- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- 2YT-2243-940/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01272-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Pareiškėjas
- N. R.
- Suinteresuotas asmuo
- S. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus, A. M., V. S., E. S., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui
- Kategorijos
- 3.1.7.1Žyminis mokestis
suinteresuotam asmeniui S. R. , suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovams K. C. , J. T. ,
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. M. , V. S. , E. S. , suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M. , S. R. , V. S. , E. S. , Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, VĮ „Turto bankas“ dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po senelio K. R. , mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškime, teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad pirmos eilės įpėdiniai po senelio K. S. mirties palikimo nepriėmė. Dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo įsitikinęs, kad visą turtą, kurį turėjo, senelis padovanojo savo dukrai, pareiškėjo motinai S. R. . Apie likusį po senelio mirties nepaveldėtą nekilnojamąjį turtą sužinojo tik 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje, kai į jį kreipėsi žemė sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Po to sužinojo, kad seneliui nėra pilnai atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir jam priklausė piniginė kompensacija, kuri po senelio mirties liko neišmokėta.
Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas R. K. prašo pareiškimą tenkinti. Pažymėjo, kad pareiškėjui apie senelio palikimą nebuvo žinoma. Nors po tėvo mirties suinteresuotas asmuo S. R. žinojo apie sklypus, bet esant gyvai motinai buvo įsitikinusi, kad palikimą priims ji (mama). Duomenų apie tai, jog S. R. motina buvo neveiksni ar jai paskirta globa, nėra. Tik po savo mamos mirties - (duomenys neskelbtini), S. R. sužinojo, kad mama S. S. palikimo nepriėmė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. R. prašo prašymą tenkinti (b.l. 66). Atsiliepime, teismo posėdyje nurodė, kad padėjo savo tėvui K. S. tvarkytis nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, atstovavo jį pagal įgaliojimą. Žinojo, kad ne visą nekilnojamąjį turtą tėvas jai iki savo mirties padovanojo. (duomenys neskelbtini) tėvas mirė, bet liko gyva mama. Žinojo apie neišmokėtą kompensaciją. Laiškas apie kompensaciją atėjo jos ir jos mamos (S. S. ) vardu. Laišką atidavė mamai. Buvo įsitikinusi, kad visos teisės į palikimą priklauso savo sutuoktinį pergyvenusiai mamai, dėl to nesikreipė dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Po to susirgo mama. Sunkiai sirgo apie metus laiko ir (duomenys neskelbtini) mirė. Tik tada išsiaiškino, kad mama palikimo po savo vyro mirties nepriėmė. Po mamos mirties kalbėjo su vyru, dukra, sūnumi (N. R. ) apie tėvelio žemę. Tada pareiškėjas sužinojo, kad ji nepriėmė palikimo po tėvo bei mamos mirties. Iki mamos mirties apie tėčio turėtą turtą nekalbėjo. Jos ir mamos šeimos ūkiai buvo atskiri. Tėvui mirus mama vedė atskirą ūkį.
Suinteresuotas asmuo A. M. bylą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad paveldėjimo teisių įgyvendinti nepageidauja, prašymui neprieštarauja (b.l. 63).
Suinteresuotas asmuo V. S. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Šiuo metu taikomos priverčiamosios medicininės priemonės. Pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su pareikštu prašymu (b.l. 68).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepime, jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Teismui pripažinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas svarbiomis, pareiškimas galėtų būti tenkinamas (b.l. 52-53).
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir pareiškimą spręsti teismo nuožiūra (b.l. 83-84).
Suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepimo byloje neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (b.l. 50, 98).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjo N. R. senelis K. R. mirė būdamas santuokoje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). K. S. turėjo du vaikus V. S. ir S. R. . Po K. S. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l. 78). Po K. S. mirties liko nepaveldėti: dalis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir piniginė kompensacija. Mirusiojo K. S. vardu nuosavybės teisės buvo atkurtos (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskrities viršininko sprendimu, tai yra yra dar K. S. esant gyvam. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenimis nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese jis (K. S. ) buvo atstovaujamas savo dukros S. R. . Dalis nuosavybės teisių (dėl pinginės kompensacijos išmokėjimo) buvo atkurta po K. S. mirties – (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimu. Apie tai buvo informuota K. S. pergyvenusi jo sutuoktinė S. S. ir dukra S. R. . K. S. sutuoktinė S. S. mirė – (duomenys neskelbtini) (b.l. 24).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (išrašų iš nekilnojamojo turto registro, dovanojimo sutarčių), pareiškėjo, suinteresuoto asmens S. R. paaiškinimų nustatyta, kad dalį nekilnojamojo turto K. S. iki savo mirties padovanojo dukrai S. R. .
Už žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) iki K. S. mirties buvo skaičiuojamas žemės mokestis. Iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas žemės mokestį senelio vardu mokėjo (duomenys neskelbtini) (b.l. 109). Po K. S. mirties mokestis skaičiuojamas nebuvo.
Kaip jau minėta turtas, pinginė kompensacija nepaveldėtas. Tretiesiems asmenims neperleistas.
Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio asmens turto, turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas, o palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie palikimo priėmimo veiksmai pareiškėjų turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjas būdamas antros eilės įpėdinis, įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido, duomenų apie tai, kad priėmė palikimą faktiniu valdymu nepateikė, o savo teisių gynimo būdą pasirinko reikšdamas prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Pareiškėjas N. R. nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose nedalyvavo. S. R. paaiškino, kad žinojo apie atkurtas nuosavybės teises, neišmokėtą pinginę kompensaciją, tačiau aktyvių veiksmų priimti palikimą nesiėmė. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo, buvo įsitikinusi, kad mama – S. S. , priėmė savo vyro palikimą, todėl tik po mamos mirties išsiaiškino, kad palikimas liko nepriimtas, ir tik tada informavo sūnų – N. R. , kad jis tvarkytųsi dokumentus dėl palikimo priėmimo. Duomenų, kad būtų užvesta paveldėjimo byla po S. S. mirties nėra.
CK 5. 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Minėtam CK straipsniui taikyti nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kada pareiškėjai sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jie išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jie negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų.
Nustatant ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).Vertinant pareiškėjų elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jie buvo pakankamai atidūs, sąžiningi, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Minėti klausimai sprendžiami visų bylos aplinkybių kontekste, o teismas turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Nagrinėjamu atveju nė vienas iš byloje dalyvaujančių suinteresuotų asmenų nagrinėjant bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kaip įstatyminiai įpėdiniai ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų priimti mirusio tėvo (senelio) palikimą faktiškai jį valdydami, prižiūrėdami paliktą turtą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad termino atnaujinimas palikimui priimti kaip nors pažeidžia suinteresuotų asmenų teises (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Duomenų, kad valstybė būtų pradėjusi paveldėjimo procedūrą taip pat nėra.
Šios bylos kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėjas nepasinaudojo galimybe priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti, kad turto įpėdinis piktnaudžiavo savo teisėmis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas yra antros eilės įpėdinis. Byloje nepaneigti N. R. teiginiai, kad apie likusį nepaveldėtą senelio K. S. palikimą – nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus ir neišmokėtą kompensaciją, pareiškėjas sužinojo tik (duomenys neskelbtini), po močiutės, K. S. sutuoktinės, S. S. mirties, ir iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nenustatyta, jog atnaujinus terminą palikimui priimti, kitų asmenų teisės, bei įstatymo saugomi interesai, taip pat, viešasis interesas būtų pažeisti (CK 1.5 str.), nurodytais motyvais prašymas tenkintinas.
Iš pareiškėjo priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-268, 270, 576 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą K. S. , (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Priteisti iš pareiškėjo N. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) 55,40 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 40 ct) pašto išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.