Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei ir K. R., dalyvaujant ieškovui A. I., ieškovo atstovei advokatei I. K., atsakovei J. N., atsakovės atstovei advokatei G. G., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. D., nedalyvaujant trečiajam asmeniui D. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovei J. N. dėl išlaikymo, priteisto nepilnamečiui vaikui, dydžio pakeitimo (sumažinimo), institucija teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo D. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad priteista išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius, išlaikymo dydis negali būtina mažintinas, priešingu atveju, būtų pažeista vaiko teisė būti materialiai aprūpintam savo abiejų tėvų, tenkinant bent minimalius, būtinuosius vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, kitos konkrečios aplinkybės. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, taip pat turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8423-918/2013 pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5515-54/2007 nepilnametei dukrai E. I. iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo A. I. išlaikymą nepilnametei dukrai E. I. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos (2013 m. kovo 28 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimas įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d., bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka.

Ieškovas byloje neįrodinėjo aplinkybių, kad vaiko poreikiai pasikeitė. Teikdamas ieškinį, ieškovas rėmėsi kitomis aplinkybėmis, kurias nustačius gali būti keistinas vaiko išlaikymo dydis. Ieškovas nurodė šį faktinį ieškinio pagrindą – vaiko tėvo turtinės padėties pablogėjimas (Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis). Nors šios bylos nagrinėjimo dalykas apsiriboja ieškovo turtinės padėties nustatymu, tačiau atsakovė papildomai pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad vaiko poreikiai nuolat auga, juos užtikrinti vaiko motina ir jos sutuoktinis imasi visų veiksmų, kad duktė turėtų pilnavertį gyvenimą, tuo tarpu vaiko tėvas ne tik nebendrauja su dukra, tačiau siekia dar labiau sumažinti vaiko išlaikymui skiriamas lėšas. Teismas bylos nagrinėjimo metu klausė ieškovės pozicijos, ar vaiko motina, siekdama apginti vaiko teises, neketina reikšti priešieškinį dėl vaiko išlaikymo dydžio padidinimo, remiantis padidėjusiais vaiko poreikiais. Tačiau atsakovė nurodė, kad šioje byloje priešieškinio pateikimo teise ji nesinaudos, siekdama, kad bylos nagrinėjimas neužtruktų. Atsakovė pažymėjo, kad kol kas ji pagal savo turtinę padėtį, taip pat naudojant vaiko tėvo teikiamą išlaikymą, išgali patenkinti vaiko poreikius. Byloje nesant priešieškinio dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), pasikeitus vaiko poreikiams, toliau vertintini byloje esantys įrodymai tik vienu aspektu - dėl vaiko tėvo (ieškovo) turtinės padėties pasikeitimo.

Ieškovas, įrodinėdamas savo turtinės padėties esminį pablogėjimą, nurodė, kad jo pajamos, atskaičius mokesčius, per mėnesį sudaro 265,76 Eur sumą (917,60 Lt). Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta pažyma apie darbuotojo pajamas (b. l. 18). Teismas, palyginęs ieškovo pajamas, gautas tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo, su pajamomis, gautomis paskutiniu metu, daro išvadą, kad ieškovo darbo užmokestis nėra pasikeitęs. Ieškovas į bylą pateikė VĮ „Regitra“ pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 19). Civilinėje byloje Nr. 2-8423-918/2013 ieškovas taip pat nurodė neturintis transporto priemonių, teikė paaiškinimus, kad naudojasi kitiems asmenims priklausančiomis transporto priemonėmis. Nustatyta, kad ieškovas po sprendimo priėmimo pardavė nekilnojamąjį turtą, t. y. ½ dalį sandėlio – angaro (t. 1, b. l. 21, 52). Ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra labai sunki, nes jis neturi nekilnojamojo turto, gyvena pas motiną, yra jos išlaikomas (analogiškomis aplinkybėmis ieškovas rėmėsi ir ankstesnėje byloje).

Teismas pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog ieškovas pardavė nekilnojamąjį turtą negali būti vertinama kaip turtinės padėties pablogėjimas, nes už nuosavybės teisių perleidimą ieškovas mainais gavo piniginį atlygį. Tačiau, kaip nustatyta iš ieškovo žodinių paaiškinimų, už parduotą turtą gautas lėšas ieškovas panaudojo ne savo nepilnametės dukters poreikiams tenkinti, bet atlygino nukentėjusiam asmeniui savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Taip pat pabrėžtina, kad ieškovas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 30950,00 Lt vidutinės rinkos vertės turtas (duomenys pagal VĮ „Registrų centras“ vertinimą) realiai sandorio sudarymo metu, t. y. 2013 m. gruodžio 17 d., buvo vertas tik 5000,00 Lt (t. 1, b. l. 110-115). Taip pat pabrėžtina, kad byloje ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 50 procentų akcijų UAB (duomenys neskelbtini), kurias ieškovas pardavė 2013 m. lapkričio 13 d., vertė buvo itin žema – 500,00 Lt (t. 1, b. l. 109). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šios bendrovės apyvarta 2013 m. buvo didžiausia, lyginant su 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m. (t. 1, b. l. 177). Šie duomenys paneigia ieškovo žodinius paaiškinimus, kad bendrovės veikla sandorio sudarymo momentu buvo nuostolinga.

Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl sveikatos būklės, t. y. pjautinės žaizdos rankoje, jis negali susirasti papildomo darbo. Tačiau byloje nėra pateikta oficialių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, jog dėl sveikatos būklės ieškovas yra bent iš dalies nedarbingas (byloje nėra pateikta darbingumo lygio nustatymo pažyma). Priešingai, ieškovas byloje paaiškino, kad laisvalaikiu padeda savo pažįstamam draugui įsigyti senovinių transporto priemonių, tačiau už šią veiklą ieškovas negauna papildomų pajamų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turi galimybių susirasti jei ne papildomą fizinį darbą, tai užsiimti kita veikla, kuri ieškovui garantuotų didesnes pajamas ir jam nereikėtų būti išlaikomam savo motinos iš valstybės mokamos senatvės pensijos.

Taip pat atmestinas ieškovo argumentas, kad jis privalo išlaikyti ne tik skyrium gyvenančią dukrą, bet dar ir du sūnus. Pabrėžtina, kad į šią aplinkybę Kauno apylinkės teismas jau buvo atsižvelgęs, priimant 2013 m. spalio 28 d. sprendimą, todėl ieškovo argumentai, kad jo turtinė padėtis pablogėjo dėl to, kad jam tenka išlaikyti šešiolikmetį sūnų ir paramos reikalingą pilnametį sūnų yra nepagrįsti. Teismas pažymi, kad iki 2013 m. spalio 28 d. sprendimo ieškovas teikė išlaikymą dviem nepilnamečiams sūnums po 300,00 Lt (b. l. 15). P. I. sulaukus pilnametystės, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. įsakymu iš A. I. buvo priteistas išlaikymas pilnamečiui vaikui po 200,00 Lt (b. l. 16). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas neįgijo kreditorinių įsiskolinimų, daugiau išlaikytinių (be dviejų sūnų ir nepilnametės dukters) neturi.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių žodinius paaiškinimus, konstatuotina, kad ieškovo A. I. turtinė padėtis pasikeitė tik dviem aspektais, t. y. pardavus paskutinį turėtą nekilnojamąjį daiktą ir pardavus akcijas. Tačiau ši vienintelė aplinkybė, ją įvertinus visų kitų įrodymų kontekste, neleidžia daryti išvados, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo objektyviai, t. y. ieškovui buvus sąžiningam. Byloje ieškovas nepateikė objektyvių duomenų (turto vertintojų išvadų ir pan.), kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad parduotas turtas buvo nevertingas. Priešingai byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog parduotas angaras (1/2 dalis šio daikto) ir bendrovės akcijos sandorių sudarymo momentu buvo ženkliai didesnės vertės.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja: ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis po sprendimo priėmimo pasikeitė iš esmės, dėl ko būtų pagrindas priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį mažinti, tuo labiau, kai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaiko poreikiai nors ir nežymiai, tačiau yra padidėję. Atsižvelgiant į tai, ieškinys yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 560,70 Eur sumą, pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (t. 2, b. l. 149). Ieškinį atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, šioje byloje sudaro 6,02 Eur sumą, todėl ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo A. I. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovo A. I. ieškinį atsakovei J. N. dėl išlaikymo, priteisto nepilnamečiui vaikui, dydžio pakeitimo (sumažinimo).

Priteisti atsakovei J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 560,70 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt Eur 70 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 6,02 Eur (šešis Eur 2 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank” (banko kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.