- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- II-591-270/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03075-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-10-08 nutarimo Nr. 10-ANR_ N-23625-2020 panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2020-10-08 nutarimu Nr. 10-ANR_ N-23625-2020 (toliau – nutarimas) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 str. 5 d., nes jis 2020-09-24 9.03 val. vairavo automobilį Audi A6, valst. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 0,52 prom. neblaivumas. A. K. už tai buvo paskirta 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti jo atžvilgiu arba pakeisti nutarimą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį arba paskirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 422 str. 6 d. (b. l. 3-5)
Institucija atsiliepime prašo nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. (b. l. 1)
Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kokias nurodė ir skunde.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Skundžiamu Institucijos nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatyta ANK 422 str. 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 422 str. 5 d. administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys <...>. To paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Nagrinėjamu atveju Institucija nutarimu paskyrė A. K. už minėto administracinio nusižengimo padarymą 800 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nustatant minimalų (12 mėnesių) terminą.
A. K. kaltę pripažįsta iš dalies – neneigia vartojęs alkoholį, tačiau nurodo, kad alkoholį vartojo iš vakaro ir mano, kad policijos pareigūnai, tikrindami jo blaivumą alkoholio matuokliu, nesilaikė procedūrinių reikalavimų – nepasiteiravo, ar asmuo prieš tai nebuvo rūkęs, be to, teigia, kad tikrinimo metu taip pat surūkė cigaretę, dėl ko galėjo būti nustatytas netikslus rezultatas. Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai jo blaivumą tikrino tik vieną kartą, kurio metu buvo nustatytas 0,52 prom. neblaivumas, paklaida nebuvo įskaityta, dėl to jis kreipėsi į medicinos įstaigą siekiant nustatyti tikslų neblaivumą pagal kraujo mėginį. Kraujo tyrimo rezultatas parodė leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje – 0,40 prom. Taigi iš esmės byloje keliamas klausimas, ar pareiškėjas 2020-09-24 9.03 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus?
Bylos duomenimis, A. K. blaivumas bylai reikšmingu laiku buvo tikrintas policijos pareigūnų naudojant alkotesterį Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0203. Minėto alkotesterio kvite nurodyta, kad A. K. iškvėptame ore 2020-09-24 9.03 val. buvo 0,52 prom. etilo alkoholio koncentracija, neįskaičius paklaidos. Vadovaujantis Lietuvos metrologijos inspekcijos alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0203 patikros sertifikato duomenimis, minėtas alkotesteris buvo tinkamas naudoti iki 2020-10-25, galima paklaida +-0,017 prom. Taigi teismas daro išvadą, kad nagrinėjamo įvykio metu policijos pareigūnų naudotas prietaisas – alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0203 buvo patikrintas įstatymų nustatyta tvarka ir turėjo galiojantį metrologinės patikros sertifikatą, t. y. buvo tinkamas asmens blaivumui nustatyti ir prietaiso patikimumas teismui nekelia abejonių. Taip pat pažymėtina, kad netgi įskaičius -0,017 prom. paklaidą, pareiškėjo etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore būtų 0,503 prom., kai tuo tarpu asmeniui draudžiama vairuoti transporto priemonę, nustačius 0,41 prom. ir daugiau.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad policijos pareigūnai, prieš tikrindami jo blaivumą, nepaklausė, ar jis nebuvo rūkęs, taip pat nurodo, kad policijos pareigūnų paprašius atlikti pakartotinę jo blaivumo patikrą, tai padaryti buvo atsisakyta. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktą, vairuotojų pakartotinį patikrinimą (ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo) pareigūnai atlieka tik dviem atvejais: 1) nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ‰ ir daugiau; arba 2) įvykus eismo įvykiui, kuriame žuvo žmogus ar buvo sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo nė vieno pagrindo, kuriam esant policijos pareigūnai būtų privalėję atlikti pakartotinį pareiškėjo neblaivumo patikrinimą alkoholio kiekio matuokliu, todėl to nepadarę policijos pareigūnai nepažeidė minėtų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas, iki bylos nagrinėjimo teisme metu, jokių pastabėjimų ar paaiškinimų dėl rūkymo nenurodė. Policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime taip pat nėra nurodyta jokių aplinkybių dėl pareiškėjo rūkymo, atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad paaiškėjo paaiškinimai dėl rūkymo yra jo gynybinė versija, kurią teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, ir ja, vertinant pareiškėjo blaivumo faktą bylai reikšmingu laiku, nesivadovauja.
Svarbu tai, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl pareiškėjo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis (alkotesteriu) duomenų ir turi būti vertinamas pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. A. K. savo kaltę ginčija kartu su skundu pateikdamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 5212/2020(01), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo kraujyje, kuris buvo paimtas 2020-09-24 10.05 val., etilo alkoholio koncentracija – 0,40 prom. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41/2013, 2AT-4-2014). Pažymėtina, kad tarp pirmojo ir antrojo pareiškėjo blaivumo tikrinimo praėjo valanda laiko, todėl realu ir akivaizdu, jog praėjus minėtam laiko tarpui alkoholio koncentracija pareiškėjo organizme sumažėjo, juo labiau, jog ir pats pareiškėjas nurodė, kad alkoholį vartojo ne įvykio dieną, o iš vakaro. Taigi, praėjus apie vienai valandai nuo matavimo alkotesteriu iki neblaivumo patikros medicininėje įstaigoje iš A. K. organizmo galėjo pasišalinti apie 0,10 prom. alkoholio. Be to, aptariami A. K. neblaivumo patikros rezultatų skirtumai yra logiškai paaiškinami ir teismas vertina, kad tarp šių įrodymų nėra jokių prieštaravimų. Teismas daro išvadą, kad A. K. kraujo tyrimo rezultatai nepaneigia pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų, priešingai, įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą, patvirtina, kad pareiškėjas bylai raiškingu laiku buvo neblaivus. Be to, vyr. patrulio M. U. 2020-09-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. K. iš vakaro išgėrė tris butelius alaus. Taigi teismas, vertindamas duomenimis, turi vadovautis jų visuma ir negali vadovautis tik pareiškėjui išskirtinai naudingais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjo kaltė įrodyta visiškai ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Sprendžiant klausimus, ar yra teisinis pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, ar alternatyvią poveikio priemonę, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, būtina įvertinti visas šiems klausimams reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinti, ar tai padės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
Pareiškėjas savo kalę pripažįsta iš dalies, jo atžvilgiu nėra nustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, tačiau šiuo atveju teismas negali neatsižvelgti į tai, kad bylai reikšmingu laiku pareiškėjo nustatytas neblaivumo laipsnis neženkliai viršijo minimalią ANK 422 str. 5 d. nustatytą 0,41 prom. neblaivumo ribą, nuo kurios kyla atsakomybė – A. K. nustatyta lengva neblaivumo būsena – 0,50 prom., įvertinus paklaidą. Tai reiškia, kad A. K. padarytos veikos pavojingumas yra mažesnis, o pareiškėjas, kaip ir pats nurodė, galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo būseną. Pažymėtina, kad pareiškėjas niekada nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taigi, teismo vertinimu, A. K. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, kuris pastoviai nesilaiko teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių. Be to, teismas taip pat nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Byloje nenustatyta, kad A. K. asmenybė yra tokia pavojinga, kad jam yra būtina taikyti tik privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams, o nesirinkti alternatyvios administracinio poveikio priemonės su trumpesniu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Pažymėtina, kad Institucija nutarime nenurodė argumentų, kodėl A. K. nėra teisinio pagrindo skirti minėtą alternatyvią administracinio poveikio priemonę. Institucija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą taip pat nepasisakė šiuo klausimu, nors skunde pateikiami argumentai dėl draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skyrimo.
Teismas, visapusiškai įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. K. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams. Teismo nuomone, pastarosios administracinio poveikio priemonės paskyrimas leis užtikrinti, kad A. K. nevairuos transporto priemonių būdamas neblaivus, ji atitiks pareiškėjo asmenybę ir bus proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-10-08 nutarimo Nr. 10-ANR_ N-23625-2020 dalį ir A. K. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti kitą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieneriems) metams. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Pareiškėjui išaiškinti, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 31¹ straipsnio 3 dalis).
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.