Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) įmonei dėl krovinio pervežimo metu padarytų nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. rugpjūčio 16 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme buvo priimtas MB (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovei (duomenys neskelbtini) įmonei dėl krovinio pervežimo metu padarytų 2 588,25 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių. 2017 m. rugpjūčio 19 d. atsakovei tinkamai buvo įteiktos ieškinio ir jo priedų kopijos su teismo pranešimu. Atsakovė įpareigota per 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo jai dienos privalomai pateikti teismui nustatytos formos ir turinio atsiliepimą į ieškinį. Atsakovei išaiškintos atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės. Teismo nustatytas procesinis terminas atsakovės atsiliepimui pateikti baigėsi. Šio termino pratęsti atsakovė neprašė ir atsiliepimo be pateisinamų priežasčių teismui nepateikė. Kadangi ieškovė ieškinyje prašo, kad tokiu atveju byloje būtų priimtas sprendimas už akių, ir teismas turi tokią teisę, ieškovės reikalavimai byloje išspręstini, priimant byloje sprendimą atsakovei už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atlikus formalų įrodymų tyrimą pagal ieškinio pareiškimą ir ieškovės pateiktus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, nustatyta, kad 2017 m. balandžio 12 d. sutartimi – užsakymu su įmone (duomenys neskelbtini) OU atsakovė sudarė sutartį ir įsipareigojo pervežti krovinį – automobilį BMW 320 (VIN: (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis) iš Italijos į Lietuvą. Atsakovė, vykdydama savo pareigas, pervežimui pasamdė kitą transporto įmonę – (duomenys neskelbtini) OU. Automobilio pervežimui buvo išrašytas tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR (toliau – CMR važtaraštis). Įmonė (duomenys neskelbtini) OU Automobilį priėmė vežti 2017 m. balandžio 18 d. Atliekant vežimą įvykio metu buvo apgadintas Automobilis. Buvo apgadintas priekinis „bamperis“, dešinys žibintas, priekinio dangčio dešinė pusė. Apgadintas Automobilis buvo pristatytas iki Prienų rajono, nors CMR važtaraštyje nurodyta pristatymo vieta Vilniuje. Kadangi atsakovė pareigos pristatyti Automobilį važtaraštyje nurodytam gavėjui Vilniuje iki galo neįvykdė, (duomenys neskelbtini) OU dėl Automobilio pristatymo iš Prienų rajono į Vilnių sudarė su UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 27 d. sutartį – užsakymą. Automobilis toliau buvo gabenamas su kitu CMR važtaraščiu. Už pervežimą UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 70,00 Eur. Automobilio remontas kainavo 2 819,70 Eur. (duomenys neskelbtini) OU su atsakove susitarė, kad atsakovei už suteiktą paslaugą mokės 500,00 Eur. Kadangi Automobilis buvo sugadintas, remiantis 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 23 straipsnio 4 dalimi, užmokestis atsakovei buvo sumažintas proporcingai sugadintai vežamo krovinio daliai, ir sudarė 301,45 Eur, kurie įskaityti į atsakovės mokėtiną sumą už nuostolius. Todėl nuostoliai sudaro 2 588,25 Eur (2 819,70 + 70,0 - 301,45). Šią sumą prašoma priteisti iš atsakovės kaip nuostolių už sugadintą krovinį – Automobilį, atlyginimo dalį. 2017 m. birželio 16 d. raštu (duomenys neskelbtini) OU savo reikalavimo teises dėl nuostolių atlyginimo už Automobilio apgadinimą perleido ieškovei. Nurodytas aplinkybes ieškovė grindžia ieškiniu, atstovavimo sutartimi, mokėjimo nurodymais, 2017 m. balandžio 12 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. sutartimis – užsakymais, elektroninių laiškų išrašais, CMR važtaraščiais, sudarytais su (duomenys neskelbtini) OU ir UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 2 d. PVM sąskaita faktūra, UAB (duomenys neskelbtini) remonto sąmatomis, UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra, (duomenys neskelbtini) OU 2017 m. birželio 16 d. raštu dėl reikalavimo teisės perleidimo, įmonės (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 20 d. išankstinio mokėjimo sąskaita faktūra ir jos vertimu, V. R. vertimų biuro 2017 m. birželio 21 d. sąskaita – faktūra.Kroviniai vežami pagal vežimo sutartis, kuriomis vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.807 straipsnio 1 dalis, 6.808 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi krovinys buvo gabenamas tarptautiniu maršrutu Italija – Lietuva, todėl susiklosčiusiems krovinių vežimo santykiams turi būti taikoma CMR konvencija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs, kad kas yra vežėjas CMR konvencijos prasme, yra nustatoma pagal konkrečios bylos aplinkybes. Jei sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas, nepriklausomai nuo to, ar jis veš pats, ar paves tai padaryti trečiajam asmeniui (LAT Senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 „ Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ 11 punktas). Šioje byloje atsakovė pati krovinio nevežė, pavedė tai padaryti faktiniam krovinio vežėjui įmonei (duomenys neskelbtini) OU. Tačiau 2017 m. balandžio 12 d. sutartimi – užsakymu atsakovė įsipareigojo būti vežėja ir pervežti krovinį. Todėl atsakovė yra atsakinga už krovinio nugabenimą užsakovui. Pagal CMR konvencijos 3 straipsnį vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus ir klaidas savo agentų ir kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo metu jis naudojosi, nebent būtų įrodyta, kad buvo aplinkybės, numatytos Konvencijos 17 straipsnio 2 punkte ar 4 punkte. Remiantis CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą.Nustatyta, kad atsakovė priėmė vežti sveiką krovinį, pastabų CMR važtaraštyje dėl krovinio ar jo pakuotės trūkumų neišreiškė (pagal CMR konvencijos 8 straipsnį), tačiau į Prienų rajoną krovinį pristatė apgadintą, todėl jai tenka atsakomybė už patirtus nuostolius dėl krovinio apgadinimo. Todėl darytina išvada, kad Automobilis apgadintas pervežimo metu, t. y. tuo metu, kai jis buvo atsakovės žinioje. Todėl remiantis CMR konvencijos 3 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalimi, už krovinio apgadinimu padarytus nuostolius ieškovei turi atsakyti atsakovė. CMR konvencijos 25 straipsnis numato, jog krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis. Remiantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, vežėjas sugadinęs krovinį, privalo atlyginti žalą, o kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Faktą, jog krovinys buvo pristatytas su trūkumais, patvirtina krovinio gavėjo įrašytos pastabos CMR važtaraštyje. Tam, kad atstatyti krovinio vertę, buvusią iki krovinio paėmimo vežti, krovinio savininkas turėjo suremontuoti padarytus apgadinimus, tai kainavo 2 819,70 Eur. Tačiau ieškovė iš šios sumos išskaitė 301,45 Eur (sumą, mokėtiną atsakovei už krovinio gabenimą) bei įskaitė 70,00 Eur (sumą, sumokėtą kitam vežėjui, kadangi atsakovė krovinio iki galutinės sutartos vietos nenuvežė). Todėl prašoma priteisti 2 588,25 Eur (2 819,70 +70,0 – 301,45). Atsakovės prievolę mokėti ieškovei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nustato CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas visiškai.Ieškovė byloje patyrė 432,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo valstybei 58,00 Eur žyminį mokestį, 363,00 Eur už advokato pagalbą ir 11,00 Eur už vertimus. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, pareiga šias išlaidas visiškai atlyginti ieškovės reikalavimu tenka atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos valstybei nesiekia 3,00 Eur sumos, todėl jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 270, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) ieškovei mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) 2 588,25 (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 588,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 432,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui motyvuotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.