- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- e2S-112-538/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04911-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- E. R., K. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Marino projektai“
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas AAS „BTA Baltic Insurance Company“
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo E. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marino projektai“ ieškinį atsakovams K. P. ir E. R. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovų solidariai priteisti 14 766,59 Eur žalos, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, o jų nesant ar esant nepakankamai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
2. Nurodė, kad ieškinio suma didelė, todėl atsakovai gali bandyti paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims turimą turtą, įskaitant pinigines lėšas, o tai sąlygotų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-06-01 nutartimi prašymą tenkino. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marino projektai“, j. a. k. 304080897, buveinės adresas - S. Nėries g. 6, Klaipėda, reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovams K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) ir E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančius atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovams priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 14 766,59 Eur sumos, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovams leidžiant atlikti atsiskaitymus su ieškove. Pavedė surasti ir aprašyti areštuotiną turtą ieškovės pasirinktam antstoliui, įpareigojant jį nustatyti reikalavimų patenkinimo eilę. Įpareigojo ieškovės pasirinktą antstolį nustatyti leistiną mėnesinę sumą, kuria gali disponuoti atsakovai. Išaiškino ieškovei, kad nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Areštuoto turto savininkus paskyrė areštuoto turto saugotojais ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir juo naudotis. Atsakovams išaiškino, kad jie atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento. Nurodė nutartį vykdyti skubiai.
4. Teismas padarė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodė, kad atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, siekiant užtikrinti teismo procesinio sprendimo įvykdymą, tačiau tuo pačiu nepažeisti atsakovų interesų ir išvengti galimos didelės žalos atsakovams, vadovaujantis ekonomiškumo principu, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas E. R. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018-06-01 nutartį panaikinti.
6. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas yra nesąžiningas su ieškovu, todėl nutartis yra nepagrįsta. Teigia, kad nutartyje nustatyta ieškovui pareiga per antstolį nustatyti leistiną mėnesinę sumą, kuria gali disponuoti atsakovai, vertinama kaip teisinis neapibrėžtumas, kuris neleidžia tinkamai gintis byloje proporcingomis procesinėmis priemonėmis. Nurodo, kad neaiški teismo nutarties pozicija apie kokias pinigines lėšas kalba teismas, ar tai tik piniginės lėšos ar darbo užmokestis. Mano, kad skundas dėl antstolio veiksmų, įrodo, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neatitinka CPK 147 straipsnio nuostatų.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančius atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovams priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 14 766,59 Eur sumos, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovams leidžiant atlikti atsiskaitymus su ieškove.
11. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas yra nesąžiningas su ieškovu, todėl nutartis yra nepagrįsta. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
13. Formuojama teismų praktika, kad ieškinio sumos ir skolininko turtinės padėties vertinimas taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas, atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu („Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga“, 2.4.1. punktas).
14. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma laikytina didele fiziniam asmeniui ir vien ši aplinkybė gali apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad teismas turi užtikrinti tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl pagrįstai teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovo turtą.
15. Pažymėtina, kad vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, teisingumo, lygiateisiškumo ar ekonomiškumo principų pažeidimo. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jo interesams. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir ekonomiškumo principu, nes areštas pirmiausiai buvo taikytas atsakovui priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui ir tik po to piniginėms lėšoms. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir arešto mastą, tai pat nurodė, kad antstolis turi surasti ir aprašyti atsakovo turtą. Taip pat atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad areštuojamos piniginės lėšos reiškia visas pinigines lėšas įskaitant ir darbo užmokestį.
16. Pažymėtina ir tai, kad savo teises ir teisėtus interesus apeliantas gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydamas teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdamas reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdamas laidavimą, garantiją), nurodydamas konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (CPK 146, 147, 148 straipsniai).
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.