- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2S-513-618/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02207-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- D. L., B. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovams D. L. ir B. L. dėl neturtinės žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, atlyginimo, santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, sandorio pripažinimo apsimestiniu, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo 20 000 Eur neturtinės žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, atlyginimo; 2) nutraukti ieškovės ir atsakovo (duomenys neviešinami) sudarytą santuoką, įregistruotą (duomenys neviešinami) metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neviešinami), dėl atsakovo kaltės; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei sugrąžinti ikisantuokinę pavardę ,,Š.”; 4) pripažinti negaliojančia 2002 m. lapkričio 21 d. turto pardavimo be varžytynių akto Nr. 3 dalį, kurioje nurodyta, kad pastato – poilsio namelio, kurio unikalus Nr. (duomenys neviešinami) su priklausiniu – kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neviešinami) bei pastato – poilsio namelio, kurio unikalus Nr. (duomenys neviešinami), esančių adresu (duomenys neviešinami), pirkėjai yra B. L. ir V. G. L.; 5) pripažinti, kad pastato – poilsio namelio, kurio unikalus Nr. (duomenys neviešinami) su priklausiniu – kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neviešinami) bei pastato – poilsio namelio, kurio unikalus Nr.: (duomenys neviešinami) , esančių adresu (duomenys neviešinami), pirkėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis yra ieškovė ir atsakovas; 6) pripažinti, kad 2002 m. lapkričio 21 d. perdavimo – priėmimo aktas dėl pastato – poilsio namelio, kurio unikalus Nr. (duomenys neviešinami) su priklausiniu – kitais inžineriniai statiniai – kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neviešinami) bei pastato – poilsio namelio, kurio unikalus Nr. (duomenys neviešinami), esančių adresu (duomenys neviešinami) perdavimo B. L. ir V. G. L. nuosavybėn yra negaliojantis bei nustatyti, kad šį turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priėmė ieškovė ir atsakovas; 7) pripažinti, kad pastatas – poilsio namelis, kurio unikalus Nr.: (duomenys neviešinami) su priklausiniu – kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neviešinami) bei pastato – poilsio namelis, kurio unikalus Nr. (duomenys neviešinami) , esantys adresu (duomenys neviešinami) yra bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė; 8) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę (duomenys neviešinami), kurios valstybinis Nr. (duomenys neviešinami), identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neviešinami); 50 proc. (penkiasdešimt procentų) UAB „(duomenys neviešinami)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neviešinami), buveinės adresas (duomenys neviešinami)) akcijų, t. y. 1 000 vnt. (tūkstantį vienetų) paprastųjų vardinių šios įmonės akcijų, kurių 1 vnt. nominali vertė 28,96 Eur; nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neviešinami), registro Nr. (duomenys neviešinami): žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neviešinami), bendras plotas 0,1573 ha bei pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neviešinami), bendras plotas 496,29 kv. m.; žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neviešinami), unikalus Nr. (duomenys neviešinami), adresas (duomenys neviešinami); žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neviešinami), unikalus Nr.(duomenys neviešinami), adresas (duomenys neviešinami), bendras plotas 5,4993 ha; žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neviešinami), unikalus Nr. (duomenys neviešinami), adresas (duomenys neviešinami), bendras plotas 6,1791 ha; žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neviešinami), unikalus Nr. (duomenys neviešinami), adresas (duomenys neviešinami), bendras plotas 3,6075 ha; žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neviešinami), unikalus Nr. (duomenys neviešinami), adresas (duomenys neviešinami), bendras plotas 1,1968 ha; žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neviešinami), unikalus Nr. (duomenys neviešinami), adresas (duomenys neviešinami), bendras plotas 4,7508 ha; žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neviešinami), unikalus Nr. (duomenys neviešinami), adresas (duomenys neviešinami), bendras plotas 2,5682 ha; 9) ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę (duomenys neviešinami), kurios valstybinis Nr. (duomenys neviešinami), identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neviešinami); 50 proc. (penkiasdešimt procentų) UAB „(duomenys neviešinami)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neviešinami), buveinės adresas (duomenys neviešinami), akcijų, t. y. 1 000 vnt. (tūkstantis vienetų) paprastųjų vardinių šios įmonės akcijų, kurių 1 vnt. nominali vertė 28,96 Eur; nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neviešinami), kurio registro Nr. (duomenys neviešinami), t. y. pastatą - poilsio namelį, kurio unikalus Nr.: (duomenys neviešinami) su priklausiniu - kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neviešinami) bei pastatą - poilsio namelį, kurio unikalus Nr.: (duomenys neviešinami); žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neviešinami), unikalus Nr. (duomenys neviešinami), adresas (duomenys neviešinami), bendras plotas 3,9941 ha; žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neviešinami), unikalus Nr. (duomenys neviešinami), adresas (duomenys neviešinami), bendras plotas 11,0230 ha; žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neviešinami), unikalus Nr. (duomenys neviešinami), adresas (duomenys neviešinami), bendras plotas 8,1841 ha; žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neviešinami), unikalus Nr. (duomenys neviešinami), adresas (duomenys neviešinami), bendras plotas 4,2756 ha; žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neviešinami), unikalus Nr. (duomenys neviešinami), adresas (duomenys neviešinami), bendras plotas 2,5718 ha; 9) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir pasiūlė su ieškiniu kreiptis į Plungės apylinkės teismą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai:
2.1. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusiais išvestiniais reikalavimais turėtų būti reiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovų gyvenamąją vietą. Teismas pažymėjo, kad pagrindinis pareikšto ieškinio reikalavimas yra santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės, kurį patenkinus yra išsprendžiami ir visi kiti iš to kylantys išvestiniai reikalavimai, t. y. turto padalijimas, neturtinės žalos priteisimas ir kt., todėl teismingumas ieškovės pasirinkimu (CPK 30 straipsnio 5 dalis) netaikytinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, nuspręsti, kad ieškinys turi būti priimtas nagrinėti Klaipėdos apylinkės teisme. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Pažymėjo, kad teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip išvestinį reikalavimą, kuris susijęs su pareikštu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pareikštas ne kaip išvestinis reikalavimas, susijęs su santuokos nutraukimu. Tai yra savarankiškas reikalavimas.
3.2. Nurodė, kad CPK 30 straipsnio, reglamentuojančio bylų teismingumą ieškovo pasirinkimu, 5 dalis numato, jog ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba tokios žalos padarymo vietą, t. y. ši civilinio proceso teisės norma įtvirtina vieną iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvųjį teismingumą, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų bei suteikia galimybę ieškovui rinktis teismą, kuriam jis ketina patikėti savo pažeistų subjektinių teisių gynimą. Nors ieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo yra teismingi Plungės aplinkybės teismui, tačiau ieškinio reikalavimas dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, yra teismingas Klaipėdos apylinkės teismui. CPK 30 straipsnio 12 dalis įtvirtinta, kad teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. Ieškovė turėjo teisę pasirinkti ieškinį reikšti CPK 30 straipsnio 5 dalies pagrindu pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ir ši ieškovės teisė negali būti ribojama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
6. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismui, konstatavęs, kad pagrindiniai ieškovės ieškinio reikalavimas yra susijęs santuokos nutraukimu dėl kito sutuoktinio kaltės, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas išvestiniu reikalavimu (iš minėtų kitų ieškinio reikalavimų). Teismo vertinimu ieškinio teismingumas nagrinėjamu atveju nustatytinas ne ieškovės pasirinkimu, remiantis CPK 30 straipsnio 5 dalies nuostata, o pagal skundžiamojoje nutartyje aptartą bendrąją teismingumo taisyklę, įtvirtintą CPK 29 straipsnyje. Ieškovė atskiruoju skundu argumentuoja, kad reikalavimas dėl neturinės žalos priteisimo yra savarankiškas reikalavimas, vadinasi, ieškovė turi alternatyvą pasirinkti, kuriam teismui teikti ieškinį.
8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
9. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Tačiau CPK 30 straipsnyje išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų.
10. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Alternatyvųjį teritorinį teismingumą lemia pareikšto ieškinio dalykas. Tokiu būdu palengvinant kreipimosi į teismą tvarką, siekiama užtikrinti mažiau socialiai apsaugotų asmenų interesus. Tačiau ši taisyklė taikoma tik pareiškiant ieškinius dėl tėvystės nustatymo (CK 3.146–3.148 straipsniai, 387 straipsnio 3 dalis), dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams nepriklausomai nuo to, kas pareiškia ieškinį (CK 3.194 straipsnis), dėl išlaikymo priteisimo tėvams (CK 3.205 straipsnis), dėl kitų šeimos narių išlaikymo (CK 3.236, 3.237 straipsniai), taip pat dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Kitais atvejais ieškiniai pareiškiami pagal bendrąsias teismingumo taisykles.
11. CPK 381 straipsnio 1 dalis nustato specialias ieškinių dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) teismingumo taisykles. Pagal CPK 381 straipsnio 1 dalį ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, išspręsti klausimą dėl šalių turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo ir kitus klausimus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti, nurodydamas, kad ieškovė gali kreiptis į Plungės apylinkės teismą pagal atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą. Nors ieškovė atskiruoju skundu argumentuoja, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra savarankiškas reikalavimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, kad šiuo atveju ieškovė, vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 5 dalimi turi teisę pasirinkti kuriam teismui teikti ieškinį.
13. Esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1456/2013).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė tiek reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, tiek reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ieškinyje grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – atsakovo galimai vartoto prieš ieškovę fizinio, psichologinio ir ekonominio smurto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi neturtinė žala grindžiama smurtiniais veiksmais dėl kurių, be kita ko ir prašoma nutraukti šalių sudarytą santuoką.
15. Pažymėtina ir tai, kad prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, ieškovė ieškinio 35 punkte nurodo, kad atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo patvirtina ieškovės paaiškinimai bei įrodymai, išdėstyti ieškinio dalyje dėl žalos, padarytos sužalojant ieškovės sveikatą, atlyginimo. Taigi, negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra išvestinis reikalavimas priklausomas nuo pagrindinio reikalavimo nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės ir neišvengiamai su juo susijęs.
16. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, nusprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju CPK 30 straipsnio 5 dalis netaikytina, nes, kaip jau minėta, specialias ieškinių dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) teismingumo taisykles reglamentuoja CPK 381 straipsnio 1 dalis. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo nelaikytinas atskiru reikalavimu, kadangi jis neabejotinai susijęs su pagrindiniu reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju neturi alternatyvos pasirinkti teismingumą ir konstatuoja, kad ieškovė, vadovaudamasis CPK 30 straipsnio, reglamentuojančio teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą, 5 dalimi, į Klaipėdos apylinkės teismą kreipėsi nepagrįstai.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.