Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims A. M., R. O., B. G., jų atstovams: advokatui Ignui Vėgėlei, advokato padėjėjui Tomui Bakučioniui,

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis, baustas administracine tvarka, R. O., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, pensininkas, nebaustas administracine tvarka, B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, pensininkas, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ir ATPK) 188⁷ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-04-04 Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariams A. M., R. O. ir B. G. surašyti identiški administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalį, dėl to, jog jie 2012-03-17 nuo 14.00 val. iki 15.45 val. būdami organizatoriais, surengdami akciją „Už teisingumą“ Nepriklausomybės aikštėje Gedimino pr. 53, Vilniuje, prie Kovo 11-ąjai skirto paminklo, nesilaikė susirinkimo organizavimo tvarkos, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012-03-14 įsakyme Nr. A30-803 „Dėl leidimo organizuoti akciją „Už teisingumą“ nurodytos susirinkimo vietos (Lietuvos Respublikos Seimo teritorijoje prie automobilių stovėjimo aikštelės iš A. T. gatvės pusės) ir laiko (leista buvo organizuoti 2012-03-17 nuo 15.00 val. iki 17.00 val.) taip savo veiksmais pažeidė 1993-12-02 Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 str. 1 d., 7 str. 1 d. ir 9 str. 4 d. reikalavimus.

Išnagrinėjęs bylą teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje esantis 2012-03-02 pareiškimas (b. l. 4) patvirtina, kad Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai A. M., R. O. ir B. G. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su pareiškimu, informavo apie tai, kad numato organizuoti kovo 17 d. 14 val. Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų viešą pilietinę, įvairių visuomeninių organizacijų akciją “Už teisingumą”. Nurodė, kad mitingo trukmė iki 2 valandų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos E. T. 2012-03-14 įsakymas “Dėl leidimo organizuoti akciją “Už teisingumą” (b. l. 3) bei Leidimas (pažymėjimas) “Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos (b. l. 113) patvirtina, kad jų pareiškimas buvo patenkintas. Tokią išvadą teismas daro remdamasis Susirinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog išnagrinėjęs pranešimą apie susirinkimo organizavimą, savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo atstovas priima vieną iš šių sprendimų, kurį skelbia nedelsiant: 1) išduoti susirinkimo organizatoriui pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos; b) atsisakyti išduoti tokį pažymėjimą, jeigu organizuojant susirinkimą gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės.

Kadangi Renginių (susirinkimų) derinimo komisija priėmė sprendimą išduoti leidimą, pagal Susirinkimų įstatymo nuostatas turėjo būti suderinta su organizatoriais susirinkimo laikas, vieta ir forma. Remiantis Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, jeigu nagrinėjant pranešimą išaiškėja aplinkybių dėl kurių susirinkimas negali būti organizuojamas pranešime nurodyta forma, nurodytoje vietoje ar nurodytu laiku, tai tik dalyvaujant susirinkimo organizatoriams, gali būti pateikiami ir svarstomi pasiūlymai dėl kitokių susirinkimo formų, vietos ir laiko. Tokia įstatymo nuostata visiškai suprantama, kadangi susirinkimo organizatorių atstovas įgaliotas atstovauti tik nagrinėjant organizatorių jau pateiktą pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad suderinimas yra bendras abejų pusių sutarimas, nesant tokio sutarimo (suderinimo) ar nepavykus suderinti abiems šalims, atsakingos institucijos atstovai privalėjo priimti 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą (pažymėjimą), jeigu organizuojant susirinkimą gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Susirinkimų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad pažymėjimas dėl suderintos susirinkimo laiko ir vietos išduodamas pranešimo nagrinėjimo dieną, taigi kalbama apie rašytinio dokumento įteikimą. Pranešimas buvo nagrinėjamas 2012-03-07, tačiau dėl kokių priežasčių nebuvo išduotas pažymėjimas arba atsisakyta jį išduoti tą pačią dieną byloje dokumentų nėra pateikta. Teismo vertinimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas svarstyti, ar leidimas (pažymėjimas) buvo parengtas laikantis Susirinkimų įstatymo 11 straipsnyje nustatytų terminų.

Remiantis susirinkimų įstatymo 13 straipsniu, susirinkimo organizatoriai atsisakymą išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos gali apskųsti atitinkamos apylinkės teismui per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo. Teismas tokį pareiškimą išnagrinėja per tris dienas.

Kadangi konkrečiu atveju, po pranešimo išnagrinėjimo, akcijos organizatoriai negavo iš institucijos, kuri atsakinga už pateikto pareiškimo išnagrinėjimą pareigūnų duomenų, kad jie kviečiami derinti susirinkimą kitu laiku ir vietoje nei nurodyta jų pateiktame pareiškime, todėl jie turėjo teisę tikėtis, kad jų pareiškimas patenkintas visiškai (taip tikėtis jiems teikė pagrindo Susirinkimų įstatymo nuostatos). Teismo vertinimu, susidarius tokiai situacijai, kuomet nėra galimybės patenkinti pateiktą pareiškimą savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas arba jo atstovas pasiūlo susirinkimą organizuoti kitu laiku ir tik suderinęs su organizatoriais vietą ir laiką išduoda pažymėjimą, priešingu atveju, atsisako išduoti pažymėjimą. Tuo atveju, kai yra atsisakoma išduoti pažymėjimą, teismo vertinimu būtina, jei yra galimybė išnagrinėti pareiškimą kuo skubiau ir suteikti galimybę pasinaudoti įstatyme suteikta teise apskųsti sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą. Šiuo gi atveju, teismo vertinimu, organizatoriams buvo apsunkintas tinkamas didelis susirinkimo dalyvių (buvo planuojama nuo 5 iki 7 tūkstančių žmonių) informavimas apie organizuojamos akcijos vietos ir laiko pakeitimą vienašališkai be jokio suderinimo bei galimybė iki suplanuoto susirinkimo apskųsti priimtą sprendimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. A1-495/2005, Nr. N3-1679/2007 ir kt.).

Europos Žmogaus teisių teismas vienoje savo bylų yra konstatavęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje nustatyta teisė laisvai rengti taikius susirinkimus apima ne tik negatyvią valstybės pareigą netrukdyti rengti taikius susirinkimus, bet ir jos pozityvią pareigą suteikti tokių susirinkimų dalyviams atitinkamą apsaugą (Cour eur. D. H., arret Plattform „Ärzt für das Leben“ du 21 juin 1988, serie A n? 139).

„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje nustatyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves (Konstitucijos 36 straipsnio 1 ir 2 dalys).

ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą, taigi ši norma yra blanketinio pobūdžio, todėl ją inkriminuojant būtina išvardyti konkrečias Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo nuostatas, kurias pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys.

Susirinkimo organizatoriams inkriminuojamas Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas, tačiau pastebėtina, jog pastaroji norma nustato įstatymo reguliavimo sritį, t. y. deklaratyvinė normos rūšis. Jose elgesio taisyklės neformuluojamos. Nėra suprantama kokiu savo elgesiu organizatoriai pažeidė šią teisės normą. Teismo vertinimu, 6 straipsnio 1 dalies inkriminavimas yra ydingas, nes iš jos turinio teisinių santykių subjektai gali tik spėlioti draudimus ar įpareigojimus.

Taip pat organizatoriams inkriminuojamas Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies pažeidimas. Pastebėtina, jog taip pat nėra aišku, kokiais veiksmais ar neveikimu susirinkimo organizatoriai pažeidė pastarojo straipsnio normą. Ši norma nustato, kad savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas išduoda nustatytos formos pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos. Taigi šioje normoje yra išdėstyta pareiga ne susirinkimo organizatoriams, o savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovui ar jo įgaliotui atstovui.

Teismui kyla abejonių ir dėl inkriminuojamo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kadangi pats pažymėjimas „Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos” buvo parengtas - (buvimas nesiejamas su paties pažymėjimo atsiėmimu), todėl jeigu buvo patenkintas pareiškimas būtų nelogiška teigti, kad susirinkimo organizatoriai nesuderino susirinkimo vietos ir laiko su savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovu ar įgaliotu atstovu laiku. Susirinkimų įstatyme nėra numatyta teisinė pareiga per atitinkamą laikotarpį atsiimti parengtą pažymėjimą. Pažymėjimo kopija yra pateikta bylos 113 lape.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas daug kartų yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai bylose Nr. N(12)-150/2004; Nr. N(3)-1257/2007, Nr. N62-1914/2011 ir kt.).

Šioje byloje nustatyta, kad pilietinės akcijos „Už teisingumą“ organizatoriai Susirinkimų įstatymo nustatyta tvarka informavo savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovą raštišku pranešimu apie planuojamą akcijos rengimą, vietą, laiką, žmonių skaičių. Organizatoriams buvo išduotas leidimas (pažymėjimas) Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos (b. l. 113). Organizatoriai nebuvo kviečiami į savivaldybės instituciją dėl kitos susirinkimo vietos ir laiko suderinimo.

Teismo nuomone, susirinkimo organizatoriai negali būti traukiami administracinėn atsakomybėn, numatančiai net griežčiausios administracinės nuobaudos – arešto – galimybę remiantis teisės normos interpretacija. Išdėstyti teisiniai argumentai teismui neteikia pagrindo laikyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys padarė jiems inkriminuojamus Susirinkimų įstatymo nuostatų pažeidimus, kurie leistų juos patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalį.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, būdami taikaus susirinkimo organizatoriai, tinkamai naudojosi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Susirinkimų įstatyme numatytomis teisėmis ir laisvėmis, jiems inkriminuojamų Susirinkimų įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl negali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

A. M. administracinę bylą nutraukti.

R. O. administracinę bylą nutraukti.

B. G. administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.