- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2-1624-781/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00299-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- D. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Colis“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bauleta“ prašymą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Colis“ (toliau – ir BUAB „Colis“) bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Bauleta“ (toliau – ir bankroto administratorė) kreipėsi į teismą, prašydama apriboti BUAB „Colis“ buvusio vadovo D. B. (toliau – ir buvęs vadovas, suinteresuotas asmuo) teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir būti kolegialaus valdymo nariu.
2. Bankroto administratorė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi įpareigojo suinteresuotą asmenį, kaip bendrovės vadovą, per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą BUAB „Colis“ įsiteisėjimo dienos (t. y. iki 2019 m. sausio 2 d.) perduoti bankroto administratorei visą įmonei priklausantį turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bankroto administratorė 2018 m. gruodžio 19 d. priėmė įsakymą, kuriame nurodė, kokius dokumentus ir turtą bei per kokį terminą įmonės vadovas privalo perduoti bankroto administratorei. Suinteresuotas asmuo 2019 m. sausio 21 d. perdavimo aktu bankroto administratorei perdavė dalį dokumentų, tačiau nebuvo perduotas turtas bei didžioji dalis dokumentų. Pažymėjo, kad pagal 2016 metų balansą, BUAB „Colis“ priklausė 603 403 Eur vertės turtas: ilgalaikį turtą sudarė 143 387 Eur. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, bendrovei priklauso 8 transporto priemonės, bet bankroto administratorei nebuvo perduota nė viena iš jų. 2019 m. sausio 31 d. bankroto administratorė kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl baudos skyrimo buvusiam vadovui. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui skirta 300 Eur bauda ir jis dar kartą įpareigotas perduoti dokumentus ir turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo tenkino iš dalies ir apribojo buvusiam BUAB „Colis“ vadovui D. B. teisę tris metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvęs BUAB „Colis“ vadovas po bankroto bylos iškėlimo neperdavė bankroto administratorei dokumentų bei turto. Buvęs vadovas teismo buvo baustas už dokumentų ir turto neperdavimą, tačiau savo pareigos perduoti visą turtą bei visus dokumentus bankroto administratorei jis iki šiol neįvykdė.
5. Įvertinęs tai, kad BUAB „Colis“ vadovas perdavė tik mažą dalį dokumentų, o turto neperdavė visiškai, teismas konstatavo, kad tokie veiksmai turi būti vertinami kaip esminiai jo pareigos tai padaryti pažeidimai, todėl buvęs vadovas turi būti baudžiamas labai griežtai, apribojant jo teisę tris metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratorės prašymą dėl buvusio vadovo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. skundžiamą nutartį priėmęs teismas neteisingai aiškino bei taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį.
6.2. Suinteresuotas asmuo pripažįsta, kad iki šiol yra neperdavęs dalies įmonės dokumentų, tačiau tokio elgesio priežastis lėmė objektyvios, svarbios sąlygos ir susiklosčiusios aplinkybės – apyvartinių bendrovės lėšų ir nuolatinių darbuotojų trūkumas. Viena iš buvusių bendrovės buhalterių (K. A.) 2016 m. gegužės 26 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteista už bendrovės turto pasisavinimą laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m., slėpdama savo nusikalstamą veiką ji netvarkė buhalterinės apskaitos ir daug laiko, net keletą metų bendrovėje buvo atkūrinėjama tikroji padėtis, suvedinėjami buhalterinės apskaitos duomenys, renkami dokumentai.
6.3. Bankroto administratorė klaidingai nurodo duomenis apie visiškai neperduotą turtą. Dalis turto yra bankroto administratorės žinioje, pats BUAB „Colis“, atstovaujamas bankroto administratorės, dėl jo sudarė taikos sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kelko“ ir už sutartą užmokestį perdavė minėtai bendrovei, todėl nepagrįstai iš buvusio vadovo reikalaujama perduoti ir šį turtą. Visas likęs bendrovės materialusis turtas yra Šiauliuose, Vaidoto g. 33 ir gali būti perduotas bankroto administratorei.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą pateikta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
10. Suinteresuotas asmuo su atskiruoju skundu pateikė valstybės įmonės Registrų centro trumpą išrašą apie uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Business agency“ ir pažymą apie jo, kaip šios bendrovės vadovo, darbo užmokestį. Minėtais įrodymais grindžiamas suinteresuoto asmens UAB „Business agency“ vadovo pareigų vykdymas.
11. Atsižvelgdamas į tai, kad šios bylos nagrinėjimo objektas yra suinteresuoto asmens pareigų, jam būnant UAB „Colis“ vadovu ir šiai bendrovei iškėlus bankroto bylą, vykdymo tinkamumo vertinimas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomi pridėti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo pagrįstumo buvusiam įmonės vadovui, todėl juos atsisakytina priimti.
Dėl buvusio įmonės vadovo (suinteresuoto asmens) teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo
12. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis numato, kad teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.
13. Svarbu pažymėti, kad teismui sprendžiant, ar taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įmonės vadovui nustatytą teisės nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą, būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016). Minėtos sankcijos bankrutuojančios įmonės vadovui taikymas galimas tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas, materializavęsis įmonės veikimu ne pagal įstatymus arba bona fide (nuoširdžiai, sąžiningai) bei rūpestingumo reikalavimų nesilaikymu įmonės kreditorių atžvilgiu, ar (ir) vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi, kuris pasireiškia tiek tyčiniu įmonės turto ar (ir) dokumentų neperdavimu, tiek nurodytų veiksmų neatlikimu dėl to, kad jie buvo prarasti ar nesudaryti dėl netinkamo įmonės valdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-974/2014; 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-514-180/2015).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytą pagrindą taikyti suinteresuotam asmeniui sankciją dėl nebendradarbiavimo su bankroto administratore – įmonės turto ir dokumentų neperdavimo, laikė įrodytu pagal byloje pateiktų įrodymų visumą. Suinteresuotas asmuo nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad bendrovėje dėl apyvartinių lėšų stokos nebuvo nuolatinės buhalterės, galinčios tinkamai vykdyti buhalterinę apskaitą, viena iš buhalterių buvo nuteista už bendrovės turto pasisavinimą nuo 2010 m. iki 2013 m., dėl ko ji netvarkė buhalterinės apskaitos. Be to, pažymėjo, kad bankroto administratorės teiginiai apie jai neperduotą turtą yra klaidingi, kadangi dalis turto yra bankroto administratorės žinioje, kuri jį perdavė UAB „Kelko“ sudarytos taikos sutarties pagrindu, o likęs bendrovės materialusis turtas yra Šiauliuose, Vaidoto g. 33, ir gali būti perduotas bankroto administratorei. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems suinteresuoto asmens argumentams.
15. Pareigą pateikti reikalingus įmonės dokumentus numato ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, kuriame, be kita ko, yra nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi UAB „Colis“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 18 d. Šia nutartimi UAB „Colis“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvusiam vadovui, suinteresuotam asmeniui šios pareigos nevykdant, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi skyrė jam 300 Eur baudą. Tačiau net ir po šios nutarties priėmimo buvęs vadovas minėtos pareigos neįvykdė.
16. Akcentuotina, kad pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Todėl nagrinėjamoje situacijoje suinteresuotam asmeniui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti atskirajame skunde nurodytas aplinkybes.
17. Suinteresuotas asmuo, deklaruodamas savo pasiruošimą bankroto administratorei perduoti dokumentus, nenurodė, ar jis kreipėsi į bankroto administratorę ir ar ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant įvykdyti bendradarbiavimo su bankroto administratore pareigą bei perduoti jai visą bendrovės turtą ir buhalterinės apskaitos dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog po bankroto bylos UAB „Colis“ iškėlimo, suinteresuotas asmuo bankroto proceso eiga nesidomi, atsiliepimų į pareikštus prašymus neteikia, jam neįteikiami procesiniai dokumentai. Suinteresuotas asmuo taip pat nėra paaiškinęs, kodėl dalis bendrovės materialaus turto yra Šiauliuose, Vaidoto g. 33, kai jis turi pareigą po bankroto bylos iškėlimo visą turtą perduoti bankroto administratorei.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo motyvai dėl nuolatinių darbuotojų, vykdžiusių UAB „Colis“ buhalterinę apskaitą nebuvimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, pasikeitus ūkio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas turi perimti naujas vadovas. Vadovaujantis anksčiau aptarto BAĮ 21 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, CK 2.87 straipsniu, suinteresuotas asmuo, pradėdamas eiti UAB „Colis“ direktoriaus pareigas, iš buvusio įmonės vadovo turėjo perimti visą įmonės dokumentaciją bei einant direktoriaus pareigas tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą ir jos saugojimą. Suinteresuotas asmuo neįrodė, kad jis, būdamas UAB „Colis“ direktoriumi, savo pareigas vykdė taip, kaip to reikalauja anksčiau nurodytos teisės normos.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).
Dėl bylos procesinės baigties
20. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aptarti buvusio BUAB „Colis“ vadovo veiksmai įrodo esant jo kaltę, todėl yra pakankamas pagrindas jam taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją, nes jis, kaip juridinio asmens vadovas, netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino laiku ir tinkamai įmonės turto ir dokumentų perdavimo, tokie jo veiksmai vilkina bankroto procesą, pažeidžia bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, kreditorių teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.