- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-23
- Bylos Nr.
- N-63-3878-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarties D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 24 d. priėmė nutarimą Nr. E960142 D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 11 d. D. J. , vairuodamas automobilį važiavo 71 km/h greičiu, kai leistinas greitis buvo 50 km/h, viršijo leistiną greitį 21 km/h, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 174 punktą ir už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė nuobaudą – 225 Lt baudą, įvertinant pažeidimą 4 balais.
Šalies argumentai
D. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. E960142 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
D. J. nurodė, kad pareigūnas paprašytas pateikti greičio fiksavimo laiką, duomenų nepateikė, nurodydamas, kad pažeidimo laiko neužfiksavo. Pažymėjo, kad greitis buvo užfiksuotas lenkiant traktorių, važiuojantį 20 km/h greičiu. Lenkimo manevrą atliko vadovaudamasis KET 179.3 punkto reikalavimu – draudžiama važiuoti be reikalo pernelyg lėtai trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą. Paaiškino, kad lenkimo manevro metu pamatė artėjantį automobilį iš priekio, taip pat galinio vaizdo veidrodėliuose matydamas už savo automobilio arti kitą automobilį siekė išvengti avarinės situacijos ir padidino greitį iki 60 km/h bei baigė lenkimo manevrą. Pažymėjo, kad per visą vairavimo laikotarpį nei karto nebuvo baustas už greičio viršijimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi D. J. skundo netenkino, Institucijos 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą, kuriuo paskirta 225 Lt bauda, pažeidimą įvertinant 4 balais, paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad Institucija surinko pakankamus D. J. kaltės įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn už ATPK 124 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Pažymėjo, kad D. J. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, greitis matuotas leidžiamu prietaisu. Nurodė, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, išskyrus paties pareiškėjo paaiškinimus, patvirtinančių jo skundo versiją, netikėti pareigūnų parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes nenustatė jokių aplinkybių, kurie leistų suabejoti pareigūnų parodymais. Akcentavo, kad nuobauda nenustačius atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių, parinkta tinkamai.
II.
D. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį ir bylą nutraukti.
D. J. nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, sprendimą priėmė remdamasis tik žodiniais pareigūnų R. A. ir R. M. parodymais, nors R. A. bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad neprisimena nei pareiškėjo, nei įvykio datos. Pareigūnai pripažino, kad iš pat pradžių nesutiko su greičio matuoklio parodymais, tačiau patys nesiėmė aiškinti matavimo prietaiso veikimo principų. Teigia, kad teismas neišnagrinėjo aplinkybės, jog greičio viršijimas buvo nustatytas iškišus prietaisą pro langą. Mano, kad tokiu būdu matuojant negalima užfiksuoti pasirinkto automobilio greičio, kadangi tam trukdo automobilio korpusas bei nepatogu nutaikyti greičio matavimo prietaiso kryptį.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.
Institucija mano, kad teismas tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus ir, atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą, priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde D. J. iš esmės nesutinka su administracinio teisės pažeidimo faktu, mano, kad jo kaltė nebuvo įrodyta, nurodytas greičio matavimo priemonės užfiksuotas greitis galėjo būti kitos transporto priemonės.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl D. J. veikos kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 8), tarnybinis pranešimas (b. l. 10) patvirtina, jog D. J. 2007 m. rugpjūčio 11 d. (duomenys neskelbtini), leistiną 50 km/h greitį viršijo 22 km/h (su 1 km/h paklaida), važiavo 72 m/h greičiu.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas R. M. patvirtino, kad matuojant greitį, buvo užfiksuotas būtent D. J. vairuoto automobilio greitis – 72 km/h, taip patvirtindamas tiek šią, tiek ir kitas savo tarnybiniame pranešime nurodytas su įvykiu susijusias aplinkybes. Jo parodymus patvirtino ir liudytoju apklaustas R. A. .
Todėl atsižvelgiant į tai, kad duomenų dėl nurodytų policijos pareigūnų suinteresuotumo ar šališkumo byloje nėra, teismas pagrįstai konstatavo, kad padarytą KET pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas ir policijos pareigūnų parodymai.
Apeliaciniame skunde D. J. nurodė, kad jam pareigūnai neparodė greičio matavimo priemonės fiksavimo laiko, manė, kad anksčiau išmatuotas kito asmens vairuojamos transporto priemonės važiavimo greitis galėjo būti priskirtas jam, teigė, kad greičio viršijimą nustačius iškišus prietaisą pro langą, negalima užfiksuoti pasirinkto automobilio greičio, kadangi tam trukdo automobilio korpusas bei nepatogu nutaikyti greičio matavimo prietaiso kryptį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai yra tik prielaidų pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini.
Pažymėtina, kad greičio viršijimas nustatytas greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ rodmenimis. Byloje buvo išreikalauti įrodymai iš Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, kuri į bylą pateikė 2007 m. liepos 4 d. išduotą leidimą naudoti radijo ryšio stotis Nr. (12.21)-4R-00649-3. Taip pat byloje yra šio prietaiso patikros liudijimas (b. l. 15). Taigi pareigūnai, fiksavę pažeidimą, teisę dirbti su minėta radijo stotimi turėjo, radiolokacinis greičio matavimo prietaisas „Berkut R“ buvo panaudotas teisėtai.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog D. J. veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį.
Pažymėtina, kad 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365 pakeitus ATPK 130² straipsnį nebeliko iki tol šiame straipsnyje įtvirtintos administracinio teisės pažeidimo sudėties – pakartotino Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tai yra padarymo per vienerius metus dviejų ir daugiau pažeidimų, numatytų šio kodekso 124 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124¹ straipsnio pirmojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse, 125 straipsnyje, už kuriuos skiriamų balų suma yra dešimt ir daugiau (t. y. nurodytu pakeitimu buvo atsisakyta baudos balų sistemos).
ATPK 8 straipsnio 2 dalis įtvirtina principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) išimtį, pagal kurią aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl D. J. inkriminuoto ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad nuobauda pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį individualizuota tinkamai, todėl teismo nutartis šioje dalyje paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
D. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį pakeisti: Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo dalį dėl D. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti; kitą nutarimo dalį, kuria D. J. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 225 litų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.