Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, susipažinusi su pareiškėjos V. F. skundu LR teisingumo ministerijai, trečiasis asmuo antstolė R. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 88 str. reikalavimų, todėl teismas 2015-11-06 nutartimi nustatė terminą iki 2015-11-16 skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėja teismui pateikė patikslintą skundą atsakovams Teisingumo ministrui J. B., viceministrui J. P., LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui (skunde nurodoma pirmininko pavaduotojui) J. S., LR antstolių rūmams, l.e. LR generalinio prokuroro pareigas D. R.. Patikslintu skundu prašoma: 1) ministras turi kompensuoti pareiškėjos nuostolius, įpareigoti teisingumo ministrą J. B., paskyrusį antstolę R. P., už ją atsakyti arba įpareigoti ministrą kelti antstolei drausmės bylą ir naikinti jos nutartis; 2) viceministras J. P. delsdamas vykdyti prašymus sustabdyti antstolės veiklą turi atsakyti, jo veikla teisingumo ministerijoje turi būti patikrinta, nustatyta kiek teisinių klaidų jis dar padarė; 3) anuliuoti antstolės R. P. nutartį dėl V. F. turto pasisavinimo Nr.(duomenys neskelbtini); 4) nustatyti, kad LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi priimti nagrinėti V. F. peticijas ir nustatyti, kad visi buvę teisti teisininkai turi susirasti kitą darbą, nesusijusį su teisinių paslaugų teikimu; įpareigoti komitetą inicijuoti LR antstolių įstatymo pakeitimus; 6) nutarti ar gali LR teisingumo ministerijos darbuotojai J. B., J. P. bei LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. S. eiti užimamas pareigas; 7) priversti l.e. LR generalinio prokuroro pareigas D. R. vykdyti sutarties sąlygas ir išsiaiškinti su visa V. F. turto prievartautojų grupuote.

Motyvuojamoji dalis

Skundo patikslinimą atsisakytina priimti, skundas laikytinas nepaduotu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 52 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Iš nurodyto reglamentavimo seka, kad pareiškėjas turi teisę pakeisti arba skundo pagrindą arba jo dalyką (reikalavimą), tačiau įstatyme nėra nustatyta galimybė pakeisti ir skundo pagrindą ir skundo reikalavimą vienu metu, tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas teikia naują skundą.

Įvertinus pareiškėjos patikslinto skundo turinį matyti, kad pareiškėja pareiškė naujus reikalavimus dėl LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir LR generalinės prokuratūros įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau reikalavimus kildina iš šių institucijų veiksmų sprendžiant pareiškėjos prašymus dėl peticijų pateikimo ir kreipimosi dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo (patikslinto skundo 4, 6 ir 7 reikalavimai). Taigi, pareiškėjos patikslintas skundas šioje dalyje yra grindžiamas visiškai skirtingais pagrindais, nei buvo nurodyti pareiškėjos pirminiame skunde, reiškiami nauji reikalavimai, todėl patikslintas skundas šioje dalyje (4, 6 ir 7 reikalavimai) laikytinas nauju skundu ir negali būti nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, todėl jį atsisakytina priimti.

Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu, pareiškėjai išaiškintina teisė kreiptis į teismą bendra tvarka paduodant dėl šių reikalavimų naują skundą. Naujai teismui pateiktas skundas turi atitikti minimalius įstatyme nustatytus reikalavimus skundo formai ir turiniui, nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas ar aktas, bylos proceso šalys, aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, tinkamai suformuluotas skundo dalyką ir reikalavimas teismui.

Pažymėtina, kad pareiškėja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-06 nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, t.y. tinkamai nesuformulavo skundo dalyko (reikalavimų), nepateikė įrodymų apie kreipimąsi į atsakovus dėl konkrečių veiksmų atlikimo, nenurodė prašomos priteisti žalos dydžio.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino visų 2015-11-06 nutartyje nustatytų skundo trūkumų, jai buvo išaiškintos skundo trūkumų nepašalinimo pasekmės, todėl skundas laikytinas nepaduotu.

Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjos reikalavimai dėl įpareigojimo kelti antstolei drausmės bylą ir naikinti jos priimtus sprendimus, antstolės vykdymo procese priimtų procesinių sprendimų panaikinimo nenagrinėtini administraciniame teisme. Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d, be kita ko, nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Antstolių procesinės veiklos kontrolė yra priskirta bendrosios kompetencijos teismams ir nepatenka į viešojo administravimo sritį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog drausminės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai – atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492–23/2012, nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2745/2012 ir kt.). Pareiškėjai išaiškintina, jog reikalavimai dėl įpareigojimo kelti antstolei drausmės bylą, antstolės vykdymo procese priimtų procesinių sprendimų panaikinimo negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 1 d. 52 str.,105–106 str.,

nutaria:

Pareiškėjos V. F. skundo patikslinimą atsisakytina priimti, skundą laikyti nepaduotu.

Išaiškinti, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.