Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-937-159/2009

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-12-09
Bylos Nr.: 2A-937-159/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eugenija Morkūnienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
Ieškovas: R. Š.
Atsakovas: D. G., N. P.
Trečiasis asmuo: K. P., S. P.
Advokatai: Andrius Kazakevičius, Egidijus Morkūnas, Algirdas Žukas, Gražina Mauruča

Kategorijos

30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-938-159/2009

Teisėjas Raimundas Mikšta Procesinio sprendimo kategorija30.2; 30.5; 121.21. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. gruodžio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovo R. Š. atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, atsakovės D. G. atstovui advokatui Egidijui Morkūnui, atsakovo N. P. atstovei J. I., trečiojo asmens K. P. atstovui advokatui Algirdui Žukui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. G. ir jos atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimo ir dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-668/2009 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovams N. P., D. G., tretiesiems asmenims S. P., K. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų D. G. bei N. P. priešieškinį ieškovui R. Š., taip pat trečiųjų asmenų S. P. ir K. P. pareiškimus su savarankiškais reikalavimais dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. Š. 2008 m. sausio 25 d. teismui pateikė ieškinį. Vadovaudamasis CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, CK 4.72 ir 4.75 straipsniais teismo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. 2501-0031-0068, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Matininkai“ paruoštą žemės sklypo padalijimo projektą. Pagal jį ieškovas naudotųsi žemės sklypo dalimis, projekte pažymėtomis raidėmis „E“– 600 kv. m; „A“– 35 kv. m; „B“ – 20 kv. m ir „C“ – 144 kv. m. Atsakovė D. G. naudotųsi žemės sklypo dalimis, projekte pažymėtomis raidėmis „A“ – 59 kv. m, „B“ – 23 kv. m, „C“ – 241 kv. m, „D“ – 709 kv. m; atsakovas N. P. naudotųsi žemės sklypo dalimis: „A“ – 31 kv. m, „B“ – 10 kv. m, „C“– 127 kv. m, „D“– 378 kv. m. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, po 300 Lt už žemės sklypo geodezinių matavimų atlikimą ir už advokato suteiktas paslaugas. Nurodė, kad pagal 2006 m. vasario 1 d. mainų sutartį 2006 m. liepos 5 d. ir 2007 m. rugsėjo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis ieškovui R. Š. nuosavybės teisėmis priklauso 799/2899 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. 2501-0031-0068, esančio (duomenys neskelbtini). Viso žemės sklypo, unikalus Nr. 2501-0031-0068, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,2899 ha. Naudojimosi tvarka tarp žemės sklypo bendraturčių nenustatyta. Ieškovas R. Š., siekdamas išvengti konfliktų, paruošė žemės sklypo padalijimo projektą, nes yra daug bendraturčių, todėl kiekvienam svarbu žinoti, kokia žemės sklypo dalis priklauso. Ruošiant žemės sklypo padalijimo projektą buvo atsižvelgta į susiformavusią naudojimosi tvarką ir į kiekvienam bendraturčiui priklausančią nuosavybės dalį. Su ieškovo paruoštu žemės sklypo padalijimo projektu sutiko tretieji asmenys: S. P. ir K. P. Atsakovai N. P. ir D. G., buvusios bendraturtės J. B. turto paveldėtoja, nenurodydami jokių priežasčių, nepasirašė ant žemės sklypo padalijimo projekto.

Su atsakovais gera valia dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo neįmanoma susitarti. UAB „Matininkai“ paruoštas žemės sklypo padalijimo projektas nepažeidžia atsakovų interesų, nes pagal paruoštą žemės sklypo padalijimo projektą ieškovas R. Š. naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis raidėmis: „E“, kurią sudaro 600 kv. m; „A“, ją sudaro 35 kv. m; „B“, ją sudaro 20 kv. m žemė, esanti po ieškovui priklausančiomis pastatų dalimis, ir „C“ – 144 kv. m bendro žemės sklypo naudojimosi dalis. Atsakovė D. G. naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis raidėmis: „A“, ją sudaro 59 kv. m; „B“, ją sudaro 23 kv. m; „C“ – 241 kv. m; „D“, ją sudaro 709 kv. m; atsakovas N. P. naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis raidėmis: „A“, ją sudaro 31 kv. m; „B“, ją sudaro 10 kv. m; „C“ – 127 kv. m; „D“ – ją sudaro 378 kv. m. Trečiasis asmuo S. P. naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis raidėmis: „A“, ją sudaro 27 kv. m; „B“, ją sudaro 10 kv. m; „C“ – 111 kv. m; „D“ – 150 kv. m; ir trečiasis asmuo K. P. naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis raidėmis: „A“, ją sudaro 13 kv. m; „C“ – 52 kv. m; „D“ – 150 kv. m (t. 1, b. l. 2–4).

Šalies argumentai

Atsakovai N. P., D. G. ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, K. P. 2008 m. birželio 17 d. teismui pateikė priešieškinį. Juo prašė teismą: priteisti N. P. naudotis, valdyti ir disponuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pažymėtą raide „G“; D. G. priteisti naudotis, valdyti ir disponuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, pažymėtas raidėmis: „Hl“ ir „H2“; priteisti K. P. naudotis, valdyti ir disponuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, pažymėtas raidėmis „Fl“ ir „F2“, ir priteisti iš ieškovo R. Š. visas atsakovų ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. birželio 6 d. savo parašais patvirtino realią disponavimo tvarką, beveik visų bendraturčių interesus atitinkantį žemės sklypo atidalijimo projektą. Žemės sklypo dalies „G“ paskyrimas naudotis atsakovui N. P., sklypo dalių „Hl“ ir „H2“ paskyrimas naudotis atsakovei D. G., sklypo dalių „Fl“ ir „F2“ paskyrimas naudotis trečiajam asmeniui K. P. visiškai atitinka nusistovėjusią disponavimo žemės sklypu tvarką ir neprieštarauja kitų žemės sklypo bendraturčių interesams (t. 1, b. l. 63–65).

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį visiškai patenkino. Nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. 2501-0031-0068, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal R. Š. pasiūlymu UAB „Matininkai“ paruoštą žemės sklypo padalijimo projektą, pagal kurį ieškovas naudosis žemės sklypo dalimis: projekte pažymėtomis raidėmis „E“ – 600 kv. m; „A“– 35 kv. m; „B“ – 20 kv. m ir „C“ – 144 kv. m. Atsakovė D. G. naudosis žemės sklypo dalimis: „A“ – 59 kv. m, „B“ – 23 kv. m, „C“ – 241 kv. m, „D“ – 709 kv. m; atsakovas N. P. naudosis žemės sklypo dalimis: „A“ – 31 kv. m, „B“ – 10 kv. m, „C“ – 127 kv. m, „D“ – 378 kv. m. Priteisė ieškovui R. Š. iš atsakovų D. G. ir N. P. po 2 127,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ginčo esmė yra ta, kad bylos šalys nesutaria dėl žemės sklypo ploto, labiausiai nutolusio nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir besiribojančio su (duomenys neskelbtini), ieškovo pateiktame plane žymimas raide „E“ – 600 kv. m, atsakovų plane žymimas raidėmis „H“ – 504 kv. m ir „G – 354 kv. m paskyrimo naudotis ieškovui ar atsakovams.

Atsiliepimas

Remdamasis atsakovės D. G. atsiliepime į ieškinį nurodytais teiginiais, kad „E“ sklypo dalis yra sodas, jame yra brandūs vaismedžiai, sodu iki šiol naudojosi visi bendraturčiai, kad sodas turi būti vertinamas kaip bendras turtas ir ieškovo prašoma nustatyti tvarka neatitinka realios naudojimosi sklypu tvarkos, todėl negali būti priskiriama konkrečiam bendraturčiui; atsakovės D. G. priešieškinyje suformuluotais reikalavimais iš esmės tą pačią žemės sklypo dalį, t. y. 504 kv. m iš 600 kv. m, paskirti jai naudotis ir priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad jos pasiūlyta žemės sklypu naudojimosi tvarka yra reali ir beveik atitinka visų žemės sklypo bendraturčių interesus ir kad atsakovų ir trečiojo asmens K. P. interesai yra bendri, grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat remdamasis K. P. atstovų prašymu atmesti K. P. pasirašytą priešieškinį, atsakovo N. P. reikalavimu paskirti jam naudotis 354 kv. m, t. y. beveik trečdalį sklypo, dalį, kuria naudotis pretenduoja ieškovas, bei trečiojo asmens S. P., įstojusio į bylą atsakovų pusėje ir pareiškusio savarankišką reikalavimą priteisti jam naudotis, valdyti ir disponuoti žemės sklypo dalimi, žymima raide „E“ atsakovų pateiktame žemės sklypo padalijimo projekte, tačiau atsisakiusio reikalavimo, konstatavo, kad bendraturčių interesai nėra bendri ir jų nepavyko suderinti bylos nagrinėjimo teisme metu, nors šalys ir ketino susitarti taikiai.

Remdamasis ieškovo, atsakovės D. G., šalių atstovų paaiškinimais ir liudytojų B. Z. Z., Z. Š., M. P. parodymais nustatė, kad sklypo dalis, ieškovo plane žymima raide „E“, buvo apleista, bendraturčiai S. P. ir J. B. naudojosi tik nedidele ginčijamo ploto dalimi, prižiūrėjo keletą daržo lysvių. Keičiantis bendraturčiams pakito ir nusistovėjusi naudojimosi sklypu tvarka. Ieškovas R. Š., tapęs bendraturčiu, pradėjo rūpintis apleista sklypo dalimi, ją sutvarkė, išvalė šiukšles, susitarė su S. P. dėl naudojimosi jo prižiūrėta dalimi, t. y. pradėjo naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuria naudojasi dabar ir pretenduoja ja naudotis toliau. Buvusi bendraturtė J. B. naudojosi nedidele ginčijamo sklypo ploto dalimi, tačiau byloje nėra duomenų, kad po J. B. mirties turto paveldėtoja D. G. prižiūrėjo ar naudojosi ta sklypo dalimi. Ieškovui pradėjus tvarkyti sklypo dalį, plane pažymėtą raide „E“, kiti bendraturčiai jokių prieštaravimų nereiškė ir nesikreipė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Tik ieškovui pareiškus ieškinį, atsakovai išreiškė savo nesutikimą atsiliepimuose ir priešieškinyje nurodydami visiškai skirtingus motyvus. Tretieji asmenys, pasirašydami ant ieškovo ir atsakovų užsakymu paruoštų žemės sklypo padalijimo projektų, abiem atvejais nereiškė pretenzijų naudotis ginčijama sklypo dalimi, ieškovo pateiktame plane žymima raide „E“. Nustatęs minėtas aplinkybes teismas visiškai ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė (t. l, b. l. 145–148).

Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 17 d. konstatavęs, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje neišspręstas priešieškinio klausimas, priėmė papildomą sprendimą. Remdamasis 2009 m. kovo 23 d. sprendime nurodytais motyvais priešieškinį atmetė (t. 1, b. l. 153–155).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė D. G. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14-668/2009. Priimti naują sprendimą – netenkinti ieškovo R. Š. ieškinio, D. G. priešieškinį patenkinti; iš ieškovo R. Š. priteisti visas atsakovės D. G. turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų proceso šalių pareikštų reikalavimų, dalį pareikštų reikalavimų be teisinio pagrindo formaliai atsisakė spręsti, padarė ne vieną procesinės teisės normų pažeidimą. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje labai siaurai pasisakė dėl apeliantės D. G. priešieškinio reikalavimų, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje priešieškinio reikalavimų neišsprendė. Teismas be pakankamo teisinio pagrindo atsisakė nagrinėti trečiojo asmens K. P. savarankiškus reikalavimus 2008 m. birželio 13 d. priešieškinyje, ir nepriėmė galutinio procesinio sprendimo dėl K. P. reikalavimo. Sprendimo aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad trečiasis asmuo K. P. pasirašė ant ieškovo pateikto žemės sklypo plano, tačiau pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, nes planas yra netikslus. K. P. atstovas advokatas Algirdas Žukas teismo posėdyje teigė, kad tiek ieškovo, tiek atsakovų pateikti ir jo atstovaujamosios K. P. pasirašyti planai yra netikslūs, todėl prašė ieškinį ir priešieškinį atmesti. Kitas K. P. atstovas J. P. taip pat prašė ieškinį ir priešieškinį atmesti. Iš skundžiamojo sprendimo turinio galima daryti prielaidą apie civilinės bylos dalies nutraukimą dėl K. P. pareikšto savarankiško reikalavimo, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas tuo klausimu sprendimo nepriėmė, taip pat nepriėmė tuo klausimu papildomos nutarties. Apeliantės manymu, siekdamas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti civilinę bylą, teismas turėjo pareigą pripažinti K. P. dalyvavimą procese būtinu, išsiaiškinti jos tikrąją valią ir tik tada spręsti klausimą dėl jos priešieškinio reikalavimo. Teismas neišsprendė trečiojo asmens S. P. 2008 m. birželio 18 d. pareiškimo reikalavimo, pažeidė procesinės teisės normas, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje tuo klausimu nepriėmė procesinio sprendimo, t. y. ar S. P. prašymas atmestas, ar jis paliktas nenagrinėtas, ar bylos dalys dėl to prašymo nutraukta. Teismas neturėjo teisės laikyti 2008 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio protokole S. P. pasirašytą atsisakymą nuo reikalavimo, nes S. P. yra senyvas žmogus ir be advokato pagalbos, nesuvokdamas atsisakymo nuo reikalavimo procesinių pasekmių, negalėjo priimti jo tikrąją valią atitinkančio sprendimo, todėl, apeliantės manymu, teismas privalėjo pasiūlyti S. P. pasirūpinti atstovo pagalba, pasikonsultuoti su tinkamos kvalifikacijos teisininku ir tik tada kategoriškai pareikalauti iš S. P. priimti sprendimą dėl pareikšto reikalavimo atsisakymo. 2008 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu, prieš S. P. pasirašant protokole apie reikalavimo atsisakymą, teismas jam neišaiškino CPK 294 straipsnyje nurodytų atsisakymo nuo reikalavimo pasekmių.

Apeliantė D. G. nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad keičiantis bendraturčiams pakito ir nusistovėjusi naudojimosi sklypu tvarka, kad ieškovas R. Š., tapęs bendraturčiu, pradėjo rūpintis apleista sklypo dalimi, ją sutvarkė, išvalė šiukšles, kad susitarė su S. P. dėl naudojimosi jo prižiūrėta sklypo dalimi, kad ieškovui pradėjus tvarkyti sklypo dalį, plane pažymėtą raide „E“, kiti bendraturčiai jokių prieštaravimų nereiškė ir nesikreipė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kad tik ieškovui pareiškus ieškinį, atsakovai atsiliepimuose pareiškė nesutikimą ir priešieškinyje nurodė visiškai skirtingus motyvus, nes teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nenurodė įrodymų šaltinio, remiantis kuriuo padarė minimas išvadas; teismo padarytos išvados neatitinka realios situacijos; byloje nėra apskritai įrodymų apie ieškovo ginčo žemės sklypo dalies sutvarkymo ar naudojimosi šia sklypo dalimi kurį laiką faktus. Ieškovas turėjo įrodyti, kad jis tikrai sutvarkė ar bent jau aptvarkė sklypo dalį; kad ją buvo būtina tvarkyti; kad ieškovas ją valdo jau kurį laiką pagal paskirtį kaip žemės sklypą ir kad tai atitinka disponavimo tvarkos susiformavimo požymius, tačiau ieškovas to neįrodė. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būtent jis vienas naudojasi ginčo žemės sklypo dalimi ir kad tai iš dalies atitinka disponavimo tvarkos susiformavimą, nes žemės sklypo dalyje auga tie patys medžiai, želia ta pati žolė, visi bendraturčiai sąlyginai, kiek įmanoma pagal poreikius naudojasi ginčo sklypo dalyje esančia pievele ir keliais medžiais, nė viena iš ginčo šalių nesinaudoja sklypo dalimi daugiau už kitą, todėl byloje nebuvo jokio faktinio pagrindo padaryti išvadą apie naujos disponavimo sklypu tvarkos susiformavimą ar kad dėl ieškovo pareikšto noro tvarkyti sklypo dalį pasikeitė nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka. Teismo išvada, kad ieškovui niekas nereiškė pretenzijų dėl neva naujai nusistovėjusios disponavimo sklypo dalimi tvarkos, yra nepagrįsta, nes ieškovas jokiais savo veiksmais nepademonstravo kitiems bendraturčiams, kad jis perėmė ir vienintelis naudosis sklypo dalimi, neprašė bendraturčių sutikimo jam perduoti naudotis šią sklypo dalį. Ieškovas to padaryti negalėjo, kadangi ne jis vienas naudojosi ir naudojasi ginčo sklypo dalimi. Jam pateikus planą, pagal kurį sklypo dalis buvo priskirta naudoti tik jam vienam, bendraturčiai nesutiko ir plane nepasirašė, apeliantė ir atsakovas N. P. mėgino su ieškovu susitarti taikiai, siūlė jam savo žemės sklypo pasidalijimo variantus.

Atsiliepimas

Teismas nepagrįstai pripažino atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio motyvus prieštaringais, tai nulėmė netinkamą CK 4.75 straipsnio taikymą, nes atsiliepime į ieškinį apeliantė nurodė, kad visi bendraturčiai naudojasi sklypo dalimis, sklype esantis sodas bei žolynas tenkina visų bendraturčių interesus, kad ieškovas neturi pagrindo reikalauti, jog sklypo dalis atitektų tik jam vienam, ir minimos pozicijos apeliantė nekeitė viso proceso metu.

Šalies argumentai

Priešieškiniu D. G. prašė teismą priteisti jai sklypo dalis, pažymėtas raidėmis „Hl“ ir „H2“, N. P. – sklypo dalį, pažymėtą raide „G“, K. P. – raidėmis „Fl“ ir „F2“, ir nurodė, kad tokios tvarkos atitinka nusistovėjusią disponavimo žemės sklypu tvarką ir neprieštarauja kitų bendraturčių interesams. Apeliantės reikalavimas iš dalies atitinka nusistovėjusią disponavimo žemės sklypu tvarką, nes sklypo dalimi daugelį metų naudojosi apeliantės močiutė J. B., tačiau tai nereiškia, kad esant daliniam atitikimui apeliantė negali remtis nusistovėjusios disponavimo tvarkos faktu, todėl apeliantės D. G. reikalavimas daugiau atitinka nusistovėjusią disponavimo tvarką, ir šią aplinkybę teismas turi vertinti kaip vieną iš jai palankių įrodymų.

Teismas viršydamas savo kompetencijos ribas nukrypo nuo pačios teisminės gynybos sąvokos prasmės, nes apeliantei nustatė naudotis sklypo dalimis „A“, „B“, „C“ ir D“, nors apeliantė to neprašė, o ieškovas neturėjo pagrindo to prašyti, taip pat teismas išsprendė neegzistuojantį apeliantės ir N. P. ginčą.

CK 4.75 straipsnyje nenurodytas išsamus aplinkybių, turinčių didesnę įrodomąją reikšmę teismui sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo klausimus, sąrašas. Todėl, apeliantės manymu, kad tokio pobūdžio civilinėse bylose teismui suteikiama galimybė įvertinti visus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą bei vadovautis pagrindiniais teisės principais. Pagal susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ginčo sprendimui esminės įtakos gali turėti susiformavusi disponavimo tvarka ir bendraturčių susitarimas, todėl turėjo būti išanalizuota, kokios egzistuoja aplinkybės konkrečioje faktinėje situacijoje. Teismas iš esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos materialinės teisės normų aiškinimo praktikos, tendencingai ir šališkai įvertino bylos faktines aplinkybes, spręsdamas priešieškinį nemotyvavo savo išvadų, netinkamai taikė materialinės teisės normas, padarė daug procesinės teisės normų pažeidimų, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas (t. 2, b. l. 2–8).

Šalies argumentai

Atsakovės D. G. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius 2009 m. gegužės 11 d. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14-668/2009, R. Š. ieškinio netenkinimo ir D. G. priešieškinio tenkinimo klausimą spręsti nagrinėjant apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-668/2009, priteisti iš ieškovo R. Š. visas atsakovės D. G. turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. papildomas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas dėl procesinės teisės normų pažeidimų. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias papildomo sprendimo priėmimą. CPK 277 straipsnio 1 dalis 1 punktas nustato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. Ši teisės norma formaliai pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindus priimti papildomą sprendimą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, prieš inicijuodamas papildomo sprendimo priėmimo procesą, teismas privalo įsigilinti į neišspręsto procesinio reikalavimo pobūdį bei tokio sprendimo sukeliamas teisines pasekmes. Tiek pagal susiformavusią teismų praktiką, tiek pagal CPK komentaro nuostatas papildomas sprendimas yra priimamas tik tada, kai teismas neišsprendžia vieno iš kelių ginčo šalies pareikštų reikalavimų, pvz. tenkina ieškinio dalį dėl skolos, bet nepasisako dėl delspinigių ar palūkanų; tenkina priešieškinį dėl savininko teisių pažeidimo, bet nepasisako dėl atsakovo reikalavimo nustatyti tokio sprendimo realizavimo tvarką ir t. t., tačiau papildomu sprendimu jokiu būdu negalima išspręsti esminio vienos ar kitos ginčo šalies reikalavimo, t. y. tenkinti ieškinį ar jį atmesti. Tiek pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias papildomo sprendimo instituto taikymą, tiek pagal teisės teoriją, papildomas sprendimas yra ne koks nors alternatyvus jau sprendžiamo ginčo sprendimo būdas ar teisė priimti visiškai savarankišką sprendimą, bet galimybė ištaisyti sprendime padarytas klaidas, todėl šiuo konkrečiu atveju ieškinio ar priešieškinio tenkinimas ar netenkinimas jokiu būdu negalėjo būti išspręstas papildomu sprendimu. Teismo priimtas papildomas sprendimas netenkinti priešieškinio akivaizdžiai suvaržė atsakovės procesines teises. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų, o papildomas sprendimas pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį – per 20 dienų, tai akivaizdžiai prieštarauja CPK 17 straipsnio nuostatoms. Atsakovės D. G. atstovo adv. A. Kazakevičiaus apeliaciniame skunde nurodyti tie patys teiginiai ir argumentai, kurie yra nurodyti atsakovės D. G. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 2–8, 12–16).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo R. Š. atstovė adv. G. Mauručaitienė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2009 metų balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės D. G. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės D. G. R. Š. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2009 metų balandžio 17 d. sprendimu patenkino ieškovo R. Š. ieškinį ir nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal pateiktą UAB „Matininkai“ paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, atsakovės D. G. priešieškinį atmetė, priėmė S. P. atsisakymą nuo ieškinio ir bylos dalį nutraukė. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, turi būti paliktas galioti, nes naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliantės argumentai, kad teismas priimdamas papildomą sprendimą suvaržė jos procesines teises, akivaizdžiai prieštarauja CPK 277 straipsnio nuostatoms. Įstatymas numato baigtinį sąrašą klausimų, kuriuos teismas gali išspręsti priimdamas papildomą sprendimą. Šiuo atveju, iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies akivaizdu, kad teismas išanalizavo atsakovės D. G. priešieškinio motyvus ir argumentus, pasisakė dėl jų ir tik rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad atsakovės D. G. priešieškinį atmetė. Tokia tvarka numatyta ir CPK 277 straipsnio komentare. Joks naujas savarankiškas sprendimas ar alternatyvus sprendžiamo ginčo sprendimo būdas, kaip nurodo apeliantė, papildomu sprendimu nebuvo išspręstas ir todėl jokios atsakovės teisės, priimant papildomą sprendimą, nebuvo suvaržytos, nes ji neįvardija, kokios jos teisės buvo suvaržytos, kokių teisių ji negalėjo įgyvendinti.

Šalies argumentai

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nesupranta, kokiu įrodymų šaltiniu vadovaudamasis teismas nustatė, kad R. Š. pradėjo rūpintis apleista sklypo dalimi, ją sutvarkė, išvalė šiukšles ir t. t. Mano, kad apeliantė ignoruoja kitų bendraturčių šioje byloje paaiškinimus, kurie pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį vertinami kaip įrodymai. Trečiasis asmuo S. P. – seniausias namo gyventojas – ne kartą teismo posėdžiuose parodė, kad R. Š. įsigijus nuosavybę, jis pradėjo rūpintis žemės sklypo dalimi, esančia pačioje sklypo pabaigoje, sutvarkė jį, susitarė su juo dėl pasikeitimo naudotis tam tikromis žemės sklypo dalimis, dar vieną žemės sklypo dalį įsigijo iš jo brolio R. P. R. Š. neužėmė nė vienos bendraturčių naudotos žemės sklypo dalies, nepažeidė niekieno interesų, sutvarkė tą sklypo dalį, kuria niekas iki tol nesinaudojo, paruošė projektą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Bendraturčiai G. P. ir S. P. iškart pasirašė ant R. Š. paruošto naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano. Iki tol nė vienas iš bendraturčių nesprendė šio klausimo ir kaip naudojosi, taip ir naudojasi ta žemės sklypo dalimi, kurią visą laiką valdė. Atsakovės iniciatyva apklausti teisme liudytojai patvirtino, kad atsakovės senelė niekada nesinaudojo ta žemės sklypo dalimi, į kurią dabar pretenduoja pati atsakovė D. G.. Teismas pagrįstai nepriėmė jos siūlomo naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekto, nes jis neatitiko bendraturčių interesų: R. Š. buvo siūloma naudotis žemės sklypo dalimi, esančia po D. G. priklausančiais langais, žemės plotai išskaidyti dalimis, paliktas labai didelis bendro naudojimo žemės sklypo plotas, kuris nė vienam iš bendraturčių nereikalingas. Nors G. P., R. P. ir J. P. iš pradžių buvo pasirašę ant D. G. siūlomo žemės sklypo naudojimosi projekto, tačiau vėliau atsisakė, nurodydami, kad jų netenkina siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes ji keičia nusistovėjusią tvarką, pagal kurią namo senbuviai turi pasistatę savo šiltnamius, pasidarę lysves. Apeliantės motyvas, kad neva tai R. Š. nesutiko geruoju spręsti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, neatitinka tiesos, nes iš teismo posėdžių protokolų akivaizdu, kiek kartų buvo bandyta spręsti ginčą taikiai, tačiau nė vienas nenorėjo sutikti su D. G. pasiūlymu parduoti žemės sklypo dalį ir pasidalyti pinigus. Teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad niekas nepatvirtina apeliantės argumentų, kad ta žemės sklypo dalimi, kurią prašė paskirti naudotis R. Š., naudojosi ir kiti namo bendraturčiai. Apeliantė šiame name negyvena, turtą įgijo paveldėjimo būdu, jos senelė jau daug metų nesinaudojo jokia žemės sklypo dalimi, nes sirgo ir mirė slaugos namuose, todėl jos tvirtinimas, kad ji pretenduoja į jos senelės naudotą žemės sklypą, kuris neva tai buvo toje vietoje, kurioje teismas nustatė naudotis R. Š., yra nepagrįstas.

Priimtas teismo sprendimas tenkina visų bendraturčių, išskyrus D. G., interesus, nė vienas neskundžia priimto teismo sprendimo, tai tik dar kartą patvirtina, kad tik D. G. siūlydama savo paruoštą naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi savanaudiškus tikslus – parduoti žemės sklypą kitiems asmenims, tai neatitinka visų namo gyventojų interesų (t. 2, b. l. 1 9–20).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ir kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas R. Š., prašydamas teismą nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. 2501-0031-0068, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Matininkai“ paruoštą žemės sklypo padalijimo projektą, šį ieškinio reikalavimą grindė šiomis faktinėmis aplinkybėmis: kad naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta, kad pagal jo užsakymą UAB „Matininkai“ paruošė žemės sklypo padalijimo projektą ir kad ruošiant žemės sklypo padalijimo projektą buvo atsižvelgta į susiformavusią naudojimosi tvarką ir į kiekvienam bendraturčiui priklausančią nuosavybės dalį, kad su ieškovo paruoštu žemės sklypo padalijimo projektu sutiko tretieji asmenys: S. P. ir K. P., atsakovai N. P. ir D. G., buvusios bendraturtės J. B. turto paveldėtoja, nenurodydami jokių priežasčių, nepasirašė ant žemės sklypo padalijimo projekto (t, 1, b. l. 2–4, 10).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės D. G. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad ieškovas R. Š. turėjo įrodyti, kad jis tikrai sutvarkė ar bent jau aptvarkė sklypo dalį; kad ją buvo būtina tvarkyti; kad ieškovas jau kurį laiką ją valdo pagal paskirtį kaip žemės sklypą, kad tai atitinka disponavimo tvarkos susiformavimo požymius, ir teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad keičiantis bendraturčiams pakito ir nusistovėjusi naudojimosi sklypu tvarka, kad ieškovas R. Š., tapęs bendraturčiu, pradėjo rūpintis apleista sklypo dalimi, ją sutvarkė, išvalė šiukšles, kad susitarė su S. P. dėl naudojimosi jo prižiūrėta dalimi, t. y. pradėjo naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuria naudojasi dabar ir pretenduoja ja naudotis toliau, kad ieškovui pradėjus tvarkyti sklypo dalį, plane pažymėtą raide „E“, kiti bendraturčiai jokių prieštaravimų nereiškė ir nesikreipė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir kad tretieji asmenys, pasirašydami ant ieškovo ir atsakovų užsakymu paruoštų žemės sklypo padalijimo planų, abiem atvejais nereiškė pretenzijų naudotis ginčijama sklypo dalimi ieškovo pateiktame plane, žymima raide E“, nes R. Š. ieškinyje apskritai nenurodė teismo sprendime konstatuotų aplinkybių kaip jo ieškinio reikalavimo patenkinimo pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantės D. G. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad ieškovas R. Š. į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būtent jis vienas naudojasi ginčo žemės sklypo dalimi ir kad dėl ieškovo pareikšto noro tvarkyti sklypo dalį pasikeitė nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino tokių aplinkybių: kad ieškovas R. Š. gyvena kitame mieste – procesiniuose dokumentuose nurodyta jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir kad nevertinta ir nenustatyta, kiek metų jis naudojasi būtent ginčo žemės sklypo dalimi. Teisėjų kolegija mano, kad remiantis į bylą pateiktomis fotonuotraukomis bylą nagrinėjusiam teismui sprendime nebuvo pagrindo ieškovo R. Š. vienkartinį ginčo žemės sklypo dalies sutvarkymą ar iš minimos sklypo dalies šiukšlių išvežimą, jam gyvenant kitame mieste, vertinti kaip pakitusią nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką (t. 1, b. l. 161).

R. Š. ieškinyje nurodė, kad su jo paruoštu žemės sklypo padalijimo projektu sutiko tretieji asmenys S. P. ir K. P. ir kad jie minėtame projekte pasirašė, todėl ieškinyje nurodė, kad trečiasis asmuo S. P. naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis raidėmis: „A“, ją sudaro 27 kv. m; „B“, ją sudaro 10 kv. m; „C“ – 111 kv. m; „D“ – 150 kv. m; trečiasis asmuo K. P. naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis raidėmis: „A“, ją sudaro 13 kv. m; „C“ – 52 kv. m; „D“ – 150 kv. m (t. 1, b. l. 2–4, 26). Nustatyta, kad 2008 m. liepos 15 d. trečiasis asmuo S. P. į bylą pateikė savarankišką reikalavimą, juo teismą prašė jam priteisti naudotis, valdyti ir disponuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, žymima raide „E“, jo reikalavimą tenkinti su N. P. ir D. G. priešieškiniu ir trečiojo asmens K. P. reikalavimu pagal 2008 m. birželio 16 d. į bylą pateiktą žemės sklypo pasidalijimo projektą (t. 1, b. l. 69, 78–79). 2008 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje S. P. atsisakė nuo 2008 m. liepos 15 d. pateikto savarankiško reikalavimo ir atsisakymą patvirtino teismo posėdžio protokole savo parašu (t. 1, b. l. 122). Nors ieškovo R. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą ir nurodyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu priėmė S. P. atsisakymą nuo ieškinio ir bylos dalį nutraukė (t. 2, b. l. 19), tačiau iš Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimo ir Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. papildomo sprendimo rezoliucinių dalių nematyti, kad buvo priimtas S. P. atsisakymas nuo pareikšto reikalavimo ir kad teismas skundžiamais sprendimais nutraukė bylos dalį. CPK 265 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendęs trečiojo asmens S. P. atsisakymo nuo jo pareikšto reikalavimo klausimo, nevykdęs CPK 294 straipsnyje nustatytos teismo pareigos išaiškinti trečiajam asmeniui atsisakymo nuo reikalavimo teisines pasekmes, pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas ir minimos procesinės teisės normos pažeidimas yra pagrindas teisėjų kolegijai pripažinti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

Teisėjų kolegijai, remiantis 2008 m. vasario 11 d. K. P. atsiliepime į ieškinį pareikštu prašymu žemės sklypo padalijimo projekte padaryti pataisą – išbraukti iš projekto naudojamo ploto lentelės jai priklausančią 52 kv. m dydžio žemę, žymimą raide „C“, ir vietoje 159 kv. m, žymimos raide „D“, įrašyti 211 kv. m (t. 1, b. l. 24–25) bei trečiojo asmens K. P. 2008 m. birželio 17 d. priešieškinyje pareikštu savarankišku reikalavimu dėl priteisimo jai naudotis, valdyti ir disponuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimis, žymimomis raidėmis „F1“ ir „F2“ (t. 1, b. l. 63–65), taip pat yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad trečiasis asmuo K. P. prašė ieškovo pateiktame žemės sklypo padalijimo projekte padaryti pataisą. Apeliacinės instancijos teisme trečiojo asmens K. P. atstovas adv. A. Žukas patvirtino, kad K. P. nesinaudoja ta žemės sklypo dalimi, kuri yra nurodyta minėtame ieškovo pateiktame žemės sklypo padalijimo projekte, ir kad K. P. buvo paruošusi atskirą žemės sklypo padalijimo projektą (t. 2, b. l. 133).

Atsižvelgus į nutartyje išdėstytus motyvus ir išnagrinėtoje byloje pripažinus absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iki galo neišsiaiškino šiai bylai teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, iki galo neišaiškino bendraturčių interesų, neišsiaiškinęs teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių sprendime padarė nepagrįstas išvadas, pažeidė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimą ir papildomą sprendimą, jie naikintini apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalis 7 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą ir Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasBronius Valius