Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-11-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1739-178/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-04
Bylos Nr.
2A-1739-178/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-07096-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
M. M.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2A-1739-178/2011
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07096-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos 77.4.3, 78.2.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dovilei Masiliauskytei,dalyvaujant ieškovei A. V.,ieškovės atstovei A. K.,atsakovui M. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui M. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo M. M. priešieškinį ieškovei A. V. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui M. M., gim. 2009 m. rugpjūčio 8 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 900 Lt nuo 2009 m. rugpjūčio 8 d. iki jo pilnametystės, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad šalims nebūnant santuokoje gimė sūnus. Atsakovas nuo sūnaus gimimo jokio išlaikymo vaikui neteikia. Vaiko išlaikymui reikia 1800 Lt per mėnesį, todėl atsakovas vaiko išlaikymui turi mokėti po 900 Lt per mėnesį. Sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes sūnus yra mažas ir itin prisirišęs prie jos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti iš dalies- iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 300 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad didesnio išlaikymo teikti negali dėl blogos savo turtinės padėties. Ieškovės prašomo išlaikymo dydis yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė be jokių priežasčių kliudo jam bendrauti su sūnumi, neteikia jokios informacijos apie vaiką, jo sveikatos būklę.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ji neprieštarauja jog atsakovas bendrautų su sūnumi, tačiau nesutiko, kad būtų nustatyta atsakovo prašoma bendravimo tvarka. Vaikas iki trijų metų neturėtų būti paimamas atsakovo su nakvyne. Ieškovė sutiko, kad atsakovas ir toliau bendrautų su vaiku pagal teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką. Ši tvarka ją tenkina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis buvo patenkinti iš dalies: nustatyta nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamoji vieta su jo motina A. V.; iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. rugpjūčio 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pavesta uzufrukto teise vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti motinai A.V.; kita ieškinio dalis atmesta; nustatyta atsakovo (vaiko tėvo) bendravimo su sūnumi tvarka: kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį tėvas, pranešęs vaiko motinai ne vėliau kaip prieš vieną dieną turi teisę paimti sūnų iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinti jį motinai į jo gyvenamąją vietą iki 19 val.; metų porinių savaičių penktadienį tėvas, įspėjęs vaiko motiną, ne vėliau kaip prieš tris dienas, gali paimti sūnų nuo 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; poriniais metais tėvas praleidžia su vaiku šias šventes: Kalėdas, gruodžio mėn. 24, 25 ir 26 d., įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti vaiką kiekvieną dieną 11 val. ir privalo grąžinti jį namo atitinkamai tą pačią dieną iki 19 val.; vaiko gimimo dieną, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas ir informavęs gali paimti vaiką 11 val. ir privalo grąžinti jį namo tą pačią dieną 19 val.; neporiniais metais: krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) sekmadienį ir pirmadienį, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti vaiką kiekvieną dieną 11 val. ir privalo grąžinti jį namo atitinkamai tą pačią dieną 19 val.; kasmet tėvas, pranešęs vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas turi teisę tėvo gimtadienio dieną, tėvo dieną paimti sūnų nedarbo dieną 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos arba darbo dieną 17 val. iš vaiko darželio arba gyvenamosios vietos, ir grąžinti vaiko motinai, į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 19 val.; tėvo atostogų metu vaikas nepertraukiamai bendrauja su tėvu iki dviejų savaičių; apie vaiko paėmimą atostogoms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų; vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą; vaiko tėvui nepaėmus sūnaus pagal nustatytą grafiką darbo dienomis, savaitgaliui, metinių švenčių proga, sūnaus gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali; kita priešieškinio dalis atmesta; iš atsakovo valstybei priteista 161,68 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl ją nustatė su ieškove (CK 3.169 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad ieškovė su sūnumi gyvena 2 kambarių nuomojame bute su visais patogumais, būsto būklė gera. Vaikui sudarytos palankios sąlygos augti ir vystytis. Vaikas turi daug žaislų, lavinamųjų žaidimų, knygelių, įsigytos vaiko priežiūros priemonės. Namuose yra visi reikalingi baldai ir buities apyvokos daiktai, maisto produktų atsargų, vaikiškų maisto mišinėlių. Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos 2436 Lt gaunama motinystės pašalpa. Vaikas sveikas, specialių poreikių neturi. Atsakovo atlyginimas iš dviejų darboviečių atskaičius mokesčius apie 660 Lt. Atsakovas turi 2 kambarių butą, už kurį moka bankui paskolą, kito turto neturi, todėl teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi žmonės, todėl abu turi visas galimybes dirbti ir tokiu būdu prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Iš pateiktų įrodymų teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo skirti ieškovės prašomą 900 Lt sumą nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Atsižvelgiant į vaiko amžių, šalių pajamas, turimą turtą bei išlaikytinius, teismas iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisė po 400 Lt per mėnesį, kol vaikas sulauks pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad sveikam vienerių metų vaikui ieškovės nurodyto išlaikymo (2608 Lt) tikrai nereikia. Tokio išlaikymo ieškovė ir negalėjo jam teikti, nes iš gaunamos motinystės pašalpos turėjo išlaikyti ne tik vaiką, bet ir save. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nuo vaiko gimimo jo išlaikymui skyrė po 2608 Lt kas mėnesį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad prisidėjo prie vaiko išlaikymo nuo jo gimimo, todėl išlaikymas priteistas nuo vaiko gimimo (CK 3.192, 3.194 str.). Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo, nes šios palūkanos yra priteisiamos už prievolių pažeidimą prievolių teisėje ir netaikomos šeimos teisėje. Pagal teismų praktiką priteistas vaikui išlaikymas yra indeksuojamas atsižvelgiant į infliaciją. Todėl teismas išėjo už ieškinio ribų ir viršijo pareikštus ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo indeksacijos (CPK 376 str.). Teismas nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, jog nuolatinis tėvo bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams, kad tėvas savo bendravimu su vaiku ir dalyvavimu jį auklėjant daro jam žalos. Tokio amžiaus vaikui apribojus bendravimą su tėvu, vaikas gali nuo jo atprasti, atitolti ir vėliau gali būti sunku sukurti glaudžius jo ir vaiko santykius. Todėl teismas sprendė, kad netikslinga nustatyti laikotarpio kurio metu būtų ribojamas vaiko tėvo bendravimas su vaiku savaitgaliais, švenčių dienomis bei neleidžiama jo paimti su nakvyne pas jį. Toks pereinamasis laikotarpis realiai jau buvo nustatytas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas bendraus su sūnumi darbo dienomis bei kas antrą savaitgalį galės paimti vaiką pas save, bei, kad vaikas yra mažametis, netikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką ir visų švenčių metu paimant vaiką su nakvyne. Mažamečiui vaikui labiau reikalingas pastovus motinos rūpestis, jos globa. Atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo su vaiku visų metų švenčių metu yra perteklinis, neužtikrina vaiko dienotvarkės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi planuoti savo laiką ir žinoti su kuo ir kada bus vaikas, todėl tikslinga numatyti, kad apie numatomą vaiko paėmimą vaiko motinai turi būti pranešama iš anksto. Siekiant išvengti tarp šalių konfliktinių situacijų nenustatomas vaiko tėvo bendravimas su vaiku vaiko gyvenamoje vietoje bei apibrėžiami savaitgaliai bei metai (poriniai, neporiniai) ir ribojamas vaiko paėmimo ir grąžinimo laikas, nes vaikas yra mažas. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, viršijo pareikštus reikalavimus gindamas vaiko interesus (CPK 376 str.).

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovės prašomo dydžio išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui. Teismo priteistos sumos neužtenka vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė ketina vaiką leisti į muzikos mokyklėlę, skirtą tokio amžiaus vaikams, taip pat į darželį. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad maisto ir kt. kainos nuolat kyla. Taigi, priteistos sumos nepakanka užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kurių reikia vaiko fiziniam, protiniam, socialiniam vystymuisi. Kadangi atsakovas vengė teismą informuoti apie savo oficialias pajamas, tikėtina, kad jis slepia savo realias pajamas. Atsižvelgus į atsakovo turimą turtą, jo reali finansinė padėtis visai neatitinka jo deklaruojamos sunkios finansinės padėties. Atsakovas yra jaunas ir darbingas, byloje nėra duomenų apie jo neįgalumą ar kitas aplinkybes trukdančias jam dirbti ir užsidirbti. Todėl akivaizdu, kad atsakovas sūnaus išlaikymui galėtų skirti daug didesnę nei teismo nustatytą minimalią 400 Lt išmoką.

2. Teismas nustatė kitokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nei prašė atsakovas savo priešieškinyje ir kitokią, nei pageidavo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pereinamasis laikotarpis jau buvo nustatytas, nes buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, kurios metu vaikas buvo pratinamas būti su tėvu bei turėjo būti tėvo lankomas. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas per šį laikotarpį su vaiku bendravo tik du kartus. Vaikas su tėvu neturi jokio emocinio ryšio, vaikas tėvo tiesiog nepažįsta, jis jam yra svetimas žmogus. Dėl šios priežasties, teismo nepagrįstas rezoliucinės dalies 2 punktas, kuriame nurodyta, kad metų porinių savaičių penktadienį tėvas, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš tris dienas, gali paimti sūnų nuo 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. ir sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktas, kuriame nurodyta, kad tėvo atostogų metu vaikas nepertraukiamai bendrauja su tėvu iki dviejų savaičių. Akivaizdu, kad reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kad vaikas pirmiau priprastų ir prisirištų prie savo tėvo, atsirastų bendravimas tarp jų, ir tik palaipsniui, vaikui paaugus, galima pasiūlyti jam savaitgaliais nakvoti kitoje vietoje kartu su tėvu ir nepertraukiamai su juo bendrauti. Todėl vaiko bendravimas su tėvu nustatytinas toks, kad jis visada nakvotų savo namuose kartu su motina, priešingu atveju vaikas gali patirti didelį stresą, emocinius sutrikimus ir neigiamus išgyvenimus. Vaikui paaugus ir atsiradus ryšiui su tėvu, ši bendravimo tvarka galės būti pakeista. Dėl šių priežasčių teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 5 punktai naikintini, kaip prieštaraujantys vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinis teismas, aiškindamas nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančias nuostatas, įtvirtintas 3.192 straipsnio 2 dalyje, nurodė, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 400 Lt išlaikymą kas mėnesį, teisingai įvertino bylos duomenis ir virš minėtų teisminėje praktikoje nustatytų taisyklių nepažeidė.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 900 Lt kas mėnesį. Toks reikalavimas iš esmės negalėtų būti laikomas nepagrįstu tuo atveju, jei būtų įrodytas tokio dydžio išlaikymo reikalingumas ir atsakovo turtinė padėtis leistų daryti išvadą, kad atsakovas finansiškai pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą. Vienok pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nei realūs vaiko poreikiai reikalauja 900 Lt išlaikymo priteisimo iš atsakovo, nei atsakovas finansiškai pajėgus tokį išlaikymą teikti.

Turint galvoje, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą vaikui, galima būtų manyti, kad, ieškovės manymu, dviejų metų šalių sūnui kas mėnesį reikalinga 1 800 Lt suma (po 900 Lt iš kiekvieno tėvo). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokia išlaikymo suma - viršijanti dvi minimalias mėnesines algas - tokio amžiaus vaikui, nesant išimtinių aplinkybių, realiai nėra reikalinga net vertinant maksimaliais poreikiais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino pateiktus įrodymus dėl šalių turtinės padėties, konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti 400 Lt išlaikymą sūnui. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme pateikė papildomus dokumentus apie tai, kad ji pradėjo dirbti už mažesnį darbo užmokestį negu anksčiau gautos pajamos, bet tai nereiškia, kad dėl to pasikeitė atsakovo turtinė padėtis. Ieškovė taip pat pateikė pažymas apie tai, kad sūnus lanko muzikos mokyklą, kur mėnesinis mokestis 75 Lt, Vilniaus sanatorinio lopšelio – darželio grupę (apie mokesčius duomenų nepateikta). Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti dokumentai nesuteikia pakankamo pagrindo teigti, kad vaikui reikalinga išlaikymo suma ženkliai keistų išlaikymui reikalingos sumos dydį ir realiai ši suma taptų didesnė negu minimali mėnesinė alga. Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliacine tvarka tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris buvo priimtas pagal tuo metu į bylą pateiktus duomenis, pagrįstumas, tuo tarpu ženkliai pasikeitus aplinkybėms kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo teiginiais, jog įvairios kainos dažniausiai tik kyla, tačiau, kita vertus, teismas sprendime nurodė, kad išlaikymo suma indeksuotina Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas slepia pajamas iš esmės nebuvo ir nėra įrodyta, už butą atsakovas moka bankui paskolą. Kitų aplinkybių, kurių būtų netyręs ir nenustatęs pirmosios instancijos teismas bei kurios leistų pripažinti atsakovo turtinę padėtį esant kitokią negu buvo konstatuota, nėra nustatyta ir apeliacinės instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais keisti skundžiamu sprendimu priteistą išlaikymo sumą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat nemato pakankamo pagrindo keisti skundžiamu sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Iš esmės apeliacinis skundas šioje dalyje siejamas su atsakovo galimybe paimti sūnų su nakvynėmis, kas, ieškovės nuomone, gali traumuoti sūnų.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka jau buvo nustatęs galimybę atsakovui bendrauti su vaiku paimant sūnų (b.l. 120-121). Pati ieškovė nurodo, kad atsakovas vis tiek su vaiku beveik nebendravo, tuo tarpu ji suprantanti tėvo ir sūnaus bendravimo reikalingumą bei siekianti sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su vaiku. Viena vertus, skundžiamu sprendimu teismas ir neįpareigojo atsakovą būtinai bendrauti su sūnumi sprendime nurodyta tvarka, taigi, atsakovui nerealizuojant šios tvarkos ginčų dėl jos apskritai neturėti kilti. Kita vertus, teismas neturi duomenų, kurie leistų teigti, jog atsakovas, kad ir kiek nedaug jis buvo bendravęs su vaiku, būtų veikęs prieš vaiko valią praeityje ar ateityje veiktų prieš vaiko valią tuo atveju, jei ši tvarka iš tikrųjų traumuotų vaiką (pavyzdžiui, vaikui priešiškai reaguojant ir į laikiną atskyrimą nuo ieškovės, atsakovas į tai niekaip nereaguotų ir laikytų vaiką prievartiniu būdu). Neabejotina, kad nustačius tokius faktus, ieškovė turėtų teisę reikalauti pakeisti tokią tvarką. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime kur kas dažnesnė yra numatyta bendravimo be nakvynių tvarka (po dvi valandas antradieniais ir ketvirtadieniais), kurios realizavimo metu vaikas ir gali būti palaipsniui pratinamas ilgiau bendrauti su tėvu, o su nakvynėmis yra nustatyta daugiau epizodinė bendravimo tvarka, atostogos paprastai būna tik kartą metuose, Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad konstatuoti, jog nustatyta bendravimo tvarka skundžiamoje jos dalyje neatitinka vaiko interesų ar, juo labiau, jiems prieštarauja, pakankamo pagrindo nėra.

Dėl paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas mano, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neleidžia daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, būtų netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes ar kitaip pažeidęs įstatymų nuostatas arba nukrypęs nuo teisminės praktikos. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. V. 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Teisėjai Ona GasiulytėLaima GerasičkinienėAlvydas Poškus