atsakovo bankroto procedūras. Tai, kad ieškovė inicijavo bankroto bylą kaip atsakovo darbuotoja, nėra pakankamas pagrindas skirti jos siūlomą asmenį bankroto administratoriumi, nesant pateiktų svarių argumentų dėl kitų siūlomų administratorių netinkamumo. Pažymėtina, kad bankroto administratorius turi pareigą sąžiningai, sklandžiai ir nešališkai atlikti bankroto procedūras ir ginti visų kreditorių interesus, nepriklausomai nuo to, kas pasiūlė jo kandidatūrą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu ateityje bus nustatyta, jog paskirtasis administratorius pareigas atlieka netinkamai, ĮBĮ nustatyta tvarka galės būti sprendžiama dėl jo atstatydinimo (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p.).
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o skundai atmestini (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.