Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ direktoriui G. L., atsakovės N. Ž. IĮ „Punia“ savininkei N. Ž. ir atstovei advokatei K. R. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ ir atsakovės N. Ž. IĮ „Punia“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ ieškinį atsakovei N. Ž. IĮ „Punia“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nurodytą patirtų nuostolių sumą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės.

2008 m. gegužės 21 d. automobilis buvo nugabentas į UAB „Helijo ratai“. Už automobilio nugabenimą iš degalinės į UAB „Helijo ratai“ sumokėjo atsakovė 220,00 Lt (Pinigų priėmimo kvitas JAV Nr. 0537102, 141 b.l.). UAB „Helijo ratai“ buvo atliktas automobilio kuro tiekimo sistemos praplovimas. Už kurį atsakovė 2008 m. gegužės 21 d. sumokėjo 423,73 Lt (PVM sąskaita-faktūra Nr.HRA-0014765 už kuro sistemos remontą (variklio remontą), 142 b.l.).

Ginčas tarp šalių byloje kilo dėl ieškovės nurodytų nuostolių, kuriuos sudaro jau po kuro sistemos praplovimo atlikto automobilio variklio remonto UAB „Eoltas“, automobilio nuvežimo iš UAB „Helijo ratai“ į UAB „Eoltas“, kito automobilio nuomos iš UAB „Granex“ išlaidos.

CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Atsakovas garantavo parduodamų degalų kokybę, todėl jis privalo įrodyti, kad automobilio variklis sugedo dėl to, kad ieškovas pažeidė automobilio eksploatacijos reikalavimus, o ne dėl to, kad į automobilį buvo įpilti standarto neatitinkantys degalai. Atsakovė neigia, kad visi šie nuostoliai atsirado dėl nekokybiškų degalų, tačiau atsakovė nepateikė teismui jokių neginčijamų įrodymų, pagrįstų norminiais aktais (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. D1-399/4-336/3-340 Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo), kad automobilio M. M. variklio gedimas nebuvo sąlygotas atsakovo parduotų degalų kokybės.

Priešingai, atsakovės sutikimas atlyginti nuostolius dėl užpiltų nekokybiškų degalų (7 b.l.) bei UAB „Helijo ratai“ 2008 m. rugsėjo 17 d. pažyma patvirtina, kad 2008 m gegužės 21 d. iš automobilio bako buvo išleistas benzino ir kito skysčio mišinys (9, 137 b.l.). Atsakovė sumokėjo UAB „Helijo ratai“ už atliktą kuro sistemos plovimą. Atsakovė pati organizavo automobilio transportavimą iš degalinės į UAB „Helijo ratai“, nesiginčydama sumokėjo už kuro sistemos išplovimą, todėl teismo proceso metu atsakovės teiginius, kad neįrodyta, jog degalai buvo nekokybiški, teismas vertintino tik kaip atsakovės užimta gynybos poziciją. Be to, atsakovės pateikta kasos juosta patvirtino, kad po incidento daugiau 95E markės degalų tą pačią dieną degalinė nepardavinėjo (134-136 b.l.). Atsakovės darbuotojas A. M. patvirtino, kad automobilis M. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po degalų užpylimo iš degalinės neišvažiavo, nes buvo kažkoks smūgis, todėl buvo patrauktas į šoną ir tą dieną daugiau degalinė nebedirbo (85 b.l.). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė net neįrodinėjo to, kad automobilio variklio trūkumas atsirado dėl netinkamos automobilio eksploatacijos, nors pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį tokia pareiga tenka būtent pardavėjui. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, jog nekokybiškų degalų naudojimas yra nesuderinamas su automobilio variklio eksploatacija. Todėl pripažino įrodytu faktą, kad į automobilį M. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpilta nekokybiškų degalų, o atsakovė privalo atlyginti automobilio remonto išlaidas.

Teismas pripažino, kad automobilio transportavimo ir remonto išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, į jas nėra įskaičiuotas PVM, todėl sprendė, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimo dalį dėl kito automobilio nuomos išlaidų atlyginimo, konstatavo, kad nors ieškovė pateikė 2008 m. gegužės 21 d. nuomos sutartį su UAB „Granex“, pagal kurią iš UAB „Granex“ išsinuomojo automobilį NISSAN PATHFINDER, valstybinis Nr. CZN 632 už 177,00 Lt nuomos mokestį per dieną (su PVM) (15-17 b.l.), tačiau pagal byloje esančius įrodymus automobilis NISSAN PATHFINDER, valstybinis Nr. CZN 632 yra registruota UAB „SEB lizingas“ vardu, o UAB „Granex“ yra tik šio automobilio naudotojas (VĮ „Regitra“ 2009-05-07 raštas Nr. S4-823, 66 b.l.). Pagal CK 6.568 straipsnio 3 dalį lizingo gavėjas gali perleisti teisę naudotis lizingo sutarties dalyku ar kitokią iš lizingo sutarties atsirandančią teisę tik gavęs išankstinį rašytinį lizingo davėjo sutikimą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog toks sutikimas UAB „Granex“, kaip lizingo gavėjui, buvo duotas. Be to, kasos pajamų orderio kvitas Serija GRNX Nr. 0000752 (98 b.l.) leidžia teigti, kad ieškovas 2008 m. gruodžio 29 d. UAB „Granex“ sumokėjo 3186,00 Lt už paslaugas. Kvite nėra nurodyta už kokias paslaugas mokėjo ieškovas. Todėl negalima pripažinti, kad šis dokumentas patvirtina, jog buvo sumokėta už automobilio nuomą, nes ir jame nurodyta sumokėta pinigų suma 3186,00 Lt nesutampa su ieškovo ieškinyje nurodyta suma 2700,00 Lt, kuri, tariamai, buvo sumokėta UAB „Granex“ už automobilio nuomą (98 b.l.). Atsižvelgdamas į civiliniame procese taikomą įrodymų pakankamumo taisyklę, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą padaryti pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo, teismas sprendė, kad ieškovė kito automobilio nuomos išlaidų neįrodė, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas atmetė atsakovės atstovės argumentus, kad ieškovė UAB „Baubilas“, nebūdama automobilio savininke, yra netinkamas ieškovas. Teismas pažymėjo, kad 2006 m. balandžio 3 d. panaudos sutartis (25 b.l.) bei kasos juosta (133 b.l.), patvirtina, kad degalų užpylimo metu automobilio M. M. teisėtu valdytoju buvo UAB „Baubilas“. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo, todėl teismas sprendė, kad UAB „Baubilas“ yra tinkama ieškovė byloje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės direktorius ieškovės apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, o atsakovės apeliacinį skundą prašė atmesti. Atsakovės atstovės atsakovės apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, o ieškovės apeliacinį skundą prašė atmesti.

Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas dėl kito automobilio nuomos išlaidų priteisimo, o atsakovė apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškovės reikalavimų dalis dėl automobilio transportavimo bei automobilio remontui reikalingų detalių ir remonto išlaidų, viso 6418,64 Lt sumoje, priteisimo. Todėl teisėjų kolegija vertins tik šių pirmosios instancijos sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė pardavė netinkamos kokybės degalus, kurie sugadino ieškovės teisėtai valdyto automobilio variklį. Dėl automobilio variklio gedimo ieškovė patyrė nuostolius, kurie pasireiškė sugedusio automobilio transportavimo, variklio detalių pirkimo ir remonto bei kito automobilio (sugadinto automobilio remonto laikotarpiu) nuomos išlaidomis.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pasisakys dėl atsakovės apeliacinio skundo, nes pripažinus, kad nėra visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, bus teisinis pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundą, ieškinį atmesti. Tuo pačiu nebeliks pagrindo vertinti ieškovės apeliacinio skundo argumentų ar ji turi teisę į kito automobilio nuomos išlaidų atlyginimą.

Iš atsakovės apeliacinio skundo motyvų matyti, kad atsakovė nurodo, jog ieškovė, turėjusi pareigą įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą, to neįrodė. Savo poziciją atsakovė argumentuoja tuo, jog byloje nėra duomenų apie netinkamos kokybės kuro pardavimą. Be to, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp netinkamos kokybės degalų pardavimo ir automobilio variklio gedimo, nes netinkamos kokybės degalai galėjo sugadinti tik automobilio kuro sistemą, bet jokiu būdu ne variklį. O taip pat ieškovė neįrodė žalos dydžio pagrįstumo.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė laiku neinformavo atsakovės apie kuro nekokybiškumą. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdžiai matyti, kad iš karto po to, kai automobilis užgeso atsakovės degalinėje ieškovė UAB „Baubilas“ informavo atsakovę apie netinkamos kokybės kurą, o atsakovė kuro nekokybiškumo fakto neginčijo. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostatų ieškovė (kuro pirkėja) laikėsi.

Nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui leido konstatuoti, kad byloje yra pateikta pakankamai svarių įrodymų, kurie, vadovaujantis civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, leido daryti labiau tikėtiną išvadą apie degalų nekokybiškumą, o tuo pačiu ir atsakovės neteisėtus veiksmus parduodant nekokybiškus degalus.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad nėra priežastinio ryšio tarp nekokybiškų degalų ir automobilio variklio gedimo.

Motyvuojamoji dalis

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog ieškovė neįrodė jos patirtos žalos dydžio pagrįstumo, teisėjų kolegija su jais iš dalies sutinka.

Civilinės atsakomybės, kaip turtinės prievolės, paskirtis kompensacinė, asmeniui, patyrusiam žalą, turi būti visiškai atlyginti patinti nuostoliai (CK 6.251 str. 1 d.). Tokia civilinės atsakomybės paskirtis kartu reiškia ir tai, jog asmuo, patyręs žalos, negali nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaitą.

Žala yra suprantama kaip neigiamas poveikis tam tikram teisės saugomam objektui ir pasireiškia daikto ekonominės ar ūkinės vertės sumažėjimu. Daiktui padaryti fizinio pobūdžio pakenkimai (automobilio detalių sugadinimas ar sunaikinimas) daro žalą, nes sumažina arba sunaikina daikto ekonominę vertę ar jo naudojamąsias savybes. Pinigais įvertinti sugadinto daikto atkūrimo kaštai ar netekimai, susidarę dėl visiško netinkamumo naudotis daiktu, yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.).

Daikto sunaikinimas ne visada reiškia jo fizinį išnykimą. Jeigu automobilis yra sugadintas tiek, kad jo atkūrimas ekonomiškai netikslingas, tai žala pasireiškia kaip daikto sunaikinimas, o nuostolis skaičiuojamas kaip netekto daikto vertės ir jo likučių vertės skirtumą.

Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, kad dėl automobilio variklio sugadinimo ji patyrė 6218,64 Lt remontui reikalingų detalių įsigijimo ir remonto išlaidų. Šių išlaidų realumą patvirtina ieškovės apmokėtos sąskaitos (10, 13 b.l.). Kita vertus, spręsdama ar šios ieškovės išlaidos yra ekonomiškai pagrįstos ir pateisinamos, teisėjų kolegija akcentuoja, kad, visų pirma, būtina išsiaiškinti ar šios išlaidos nėra didesnės už automobilio vertės, buvusios automobilio sugadinimo metu, ir jo likutinės vertės po sugadinimo skirtumą. Nustatinėdama automobilio vertę, buvusią 2008 m. gegužės 20 d., teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog G. L. 2005 m. spalio 20 d. perkant automobilį, jį sandorio šalys įkainojo 4480,- Lt (75 b.l.). Šį automobilį savininkas G. L. nuo 2006 m. birželio 3 d. iki 2008 m. gegužės 20 d., t.y. beveik du metus, buvo suteikęs panaudai ieškovei UAB „Baubilas“, kurio pagrindinė veikla statybos. Kaip apeliaciniame skunde nurodė ieškovė jai automobilis buvo reikalingas patekti į apsunkinto pravažumo statybų aikšteles. Be to, iš ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ji po automobilio gedimo iš karto išsinuomojo analogišką automobilį, galima daryti išvadą, jog sugedęs automobilis buvo naudojamas intensyviai. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad kelis metus intensyviai juridinio asmens, užsiimančio statybų verslu, veikloje naudoto automobilio vertė nuo 2005 m. spalio 20 d. buvusios 4480,- Lt vertės turėjo mažėti ir 2008 m. gegužės 20 d. buvo apie 3000,- Lt. Kad automobilio vertė jo variklio gedimo metu buvo apie 3000,- Lt netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2008 m. gruodžio 16 d., t.y. po automobilio remonto praėjus nedaug laiko, jo savininkas automobilį pardavė už 3000,- Lt (74 b.l.).

Vertindama kokia buvo automobilio likutinė vertė 2008 m. gegužės 20 d. po automobilio variklio ir kuro sistemos gedimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog tai padidinto pravažumo automobilis, automobilio skardos, stiklai, ratai ar kitos automobilio dalys dėl variklio ir kuro sistemos gedimo pažeistos nebuvo. Todėl darytina išvada, kad likutinė automobilio vertė buvo tikrai ne mažiau kaip 1000,- Lt.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė atliko ekonomiškai nepagrįstą automobilio remontą, todėl atsakovė, kuriai taikoma civilinė atsakomybė už automobilio variklio gedimą, turi atlyginti ieškovei ne visas automobilio remonto išlaidas, o tik tas, kurios lygios automobilio vertės, buvusio iki gedimo, ir automobilio likutinės vertės po gedimo skirtumui, t.y. 2000,- Lt. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovei už automobilio remontą priteistas išlaidas iki ekonomiškai pagrįsto dydžio, t.y. 2000,- Lt.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovei nepagrįstai priteista 200,- Lt automobilio transportavimo išlaidų. Ieškovė neva turėtas 200,- Lt automobilio transportavimo išlaidas įrodinėjo tik savo pačios išrašyta 2008 m. rugsėjo 22 d. pažyma Nr.08-14 (26 b.l.). Juridinis asmuo savo turėtas transporto išlaidas turi pagrįsti griežtos atskaitomybės dokumentu – kelionės lapu, kuriame nurodomas kelionės laikas, maršrutas, atstumas ir kiti duomenys. Tokio dokumento ieškovė nepateikė, todėl jai transportavimo išlaidos priteistos nepagrįstai. Dėl nurodytos priežasties ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atmetant reikalavimą dėl transporto išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė, nebūdama automobilio savininke, negalėjo reikšti reikalavimo dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo. Nors automobilis iš tiesų nuosavybės teise priklauso ne ieškovei UAB „Baubilas“, o fiziniam asmeniui G. L., tačiau tai nereiškia, kad ieškovė dėl automobilio, kurį panaudos sutarties pagrindu teisėtai valdė, nėra patyrusi automobilio remonto išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovė, prašydama priteisti automobilio remonto išlaidos, prašė priteisti ne tiesiogiai jai padarytą žalą, o ieškovės, suremontavusios automobilį, automobilio savininkui jau atlygintų nuostolių sumą. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose nenurodė, kad šis ieškovės reikalavimas yra regresinis, tačiau iš ieškinio faktinio pagrindo aiškiai matyti, kad yra būtent taip. Ieškovė automobilio suremontavimo forma atlyginusi savininkui, kurio su atsakove, padariusią jam deliktą, nesiejo sutartiniai santykiai, nuostolius, CK 6.280 straipsnio 1 dalies pagrindu įgijo regresinį reikalavimą į atsakovę. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad UAB „Baubilas“, reikalaudama atlyginti automobilio remonto išlaidas, yra netinkama ieškovė byloje. Kita vertus, kaip jau minėta, ieškovės turėtos automobilio remonto išlaidų dydis yra ekonomiškai nepagrįstas, todėl teismas jį sumažino.

Kartu pažymėtina, kad ieškovė, reikalaudama atlyginti kito automobilio nuomos išlaidas, taip pat laikytina tinkam ieškove byloje, nes šias išlaidos, jeigu jas ieškovė įrodytų, būtų jau tiesiogiai jai, o ne automobilio savininkui, padaryti nuostoliai. Be to, šio reikalavimo atveju atsakovei taikytina sutartinė atsakomybė, kylanti iš netinkamo degalų pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo.

Vertindama ieškovės apeliacinio skundo argumentus, jog jai turėjo būti priteistos kito automobilio nuomos išlaidos, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ji šių išlaidų neįrodė. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė UAB „Granex“ 2008 m. gruodžio 29 d. kasos pajamų orderio kvitą GRNX Nr.0000752, kuriame nurodyta, kad ieškovė sumokėjo UAB „Granex“ už paslaugas 3186,- Lt, tačiau teismas pagrįstai šio dokumento nelaikė pakankamu įrodymu, kuris įrodo, kad ieškovė šią sumą sumokėjo UAB „Granex“ būtent už pagal 2008 m. gegužės 21 d. nuomos sutartį išrašytą 2008 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (98 b.l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš UAB „Granex“ 2008 m. gruodžio 29 d. kasos pajamų orderio kvite GRNX Nr.0000752 nurodytos datos matyti, jog jame nurodyta suma buvo sumokėta jau po to, kai ieškovė 2008 m. rugsėjo 22 d. pareiškė priešieškinį, kuris šioje byloje buvo nagrinėjamas kaip ieškinys. Taigi, iš priešieškinio pareiškimo datos akivaizdu, kad jo pareiškimo metu ieškovė automobilio nuomos išlaidų tikrai dar nebuvo patyrusi, nors jau tada reiškė reikalavimą jas priteisti. Be to, 2008 m. gruodžio 29 d. kasos pajamų orderio kvite GRNX Nr.0000752 nėra jokių duomenų, kad juo yra apmokama pagal 2008 m. gegužės 21 d. nuomos sutartį išrašyta 2008 m. birželio 20 d. PVM sąskaita faktūra. Priešingai, grafoje „Ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys“ nurodoma, kad apmokama už paslaugas. Pagal CK 6.716 straipsnį paslaugų sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja pagal kliento užsakymą suteikti jam tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi iš paslaugos sutarties sąvokos matyti, kad jos objektas yra veiksmai, nesusiję su materialaus daikto perdavimu atlygintinai naudotis kitam asmeniui, todėl 2008 m. gruodžio 29 d. kasos pajamų orderio kvite GRNX Nr.0000752 nurodyta mokėjimo paskirtis „už paslaugas“ leidžia daryti išvadą, kad ieškovė su UAB „Granex“ atsiskaitė ne už automobilio nuomą, o už kažkokias paslaugas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimo dalį dėl kito automobilio nuomos išlaidų priteisimo.

Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti ieškovės apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, o atsakovės apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais tenkintinas iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistos sumos dydį iki 2000,- Lt.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 273,56 Lt žyminio mokesčio išlaidų (24 b.l.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovės ieškovės naudai priteista 2000,- Lt, o ieškovė reiškė 9118,64 Lt turtinį reikalavimą (4 b.l.). Taigi, ieškinys patenkintas 21,93 procento, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 60,- Lt žyminio mokesčio už ieškinį.

Byloje atsakovė turėjo 1000,- Lt advokato pagalbos išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (143 b.l.), todėl pagal CPK 98 str. 1 d. atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistinos advokato pagalbos išlaidos iš ieškovo, t.y. 780,70 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, t.y. 16,47 Lt iš ieškovės ir 4,63 Lt iš atsakovės.

Atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, ji ginčijo priteistą 6418,64 Lt sumą (154 b.l.), o apeliacinės instancijos teismas priteistą sumą sumažino iki 2000,- Lt. Taigi, atsakovės apeliacinis skundas patenkintas 68,84 procento. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 193,- Lt žyminį mokestį (158 b.l.), todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 132,86 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proporcingai patenkintai ir atmestai atsakovės apeliacinio skundo dalims iš šalių valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, t.y. 13,84 Lt iš ieškovės ir 6,26 Lt iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ apeliacinį skundą.

Iš dalies patenkinti atsakovės N. Ž. IĮ „Punia“apeliacinį skundą.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą ir ji išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovės N. Ž. individualios įmonės „Punia“ (į.k. 159515674, buveinės adresas Marijampolės pl. 20, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB Ūkio banke, b.k. 70117) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ (į.k. 136034087, buveinės adresas Raudondvario pl. 164A, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) DnB NORD banke, b.k. 41100) naudai 2000,- Lt (du tūkstančius litų) automobilio remonto išlaidų atlyginimo, 60,- Lt (šešiasdešimt litų) sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ (į.k. 136034087, buveinės adresas Raudondvario pl. 164A, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) DnB NORD banke, b.k. 41100) atsakovės N. Ž. IĮ „Punia“ (į.k. 159515674, buveinės adresas Marijampolės pl. 20, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB Ūkio banke, b.k. 70117) naudai 780,70 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt litų) advokato pagalbos išlaidų ir 132,86 Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus 86 ct.) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ (į.k. 136034087, buveinės adresas Raudondvario pl. 164A, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) DnB NORD banke, b.k. 41100) valstybei 30,31 Lt (trisdešimt litų 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas ,,Swedbankas“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės N. Ž. individualios įmonės „Punia“ (į.k. 159515674, buveinės adresas Marijampolės pl. 20, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB Ūkio banke, b.k. 70117) valstybei 10,89 Lt (dešimt 89 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas ,,Swedbankas“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 5660).