- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-1073-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- R. B.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3514-375/2013 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. B., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 550 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį iki jo pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečio sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu, įpareigojant ieškovę nepilnametį sūnų parvežti į Lietuvą. Atsakovas prašyme nurodė, kad ieškovė turi kitą sūnų R., kuris skriaudžia šalių bendrą sūnų A., buvo jį sumušęs. Sūnus A. yra jautrus, meniškos prigimties vaikas, mokėsi dailės gimnazijoje. Jis serga alergine bronchine astma, jam nustatytas lengvo laipsnio neįgalumas, vaikas reguliariai naudoja inhaliacinius hormoninius preparatus. Ieškovė nepranešus atsakovui išsivežė sūnų į Angliją, atsakovui nėra žinoma kokiomis sąlygomis ir kokioje aplinkoje gyvena jo sūnus, ar prieš jį nenaudojamas fizinis bei psichologinis smurtas, ar nėra grėsmės vaiko išnaudojimui. Ieškovė išvežusi vaiką viduryje mokslo metų neužtikrina vaiko teisės į mokslą, ugdymą bei auklėjimą. Atsakovo nuomone, sūnaus interesus geriausiai atitiktų gyvenimas Lietuvoje, kur jis tęstų mokslus dailės gimnazijoje, būtų jam įprastoje aplinkoje, jam būtų teikiama reikalinga medicinos pagalba.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė su sūnumi išvyko į Angliją. Tai, kad, ieškovė laišku informavo atsakovą apie išvykimą į Angliją, nurodė adresą bei telefono numerį, kuriuo atsakovas galėtų susisiekti su ieškove ar sūnumi, aplinkybė, kad ieškovei yra žinoma, apie sūnaus ligą bei tai, kad atsakovas turi galimybę susisiekti ir bendrauti su sūnumi interneto pagalba, leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė rūpinasi sūnaus interesais, todėl nėra pagrindo teigti, jog šalių sūnaus interesai nukentės ar kad ieškovė daro neigiamą poveikį nepilnamečiui vaikui. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad realiai egzistuoja aplinkybės, dėl kurių gali nukentėti vaiko teisės. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamosios vietos nustatymo. Teismui, pritaikius atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, esant ginčui tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos, būtų išreikšta išankstinė teismo nuomonė dėl ieškovės reikalavimo nepagrįstumo, net neišanalizavus byloje pateiktų įrodymų, negavus ieškovės atsiliepimo dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados byloje ir nenustačius bylai reikšmingų aplinkybių. Todėl šioje proceso stadijoje atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas A. B. atskiruoju skundu (b. l. 38-39) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-02-13 nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Teismas neįvertino aplinkybių dėl pažeistų nepilnamečio vaiko teisių ir interesų, neanalizavo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų tai pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimo dėl minėtų asmeninių turtinių ir neturtinių teisių bei įstatymų saugomų interesų laikinosios teisinės apsaugos būtinybės faktiškai neišsprendė. Sūnui A. B. yra 9 metai (gimęs (duomenys neskelbtini)). Iki 2013-02-01 vaikas mokėsi (duomenys neskelbtini), trečioje klasėje. Ieškovė, 2013-02-01 išsiveždama nepilnametį sūnų į Angliją, savo veiksmais parodė, jog neatsakingai žiūri į vaiko auklėjimą, nevykdo tėvams nustatytų pareigų ir neužtikrina jam teisės į mokslą.
2. Nepagrįstas teismo teiginys, kad vaiko interesais yra tinkamai pasirūpinta, kai vaikas yra išvežamas į svetimą šalį, kurioje jis nieko nepažįsta apart ieškovę (savo mamą), kuri ten gyvena su sūnui nepažįstamu vyru ir savo broliu R., kuris nuolatos A. skriausdavo. A. nesimoko, neturi nei knygų, nei žaislų, daug laiko praleidžia žaisdamas kompiuterinius žaidimus, konfliktuoja su vyresniu broliu, jaučiasi liūdnas ir prislėgtas.
3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad berniukas turi rimtų sveikatos problemų, yra dispanserizuotas ir gydomas dėl sunkios formos alerginės bronchinės astmos, jis reguliariai turi naudoti inhaliacinius harmoninius preparatus. Dėl šios ligos sūnui yra nustatytas lengvas neįgalumo laipsnis.
4. Teismas nevertino atsiliepime į ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo išdėstytų argumentų ir faktų, kodėl būtent šioje situacijoje yra būtinas A. gyvenimas kartu su atsakovu, o ne su ieškove. Ieškovė negali tinkamai pasirūpinti šalių sūnaus tinkamu auklėjimu, ji buvo ne kartą patraukta administracinėn atsakomybėn dėl vaikų nepriežiūros. Teismas turi būti aktyvus ir privalo patikrinti teismo duomenų bazėje šias aplinkybes.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje yra kilęs ginčas dėl šalių nepilnamečio sūnaus A. B. gyvenamosios vietos nustatymo.
CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnyje nustatytų priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Viena tokio laikino pobūdžio priemonių yra nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Asmeniui prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-153/2013).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį su sūnumi ar duomenų, kad sūnaus gyvenimas su motina darytų jam neigiamą įtaką. Byloje taip pat nėra Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra netinkama ar kenksminga nepilnamečiam vaikui. Tai, kad šalys konfliktuoja dėl sūnaus A. gyvenamosios vietos nustatymo, nelaikytina pagrindu, dėl kurio būtų galima taikyti tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė su šalių sūnumi išvyko į Angliją, iki išvykimo sūnus A. gyveno su mama, kuriai yra žinoma vaiko sveikatos būklė ir ji gali vaiku pasirūpinti. Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad 2013-04-11 pirmosios instancijos teisme vyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame nutarta įpareigoti ieškovę į kitą posėdį atsivežti vaiką, kad išklausyti jo nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo; jei ieškovė nuspręs likti gyventi Anglijoje, įpareigoti ieškovę pateikti visus įrodymus dėl tinkamų gyvenimo sąlygų. Posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė nėra apsisprendusi, ar gyvens užsienyje, ar grįš į Lietuvą, vaikas lanko mokyklą Anglijoje, mokslo metai truks iki gegužės pabaigos. Kitas parengiamasis posėdis paskirtas 2013-06-05. Pažymėtina, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tikslinga leisti vaikui pabaigti šiuos mokslo metus toje vietoje, kur jis dabar gyvena. Kiekvienas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas vaikui sukelia stresą. Dėl konfliktinių tėvų santykių vaikas patiria nepatogumus, todėl šalys, vadovaujantis sūnaus interesais turėtų siekti taikaus ginčo sprendimo. Atsakovas turi galimybę bendrauti su sūnumi telefonu ir internetu, todėl gali domėtis vaiko gyvenimo sąlygomis, jo mokslu, sveikata. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas neįrodė būtinumo šioje proceso stadijoje taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nepagrindė aplinkybių, jog ieškovė iki teismo sprendimo priėmimo negali užtikrinti vaikui tinkamas sąlygas gyventi ir mokytis.
Remiantis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.