Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. rugsėjo 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį- laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) 2012 m. vasario 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant darbus atlikti per 4 mėnesius. 2012 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės subendrintos ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui.

3) 2014 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2012 m. vasario 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir 2012 m. balandžio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, ir A. K. skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti bei baudžiamojo poveikio priemonė - per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą;

4) 2014 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, - 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

5) 2017 m. lapkričio 10 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė– 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti atėmimas 2 metams ir turto konfiskavimas;

6) 2018 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 str. 7 dalį - 75 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 50 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 MGL dydžio baudos bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 50 parų arešto bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje, ir 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 040 eurų. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. nutartimi antstolio R. B. teikimas tenkintas ir A. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 60 MGL (2259,60 eurų) bauda pakeista į 360 valandų viešųjų darbų, įpareigojant A. K. per 12 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti po 30 per mėnesį visuomenės labui;

7) 2020 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

8) 2020 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 1 merų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus 1/3, paskirta 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir per 6 mėn. išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartimi, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2020 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės, laisvės apribojimą keičiant terminuotu laisvės atėmimu, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šia nutartimi pagal 2020 m. birželio 1 d. nuosprendį ir 2020 m. birželio 1 d. baudžiamąjį įsakymą paskirtos galutinės subendrintos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, kuri Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. nutartimi pakeista į 360 valandų viešųjų darbų, ir A. K. skirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 360 valandų viešųjų darbų, įpareigojant A. K. per 12 (dvylika) mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų nuostatomis kaltinamajam A. K. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, o bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirti įpareigojimai: pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2020 m. birželio 7 d. apie 00.34 val. (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, ARFM-0373, patikros sertifikato Nr. 1218242, buvo nustatytas 1,90 promilės girtumas);

be to, jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, žinodamas, kad 2018 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, ir būdamas supažindintas su Lietuvos Probacijos tarnybos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2018 m. spalio 26 d. planu Nr. KP-1511, 2020 m. birželio 7 d. apie 00.34 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. L. 2020 m. birželio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. birželio 7 d. jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. Š., radijo šaukiniu 1885, apie 00.34 val. Noreikiškėse, Šiltnamių gatvėje patikrinimui sustabdė automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pavažiavęs kelis šimtus metrų sustojo (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo, tai A. K., ir bendraujant, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, akys paraudusios. Paprašius vairuotojo pažymėjimo, jis atsakė, kad niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti. Paklausus A. K., ar jis vartojo alkoholį, šis atsakė, kad vartojo (tiksliai negali nurodyti, gal 5 alaus). Patikrinus alkoholio matuokliu Alcotest 6810“, ARFM-0373, patikros sertifikato Nr. 1218242, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,13 prom. girtumas, antras pūtimas 00.55 val. - 1,90 promilės girtumas (1 t., b. l. 38).

Iš policijos duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. V. (1 t., b. l. 47).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės „Audi A3 1,6“, 1997 m., kaina Lietuvoje su PVM 1040 eurų (1 t., b. l. 48).

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 16 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad A. K. už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, pritaikius BK 64¹ straipsnį, buvo nuteistas 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, prie Jurbarko rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirtos 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudos bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 50 parų arešto bausmę ir paskirta A. K. galutinė subendrinta bausmė 50 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje ir 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą. A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Iš kaltinamojo A. K. konfiskuota automobilio „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 040 Eur (1 t., b. l. 165–170).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus rašto matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. į Probacijos tarnybos registrą įrašytas A. K., kuris 2018 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 3 (trejus) metus uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 19 d. 2018 m. spalio 26 d. A. K. Probacijos tarnyboje buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Gavus informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-22025-20 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, A. K. buvo kviečiamas atvykti į Probacijos tarnybą, tačiau neatvyko. Telefonu 8 641 12038 jis pakartotinai įspėtas dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo (1 t., b. l. 51, 52–53).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. K. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, pasitvirtino.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad A. K. 2020 m. birželio 7 d. apie 00.34 val. (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, ARFM-0373, patikros sertifikato Nr. 1218242, buvo nustatytas 1,90 promilės girtumas).

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu. Vairavimo neblaiviam faktą patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojo parodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Be to, kaltinamasis A. K. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2018 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, ir būdamas supažindintas su Lietuvos Probacijos tarnybos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2018 m. spalio 26 d. planu Nr. KP-1511, 2020 m. birželio 7 d. apie 00.34 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar išvis, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. jau ne kartą vairavo automobilį neblaivus ir dėl to yra nuteistas. Kaltinamojo veika laikytina itin pavojinga ir piktybiška, nes kaltinamasis ne tik nesilaikė baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise, tai yra vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, bet dar ir būdamas neblaivus. Kaltinamajam buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas, tai yra 4,75 kartus viršijantis leistiną normą, kas rodo itin didelį veikos pavojingumą ir kaltinamojo neatsakingumą.

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 243 straipsnį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad BK 243 straipsnyje numatytą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Praeityje A. K. 8 kartus teistas, vieną kartą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (1 t., b. l. 108–170). Dabar nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 99–107), nedirba, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 171), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 172).

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas bei BK 243 straipsnyje numatyta arešto bausmė, nes, kaip matyti iš duomenų apie kaltinamojo teistumus ir administracinius baustumus, bei į tai, kad nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, jis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, sistemingai daro įvairius teisės pažeidimus. Švelnesnėmis jam paskirtų bausmės rūšimis bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas artimas sankcijoje numatytam vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalių pagrindu.

Vis tik, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo norą socializuotis, į tai, kad jis stengiasi pakeisti netinkamą savo gyvenimo būdą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtinas, kaltinamajam paskiriant įpareigojimus: dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktai).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalių pagrindu bendrintina su bausme, nustatyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartimi, laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudedant, ir visiškai pridedant viešųjų darbų bausmę.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus– padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kraujyje nustatyto alkoholio kiekį, į tai, kad transporto priemonę neblaivus vairavo jau ne pirmą kartą, taip pat ir neturėdamas teisės vairuoti, vairuoti kelių eismo transporto priemones jam uždraudžiama 4 metus.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Kaltinamasis A. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padarė vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso kaltinamojo draugui R. V. (1 t., b. l. 47), tai yra priklauso trečiajam asmeniui ir nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis bei už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės „Audi A3 1,6“, 1997 m., kaina Lietuvoje su PVM 1040 eurų (1 t., b. l. 48). Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos - 1040 Eur išieškojimas bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2020 m. birželio 15 d. nutarimu automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo raktelis, registracijos liudijimas grąžinti R. V. (1 t., b. l. 72–74, 77), paliktini R. V. nuosavybėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, skirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimą, ir skirti galutinę bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 60 MGL (2259,60 eurų) bauda pakeista į 360 valandų viešųjų darbų), 2020 m. birželio d. nuosprendžiu, 2020 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu, kuri buvo subendrinta ir nustatyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartimi, ir skirti galutinę bausmę 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo ir 360 (tris šimtus šešiasdešimt) valandų viešųjų darbų, įpareigojant A. K. per 12 (dvylika) mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje;

- nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmę įskaityti A. K. atliktas bausmes pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 16 d. baudžiamąjį įsakymą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 1 d. nuosprendį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 1 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartimi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (keturis) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

- konfiskuoti iš A. K. automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1040 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų).

Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2020 m. birželio 15 d. nutarimu automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo raktelį, registracijos liudijimą, kurie grąžinti R. V., palikti R. V. nuosavybėje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.