Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1724-1058/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-25
Bylos Nr.
1-1724-1058/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49830-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
E. T.
Nukentėjusysis
K. V., R. A.
Advokatai
Povilas Latvys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1724-1058/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49830-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorams Gediminui Juknai, Kęstučiui Karalkevičiui,kaltinamajam E. T.,nukentėjusiajam K. V., jo atstovui advokatui Povilui Latviui,nukentėjusiajai R. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo su profesija (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), privačiai dirba (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. 2019 m. lapkričio 22 d., apie 20 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,37 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, tyčia nemažiau kaip keturis kartus kumščiu sudavė sugyventinei R. A. į krūtinės bei pilvo sritis, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių sudavė į galvos sritį bei pargriovęs nukentėjusiąją ant grindų spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas prieš šeimos narį - sugyventinę R. A., sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, E. T. 2020 m. sausio 22 d., apie 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,67 promilių girtumas), K. V. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu, sudavė vieną kartą R. A. į nosį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. A. fizinį skausmą, o K. V. paskambinus bendruoju pagalbos centro numeriu bei paprašius pastarojo išeiti iš jo nuomojamo buto, tyčia sugriebė rankomis K. V. už kaklo ir taip jį laikydamas – smaugė bei kėlė į viršų, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. V., vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 284/2020 (01), poodinę kraujosruvą kakle, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis E. T. parodė, kad pirmas atvejis buvo (duomenys neskelbtini), su R. A. grįžo iš (duomenys neskelbtini), kartu gyveno nuomojamame bute. Abu tą vakarą buvo stipriai išgėrę, R. A. pradėjo pasakoti apie kitus vyrus, tarp jų įvyko konfliktas ir jis kumščiais sudavė R. A. į krutinę ir pilvo sritį. Sudavė maždaug 2-3 kartus, buvo su delnu pastūmęs į veidą. Pastūmė vieną kartą ir ji parkrito ant žemės. Koja sudavė į sėdmenis, bet ne į galvos sritį, dar kažkur, suprato, kad jai skauda. Ikiteisminio tyrimo metu buvo susitaikę su nukentėjusiąją ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau po dviejų mėnesių, išgėręs, vėl pakėlė prieš ją ranką. Antruoju atveju su R. A. jau kartu negyveno, atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), turėjo kartu vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti, agentūroje sutvarkė dokumentus, nuėjo į Panoramą, pavalgė, paskui išgėrė. Tada paskambino K. V., kad atvažiuotų, kaip atsirado tame bute nepamena, pabudo policijoje. Neatsimena, kaip sudavė smūgius, matyt, adrenalinas suveikė. Atsimena, kad policija išvežė, bet, kad paėmė K. V. už kaklo ir kėlė į viršų, nepamena. Sutiko su pareikštais kaltinimais, nes jie neprisigalvotų. Po to, laiko su nukentėjusiuoju nebendravo. Nematė ant nukentėjusiųjų liekamųjų reiškinių. Jo toks kūno sudėjimas, kad jeigu padarytų tiek smūgių, tai būtų lūžiai. Paimti už gerklės ir kelti, toks elgesys jam nebūdingas, viskas įvyko dėl suvartoto alkoholio. Išskyrus alkoholį daugiau nieko nebuvo pavartojęs. Savo veiksmus vertina neigiamai. Labai gailisi dėl savo elgesio ir visų atsiprašo. Dėl alkoholio vartojimo nėra gydytas, neturi priklausomybės, kad kiekvieną dieną vartotų alkoholį, tik esant progai, per šventes. Šiuo metu alkoholio visiškai nevartoja. Sutiktų dalyvauti elgesį keičiančiuose programose. Ateityje planuoja toliau dirbti, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. T. parodė, kad dėl 2019 m. lapkričio 22 d. veikos kaltu prisipažįsta visiškai. Kartu su sugyventine yra apie pusę metų, veda bendrą ūkį. Anksčiau būdavo tik žodiniai konfliktai, smurto jos atžvilgiu niekada nenaudojo. Gyvena (duomenys neskelbtini), dviese. Butas nuomojamas, bet nuomos sutarties kol kas nėra, nes tik pirmą mėnesį gyvena šiame bute. Už nuomą mokėjo iš bendrų pinigų. Jo sugyventinė yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje, kokia jai buvo nustatyta diagnozė, nežino. Sugyventinė turi 4 vaikus, kurie gyvena pas jos buvusį vyrą. 2019 m. lapkričio 22 d., dienos metu, namuose, abu su sugyventine vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl pavydo. Sugyventinė tapo labai agresyvi. Žodinio konflikto metu sugyventinei ranka sudavė nemažiau kaip 4 kartus į pilvo ir krūtinės sritį. Po jo suduotų smūgių sugyventinė jam ranka sudavė į veido sritį, po ko jis jai delnu sudavė į galvos sritį. Po smūgio sugyventinė atsisėdo ant lovos. Jis griebė sugyventinei už kojos ir nutempė ant grindų. Sugyventinei gulint ant grindų, vieną kartą koja spyrė jai į sėdmenis. Abu su sugyventine apsiramino. Nutarė pasikalbėti ir viską išsiaiškinti. Jiems pradėjus kalbėti atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kas iškvietė policiją, nežino. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Sugyventinės atsiprašys, nori su ją susitaikyti (t. 1, b. l. 53-55). 2019 m. gruodžio 2 d. papildomai apklaustas E. T. patikslino, kad pargriovęs savo sugyventinę R. A., iš kojos jai spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į įvairias kūno vietas. Savo sugyventinės atsiprašė, tyrimą nori užbaigti susitaikymo protokolu (t. 1, b. l. 63). 2020 m. sausio 22 d. įtariamuoju apklaustas E. T. parodė, kad su R. A. jie negyvena ir bendro ūkio neveda. Jie yra gyvenę tik mėnesį laiko, nuo tada, kai jam buvo iškelta baudžiamoji byla 2019 m. lapkričio 23 d., jie kartu negyvena. 2020 m. sausio 20 d. atvažiavo į Vilnių ir vienai parai išsinuomojo savo vardu butą (duomenys neskelbtini). Jis atvyko į Vilnių, nes norėjo eiti į įsidarbinimo agentūrą dėl darbo užsienyje. Jis žinojo, kad darbo reikia ir R. A., kadangi jos turtas areštuotas. Todėl jai elektroniniu paštu išsiuntė paraišką dėl darbo, taip jai pranešdamas apie darbą. Po to, jie susiskambino ir susitiko su R. A.. 2020 m. sausio 20 d., kai jis tik atvažiavo su traukiniu į Vilnių, ji jį pasitiko geležinkelio stotyje. 2020 m. sausio 21 d., apie 13 val. jie su R. A. atvyko į agentūrą dėl darbo, po ko jie abu nuėjo į PC „Panorama“. Dar būnant PC „Panorama“ jis paskambino K. V., kuris teigė, kad jis dar yra Kaune ir kai bus Vilniuje atvažiuos juos paims iš prekybos centro. Kol laukė K. V., jie užėjo į prekybos centre esančią kavinę ir ten išgėrė po bokalą 0,5 litro alaus. Po to nuėjo su R. A. į parduotuvę ir nusipirko „Trejes devyneres“, 0,7 litro. Kai atvažiavo K. V. ir jį su R. A. paėmė iš prekybos centro, atsisėdus į jo automobilį pamatė K. V. draugę. Tada jie visi nuvyko pas K. V. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kai jie atvyko pas K. V. į butą ir atsisėdo prie stalo, jis pastebėjo, kad jis nepatiko K. V. draugei D., kitų asmens duomenų jis nežino. Po kurio laiko ji nuėjo miegoti į kitą kambarį, o jis, K. V. ir R. A. toliau vartojo alkoholį. Po kurio laiko K. V. pradėjo jam sakyti, kad jis yra nepageidaujamas ir prašė išeiti, tačiau jis jam atsakė, kad neis. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to kad jis neišeina iš jo buto. Tada jis išėjo į balkoną parūkyti ir išgirdo, kaip K. V. skambina policijai. Po to, kai jis grįžo, K. V. su R. A. vėl pradėjo jį varyti iš jo buto, tačiau jis jam pasakė, kad neišeis, sulauks policijos. Kas vyko toliau nelabai atsimena. Tačiau nemano, kad jis galėjo suduoti R. A., kadangi jis yra sportuojantis ir jei trenktų, pas ją būtų mėlynės ir bėgęs kraujas, o jei būtų smaugęs K. V. taip pat būtų likę žymės. Jis niekam nesudavė, buvo tik žodinis konfliktas (t. 1, b. l. 157-160). 2020 m. balandžio 21 d. įtariamuoju apklaustas E. T. nurodė, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų, labai gailisi dėl savo neteisėto elgesio, daugiau tai nepasikartos (t. 1, b. l. 177-179).

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis K. V. parodė, kad vėlai vakare, apie 23 val., atvažiavo į „Panoramą“ paimti kaltinamojo. Kaltinamasis norėjo su juo pasikalbėti, nuvažiavo su D., R. ir E. į jo (K. V.) namus, norėjo, kad E. T. ramiai atsisėtų ir pasipasakotų. E. T. negalėjo nurimti, blaškėsi, pradėjo rėkti. Bandė jį raminti, neišėjo. Kaltinamasis pradėjo grasinti R. A.. Matė, kaip svetainėje prie išėjimo trenkė jai į nosį, įspėjo jį, pasakė, kad iškvies policiją, prašė išeiti. Kaltinamasis nesiliovė, kai bandė jį tramdyti, jis laikė R. A. už rūbų. Tada paskambino policijai, vėl siūlė jam išeiti iš buto. Kai kaltinamasis suprato, kad jis nejuokauja, pradėjo negražiais žodžiais jį (K. V.) vadinti, spjaudytis, bandė jam trenkti, su dešine ranka smaugė prispaudęs prie durų ir kėlė į viršų. Stovėjo tuo metu priešais, su kita ranka norėjo jam (K. V.) smūgiuoti. Jautė skausmą, tikrai skaudėjo, trūko oro, 3 dienas po to jautė pasekmes, negalėjo normaliai kvėpuoti ir ryti maistą. Draugė buvo šalia, bet ne visą laiką, kadangi jai reikėjo į mokyklą, nuėjo miegoti. Kaip kaltinamasis sudavė R. A. ji nematė, matė tik kaip kaltinamasis jį (K. V.) smaugė, ji tuo metu stovėjo šalia, R. A. irgi buvo šalia. Prieš tai jie trise buvo ant fotelio, D. miegoti buvo nuėjusi, kai prasidėjo rėkimas, kai norėjo kviesti policiją, D. atėjo. Pats buvo išgėręs, bet nesmarkiai, 0,22 promilių, jautėsi blaivus. Ramiai sėdėjo, valgė. Gydymo išlaidų neturėjo, civilinio ieškinio nereiškia. E. T. neatleido. Nėra tikras, kad kaltinamasis nepadarys dar kokios nusikalstamos veikos, jis nesupranta, kad negalima taip elgtis, todėl jis turėtų būti nubaustas realia bausme. Papildomai nurodė, kad apie pirmą atvejį, t. y. 2019 m. lapkričio 22 d. įvykius, sužinojo vėliau, negalėjo net patikėti, jam buvo gėda už E. T.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. V. davė iš esmės analogiškus parodymus. Buvo nurodęs, kad E. T. yra jo pažįstamas. 2020 m. sausio 21 d., apie 22 val. jis jį kartu su jo drauge vardu R., paėmė prie prekybos centro „Panorama“, po ko dar pasiėmė savo draugę D. M., ir visi kartu nuvyko pas jį į nuomojamą butą. Bute D. M. nuėjo miegoti, nes ryte jai reikėjo eiti į mokyklą, o jie prisėdo svetainėje, kur bendravo, vartojo alkoholį. Bendravimo metu E. T. pradėjo neadekvačiai elgtis (neklausė, rėkavo), bet po kurio laiko aprimo. Tačiau vėl prisėdus prie stalo kilo žodinis konfliktas tarp E. T. bei jo su E. T. drauge R. Konfliktas kilo dėl E. T. elgesio. Konflikto metu jis nuėjo į tualetą ir tuo metu išgirdo kambaryje kažkokį sąmyšį, o išėjęs iš tualeto pamatė, kad R. keliasi nuo grindų, E. T. stovėjo šalia ir sakė jai būti savo vietoje. R. savo rankas buvo sudėjusi prie skruostų. Jis suprato, kad E. T. smurtavo prieš R., todėl įspėjo jį, kad iškvies policiją. R. irgi pritarė, kad jis kviestų policiją. Paprašė E. T. susirinkti savo daiktus ir išeiti iš buto, tačiau jis neklausė. Tada jis paskambino ir iškvietė policiją. Kol vyko policijos pareigūnai E. T. įžeidinėjo jį, vartodamas necenzūrinius žodžius, grasino jam „duoti į galvą“, po ko abiem rankomis griebė jam už kaklo pradėjo spausti bei kelti į viršų. Nuo spaudimo jam trūko oro. Viskas vyko bute prie įėjimo į butą durų. Jis bandė E. T. nuo savęs nustumti. R. atėjo jam padėti ir paėmusi E. T. už kaklo traukė jį nuo jo. Tuo metu E. T. mosikavo kumščiais siekdamas jam suduoti ir vieną kartą trenkė kairės rankos kumščiu jam į dešinės pusės žandą. R. pavyko E. T. atitraukti nuo jo, po ko jis šiek tiek apsiramino, vėliau atvyko policijos pareigūnai. Dėl E. T. veiksmų prieš jį, jis patyrė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Įvykio metu bute turtas sugadintas nebuvo (t. 1, b. l. 115-118).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. A. parodė, kad dėl 2019 m. lapkričio 22 d. įvykio buvo susitaikiusi su kaltinamuoju ir stengėsi pamiršti tuos skausmingus įvykius. Tuos įvykius prisimena miglotai, pamena, kad tarp jų su kaltinamuoju vyko konfliktas ir jie tiesiog susimušė, jai buvo suduoti smūgiai, tačiau kiek ir kokių nepamena, ligoninėje negulėjo. Buvo suduota į veidą, pilvą, sėdmenis, smūgių konkretizuoti negali. Dėl 2020 m. sausio 22 d. įvykio paaiškino, kad kartu su E. T. vienai parai buvo išsinuomavę butą, bet tuo metu ir prieš šį įvykį sugyventiniais nebuvo. Kitą dieną jiems reikėjo vykti į įdarbinimo agentūrą, vaikščiojo po miestą, nusprendė nueiti į „Panoramą“, ten praleido laiką, buvo iki vėlumos, tiksliai laiko nurodyti negali. Paskui E. T. susiskambino su K., jis sutiko juos pasiimti ir pasikviesti pas save į svečius. Taip ir padarė, pasiėmė dar savo draugę ir jie keturiese nuvažiavo pas K. V.. Ten pavakarojo, pavakarieniavo, viskas buvo gerai. Paskui E. T. pasidarė agresyvus, prasidėjo žodinis konfliktas, kuris vis aštrėjo. Tada K. V. draugė išėjo į kitą kambarį, o K. V. į vonios patalpą. Bandė kaltinamąjį nuraminti, jis buvo įsiaudrinęs ir trenkė jai ties nosimi. Nuo kaltinamojo veiksmų jai kažkiek skaudėjo, bet nebuvo nei lūžio, nei kraujosruvų, nei mėlynių, net nereikėjo niekur kreiptis. Tą smūgį išgirdo abudu tiek K. V., tiek ir D. M., išbėgo, pamatė tą įvykį. Tada jie trise stovėjo vienoje pusėje, o E. T. buvo prieš juos, bandė jį nuraminti, bet jis susikivirčijo su K. V., iš pradžių jie kalbėjosi, tonas vis aštrėjo, net nežino dėl ko susiginčijo, tai buvo jų reikalai, prisiminimai dėl praeities. Tada E. T. spyrė K. V. į koją, prispaudė prie sienos ir bandė pakelti už kaklo. Nukentėjusysis K. V. buvo žeminamas, tačiau neprisimena, kad E. T. buvo nusiėmęs kelnes ir rodė savo genitalijas. Taip pat neprisimena, kad E. T. buvo apipylęs K. V. vandeniu. Buvo iškviesta policija, kiek pamena K. V. skambino ir ne kartą, ir E. T. buvo išvežtas. Tokį E. T. elgesį gali sąlygoti alkoholio vartojimas, jis nėra alkoholikas, bet jam visai negalima gerti, nes iš karto praranda sąmonę. Po šio įvykio kartais bendrauja su kaltinamuoju, jis jai jokio spaudimo nedaro, nepageidauja, kad jam būtų uždrausta su ja bendrauti. Mano, kad kaltinamasis supranta, jog negalima smurtauti ir daugiau taip nedarys. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. A. parodė, kad ji nuomojosi butą adresu (duomenys neskelbtini). Nuomojamame bute gyveno ir vedė bendrą ūkį su sugyventiniu E. T.. Su E. T. kartu gyveno apie pusę metu. 2019 m. lapkričio 22 d., apie 20 val., su sugyventiniu E. T. gėrė vyną ir leido vakarą poilsiaudami kambaryje. Tuo metu E. T. iškėlė pavydo sceną, kad jai skambinėja įvairūs asmenys. Pavydo scena persikėlė į žodinį konfliktą ir konflikto metu sugyventinis pasidarė agresyvus ir priėjęs prie jos sudavė stiprų smūgį jai į pilvo sritį, dėl ko jai sutriko kvėpavimas ir iš karto po to sudavė dar mažiausiai keturis smūgius į pilvo bei krūtinės sritis. Kiek tiksliai smūgių pasakyti negali, įsiminė tik pirmus keturis. Po to sudavė kumščiu į veidą, kiek tiksliai smūgių pasakyti negali. Ji pargriuvo ant grindų ir tada E. T. pradėjo mušti ją iš kojos į įvairias kūno vietas, kur ir kiek buvo smūgių tiksliai pasakyti negali, nes jų buvo labai daug. Dėl tokių sugyventinio E. T. veiksmų jautė stiprų fizinį skausmą. Gulėdama ant grindų ir būdama mušama pamatė, kad E. T. veiksmus sustabdė įėję į butą policijos pareigūnai, kurie iš karto ji sulaikė, o atvykusi greitoji medicinos pagalba išsivežė ją į Respublikinę Vilniaus Universiteto ligoninę. Būdama ligoninėje pasišalino iš ligoninės, nes neturėdama pinigų norėjo spėti į paskutinį autobusą. Jos sugyventinis E. T. smurtavo prieš ją ne pirmą kartą, smurtavo dažnai, bet dėl jo naudojamo smurto nesikreipė į policiją galvodama, kad daugiau taip nedarys, jis vis kartodavo, kad daugiau nesmurtaus. Prašo jos sugyventinį E. T. nubausti įstatymo nustatyta tvarka dėl tokių jo veiksmų (t. 1, b. l. 23-24). Papildomai apklausta nukentėjusioji aprodė, kad kūno tyrimo nedarė, nori šį ikiteisminį tyrimą užbaigti susitaikymo protokolu, pretenzijų sugyventiniui neturi, jis jos atsiprašė. Nepageidauja, kad tyrimas būtų perduotas į teismą, civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 35-36). 2020 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji parodė, kad E. T., yra jos pažįstamas, su juo kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. 2020 m. sausio 21 d. nuo ryto jie su juo buvo kartu, leido laiką prekybos centre „Panorama“. Apie 21.30 val. jie kartu atvyko į svečius pas E. T. pažįstamą vardu K., adresu (duomenys neskelbtini). Į butą juos atvežė pats K., kuris atvyko jų paimti iš prekybos centro. Vėliau dar jie paėmė K. draugę D. ir visi kartu nuvyko pas jį į butą. Bute jie bendravo, ji gamino maistą, alkoholio nevartojo, ar vyrai vartojo ji nematė. Tik atėjus į butą, D. iš karto nuėjo miegoti. Paruošus maistą visi pavalgė, po ko tarp vyrų vyko diskusija, kuri peraugo į audringą ginčą. Dėl ko tiksliai kilo ginčas ji pasakyti negali. Ginčo metu E. T. vis kėlė balsą, nors ir K., ir ji vis prašė jo kalbėti tyliau, nes D. miega, tačiau jis į tai vis nereagavo. Abu vyrai sėdėjo vienas priešais kitą, tarp jų buvo stalas. Tuo metu ji priėjo prie E. T., kuris sėdėjo fotelyje, esančiame arčiau įėjimo į butą durų ir paprašė jo liautis rėkauti, į ką jis jai atsakė: „tu čia išvis tylėk“ ir pašokęs iš fotelio vieną kartą kumščiu sudavė jai į nosį. Nuo smūgio ji susvyravo, bet nenugriuvo, tačiau jai aptemo sąmonė, pajuto labai stiprų geliantį skausmą, kraujas iš nosies jai bėgti nepradėjo. Tuo metu į kambarį jau atėjo atsikėlusi D. E. T. toliau elgėsi agresyviai, toliau konfliktavo su K., tačiau prieš ją daugiau nesmurtavo. Ji iš karto į policijai nepaskambino, nes išsigando buto šeimininkų reakcijos. Toliau E. T. pradėjo psichologiškai (grasinant „užduchinti“) smurtauti prieš K., po ko prie įėjimo į butą durų E. T. viena ranka, atrodo dešine, griebė K. už gerklės (iš priekio) ir pradėjo stumti jį link durų smaugiamuoju judėsiu, t. y. keliant į viršų. Ji atitraukė E. T. ranką, K. išsilaisvino ir iškvietė policiją. Laukiant policijos E. T. elgėsi iššaukiančiai. Dėl to, kad E. T. vieną kartą sudavė jai kumščiu į nosį ji patyrė fizinį skausmą, tačiau medicininė pagalba šiuo metu jai nėra reikalinga. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir kaltą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (t. 1, b. l. 91-94).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. M. parodė, kad šiuo metu detalių neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus geriau atsiminė įvykius, tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jos iš namų atvažiavo pasiimti vaikinas K. V., jis buvo su draugais E. ir R. Jie visi kartu nuvyko pas K. V. į butą, ji nuėjo miegoti, o jie liko pavakaroti. Išgėrė, sėdėjo, kalbėjosi. Tarp E. T. ir K. V. įvyko konfliktas, jie dėl kažko susipyko. Dėl ko, nežino, tik girdėjo, kad garsiai kalbėjo. Prieš tai, girdėjo, kad E. T., tikriausiai, trenkė R., girdėjosi smūgis, paties veiksmo nematė. Jie dar labiau susipyko, K. V. paprašė E. T. išeiti, E. T. supyko, pradėjo neadekvačiai elgtis, užsipuolė K. V.. K. V. prašė E. T. išeiti. E. T. jį prirėmė prie durų. Matė, kaip E. T. apipylė K. V. vandeniu, žeminančiai su juo elgėsi. Kaltinamasis buvo nusimovęs kelnes ir rodė lytinius organus, mano, kad taip jis norėjo pažeminti K. V.. Tą minėjo ir pareigūnams, bet ar pareigūnė tai įrašė, nežino. E. T. paėmė K. V. ar tai už gerklės, ar tai už rankos, neatsimena. Tuo metu ji stovėjo šalia. E. T. prirėmė K. V. su ranka ir spaudė prie durų, spaudė už gerklės. Kas toliau vyko, nelabai prisimena. Pati nuo kaltinamojo nenukentėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. M. parodė, kad E. T. yra jai iš matymo pažįstamas, jį yra mačiusi kelis kartus, jis yra jos vaikino K. V. pažįstamas. 2020 m. sausio 21 d., apie 22.30 val. ji kartu su K. V., E. T. ir mergina vardu R. atvyko pas K. V. į nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ją jie paėmė iš namų. Tik atvykus pas K. V., ji nuėjo miegoti, o visi kiti liko svetainėje. Kadangi asmenys labai garsiai bendravo, jai vis nepavykdavo užmigti ir ji girdėjo žodinį ginčą tarp E. T. ir K. V., taip pat girdėjo kaip E. T. įžeidinėjo R.. Tas ginčas vyko pakankamai ilgai. Po kurio laiko, kai K. V. nuėjo į tualetą, ji išgirdo kaip svetainėje E. T. trenkė R., paties veiksmo nematė, girdėjo tik trenkimo garsą, todėl išėjo į svetainę. Kai išėjo į svetainę R. atrodė išsigandusi, bandė trauktis nuo E. T., ant jos veido ar kūno sužalojimų ji nepastebėjo. Taip pat iš tualeto jau grįžo ir K. V., jis iškvietė policiją. Prasidėjo ginčas tarp jų visų trijų, ginčo esmės ji nurodyti negali, jie vienas kitą įžeidinėjo, E. T. vartojo necenzūrinius žodžius, rėkė. K. V. ir R. bandė jį žodžiais raminti, prašė išeiti iš buto, bet jis atsakė, kad lauks policijos ir tik tada išeis. Jie visi daug žodžiavosi ir kažkuriuo momentu E. T. viena ranka paėmė K. V. už kaklo ir laikė prirėmęs prie buto įėjimo durų. K. V. bandė E. T. nustumti, bet to jam padaryti nepavyko. Po kurio laiko E. T. paleido K. V. ir vėl pradėjo konfliktuoti, bandė suduoti K. V., bet nepataikė. Vėliau atvyko policija ir E. T. sulaikė. Dėl minėto įvykio ji nenukentėjo, joks smurtas ar grasinimai prieš ją naudoti nebuvo (t. 1, b. l. 141-145).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad buvo žiemos vakaras, ėjo pro įvykio vietą, pamatė du siluetus, matė, kad vyras trenkė moteriai, buvo trenkta į veidą, ir spirta, tik neatsimena, ar po to, kai iškvietė policiją, ar prieš. Atrodo, buvo gulinčiai spirta. Moteriškė ne visą laiką gulėjo ir stovėjo. Iškvietė policiją, buvo atėjęs dar vienas vaikinas, bet greitai pasišalino. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet koks namas, nepasakys, ten seniau buvo policijos komisariatas. Gali būti, kad (duomenys neskelbtini) namas, (duomenys neskelbtini) butas. Į buto vidų užėjęs nebuvo, asmenų veidų nematė. Veiksmas vyko jam iš dešinės, buvo įjungta šviesa ir nuleisti roletai, neatsimena, ar pats pastebėjo, ar atkreipė dėmesį, kad kitas žmogus stebi, nes buvo kažkoks neramus. Tai buvo moteris, bet ji neturėjo telefono iškviesti pagalbą. Kažkiek garsų girdėjo, bet nepasakys tiksliai, nes buvo garso izoliacija. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. davė analogiškus parodymus. Buvo nurodęs, kad 2019 m. lapkričio 22 d., apie 20 val., ėjo pro šalį, (duomenys neskelbtini) esančio namo. Pro, minėto namo, plastikinį langą ar duris, negali tiksliai įvardyti, pamatė du siluetus, vyro ir moters. Virš esamo plastikinio lango ar durų matėsi buto Nr. - (duomenys neskelbtini). Pamatė, kaip vyras trenkė kumščiu moteriai į pilvą, ji nugriuvo, tuomet jis nemažiau dviejų kartų spyrė moteriai į įvairias kūno vietas. Visa tai pamatęs, iškvietė policiją, bei greitąją pagalbą. Kol laukė policijos bei greitosios, vyras palinkęs prie pargriautos moters, trenkė jai kumščiu į veido sritį, nemažiau kaip vieną kartą t. 1, (b. l. 42).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato KPV KPR vyriausiosios patrulės K. S. 2019 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 22 d., apie 20.02 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), praeivis iš kiemo pro langą mato, kad vyras muša moterį, daužo į pilvą. Įvykio vietoje nustatė, kad 2019 m. lapkričio 22 d., apie 20.02 val., nurodytu adresu E. T. sumušė savo sugyventinę R. A., daugybę kartų kumščiais sudavė į pilvo, krūtinės bei galvos sritis, taip pat nugarą. R. A. sunkiai paeidavo dėl patirto fizinio skausmo. Veido srityje buvo matomos mėlynės, kurios atsirado dėl sužalojimų. R. A. buvo susijaudinusi ir skundėsi pilvo, krūtinės ir nugaros skausmais. Bute buvo išmėtyti daiktai. Abu sugyventiniai buvo akivaizdžiai neblaivūs. Protokolo lentelėje užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai, kraujosruva (mėlynė) (sužalojimo kodas 02), patinimas (kodas 06) padaryti R. A. galvoje ties kaire akimi, smakre, kakle, kojoje. Smurtą patyrusi R. A. pareiškė, kad E. T. konflikto metu daugybę kartų abiejų rankų kumščiais trenkė jai į pilvo, krūtinės, nugaros ir galvos sritį, taip pat kelis kartus trenkė jai iš kojos. GMP 0825 R. A. išvežė į Lazdynų ligoninę. E. T. dėl įvykio paaiškino, kad išgėręs alkoholinių gėrimų kartu su R. A. pradėjo konfliktuoti dėl to, kad jai skambinėja pažįstami, kurie vartoja narkotines medžiagas. Neištvėrė ir trenkė jai į pilvą, smurto neneigia. Dėl šio įvykio E. T. buvo pristatytas į VPK OVS. Pristatant į policijos įstaigą sulaikytasis elgėsi ramiai, dėl savo poelgio gailėjosi. Sulaikymo metu spec. priemonės naudotos nebuvo. Prie protokolo pridėtos fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti R. A. padaryti sužalojimai (t. 1, b. l. 11-20).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. lapkričio 22 d., 20.02 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjas praeivis iš kiemo pro langą mato, kad vyras muša moterį, daužo į pilvą (t. 1, b. l. 10).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. sausio 22 d., 01.46 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjo K. V. draugas E. T. atsisako išeiti iš pranešėjo namų, vyksta konfliktas, visi vietoje, laukia (t. 1, b. l. 72).

2020 m. sausio 22 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėja R. A. apie įvykį parodė, kad 2020 m. sausio 22 d., apie 01.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), pažįstamas E. T. vieną kartą kumščiu sudavė jai į nosį, tuo sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 79-86).

2020 m. sausio 22 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas K. V. apie įvykį, parodė, kad 2020 m. sausio 22 d., apie 01.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), pažįstamas E. T., abiem rankomis griebęs jį už kaklo smaugė, po ko vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė į dešinį žandą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą (t. 1, b. l. 108-110).

Patalpų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad butas yra dviejų kambarių, jis namo (duomenys neskelbtini) aukšte, po kairę nuo laiptų. Įėjimo į butą durys seifinės, rakinamos dviem spynomis, kurios be matomų pažeidimų. Užėjus į butą yra prieškambarys, kuriame po dešinę yra uždarytos durys į vonios ir tualeto kambarį, po kairę yra koridorius į kambarį Nr. 1 (miegamasis), kurio durys apžiūros metu uždarytos. Tiesiai priešais įėjimo duris yra kambarys Nr. 2, t. y. sujungta svetainė su virtuve. Jame po dešinę stovi šaldytuvas bei virtuvės baldų komplektas, po kairę stovi sekcija. Virtuvėje ant spintelės stovi indai, buteliai su alumi. Virtuvė nuo svetainės atskirta sofa. Tarp sofos ir sekcijos stovi staliukas, iš abiejų jo šonų yra foteliai. Ant staliuko stovi plastikiniai buteliai su nealkoholiniais gėrimais, indai su maistu bei tušti alaus bokalai. Prieškambaryje stovi sieninė spinta, prie jos ant grindų stovi krepšys, chaotiškai sustatyta avalynė. Bute bendra tvarka nepažeista, nusikalstamos veikos pėdsakai nepastebėti (t. 1, b. l. 131-138).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas garso-vaizdo įrašas „20191122_201338.mp4“, darytas policijos pareigūnų atvykusių į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole užfiksuota, kad vaizdo įraše tamsus paros metas, matomos stiklinės durys, apačioje jų – žalias kilimėlis, durų kairėje – langas. Stiklinės durys ir langas uždengti žaliuzėmis. Pro jas persimato daiktų bei žmonių siluetai. Pareigūnai priėję prie gyvenamojo namo durų, pabeldžia. Belaukiant prie durų, galimai įvykio liudytojų klausia, ar jie kažką matė. Pareigūnams duris atidarė E. T.. Pareigūnai užeina į butą. Dešinėje pusėje, prie sienos matosi sukabinti drabužiai. Toliau baltos spalvos stalelis ir kėdė. Tiesiai, priešais buto duris, stovi lova, kurioje guli R. A.. Į pareigūnų klausimą, ar viskas gerai, R. A. nurodo, kad prašo E. T. suimti ir nuo jos izoliuoti, jis ją šiandien mušę (t. 1, b. l. 39-40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 284/2020 (01), nurodyta, kad K. V. nustatytos poodinės kraujosruvos kakle, padarytos paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai nagrinėjamų įvykių metu, t. y. 2020 m. sausio 22 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Įvertinus nustatytų sužalojimų lokalizaciją, neatmetama galimybė, kad jie galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis, t. y. rankomis smaugiant kaklą. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į kaklo dešinį šoninį paviršių. K. V. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 129-130).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 22 d., 20.31 val. E. T. buvo nustatytas 1,37 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 47).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. sausio 22 d., 03.57 val. E. T. buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 147).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. sausio 22 d., 03.25:18 val. R. A. buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 105).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. sausio 22 d., 04:06:52 val. K. V. buvo nustatytas 0,27 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 123).

2020 m. gruodžio 2 d. pareiškime dėl susitaikymo nurodyta, kad E. T. atsiprašė nukentėjusiosios R. A., ji jam atleido ir jie susitaikė. R. A. nurodė, kad žala jai nepadaryta ir ji jokių pretenzijų E. T. neturi (t. 1, b. l. 65). 2019 m. gruodžio 2 d. buvo pasirašytas įtariamojo E. T. ir nukentėjusiosios R. A. susitaikymo protokolas (t. 1, b. l. 66).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuraturos prokuroro Gedimino Juknos 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49830-19, kuriame E. T. buvo įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja R. A. (t. 1, b. l. 68).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Karalkevičiaus 2020 m. sausio 23 d. nutarimu E. T. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49830-19 atnaujintas, nustačius, kad E. T. įtariamas padaręs naują tyčinę nusikalstamą veiką (t. 2, b. l. 1-2).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuraturos prokuroro K. Karalkevičiaus 2020 m. sausio 24 d. nutarimu nutarta sujungti E. T. atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-03216-20 ir Nr. 01-1-49830-19 (t. 2, b. l. 5-6).

Dėl 2019 m. lapkričio 22 d. padarytos veikos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų bei kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. T. 2019 m. lapkričio 22 d. smurtą vartojo savo sugyventinės, su kuria įvykio metu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, atžvilgiu, todėl R. A. tuo metu atitiko šeimos nario sąvoką.

Kaltinamasis E. T. savo kaltę pripažino, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios R. A. ir liudytojo A. B. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir prie jo pridėtos nukentėjusiajai padarytų sužalojimų fotonuotraukos, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kitų objektų apžiūros protokolas, kaltininko ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais nustatyta, kad E. T. 2019 m. lapkričio 22 d., apie 20 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia smurtaudamas prieš savo sugyventinę R. A., nemažiau kaip keturis kartus kumščiu sudavė jai į krūtinės bei pilvo sritis, po ko nenustatytą smūgių skaičių sudavė į galvos sritį bei pargriovęs nukentėjusiąją ant spyrė nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas. Nors tikslus suduotų smūgių skaičius šiuo atveju nebuvo nustatytas, teisme apklausta nukentėjusioji taip pat negalėjo konkretizuoti jai suduotų smūgių, tačiau byloje nustatyta, kad smūgiai nukentėjusiajai buvo suduoti būtent į krūtinės, pilvo bei galvos sritis, taip pat, kad pargriovus nukentėjusiąją ant žemės, ji buvo spardoma, taigi smurto naudojimo faktas nekelia abejonių. Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, nukentėjusioji R. A. nurodė jautusi fizinį skausmą, todėl E. T. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl 2020 m. sausio 22 d. padarytos veikos.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis E. T. savo kaltės dėl 2020 m. sausio 22 d. smurto prieš nukentėjusiuosius R. A. ir K. V. naudojimo neneigė, tačiau dėl šio epizodo įvykio aplinkybių nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu neatsiminė. Nepaisant to, jo kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusiųjų R. A. ir K. V. bei liudytojos D. M. parodymais, kurie esminėmis aplinkybėmis dėl smurto naudojimo fakto abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu sutampa, taip pat protokolais-pareiškimais, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis bei specialisto išvada. Teisme nukentėjusioji R. A. patvirtino, kad E. T. buvo sudavęs jai į nosį, analogiškus parodymus ji buvo davusi ir ikiteisminio tyrimo metu. Smurto prieš ją panaudojimo faktą patvirtino ir nukentėjusysis K. V., kuris išėjęs iš tualeto matė, kad nukentėjusioji kėlėsi nuo grindų ir rankas laikė prie skruostų, todėl suprato, kad prieš ją buvo smurtauta, dėl ko įspėjo kaltinamąjį, kad iškvies policiją. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja D. M., kuri paties smurtinio veiksmo teigė nemačiusi, tačiau girdėjo trenkimo grasą, todėl išėjo į svetainę. Įvertinęs šiuos parodymus, teismas laiko nustatyta, jog kaltinamasis E. T. smurtavo R. A. atžvilgiu, t. y. vieną kartą sudavė jai į nosį. Dėl kaltinamojo suduoto smūgio R. A. nurodė jutusi fizinį skausmą. Nagrinėjamo įvykio metu R. A. kartu su kaltinamuoju E. T. jau negyveno, bendro ūkio nevedė, todėl ji nelaikytina kaltinamojo šeimos nariu. Teismas taip pat laiko nustatyta, jog kaltinamasis E. T. to paties konflikto metu tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį K. V.. Nukentėjusiojo parodymai dėl jo atžvilgiu pavartoto smurto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs. Iš jo parodymų nustatyta, kad kaltinamasis sugriebęs K. V. už kaklo ir laikydamas jį, smaugė, kėlė į viršų. Tokius kaltinamojo veiksmus nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino ir liudytojos R. A. bei D. M.. Aplinkybę, jog prieš K. V. buvo pavartotas smurtas patvirtina ir specialisto išvada, kurioje užfiksuota, jog K. V. nustatytos poodinės kraujosruvos kakle, kurios galėjo būti padarytos kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. rankomis smaugiant kaklą, ir tokie sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad E. T. 2020 m. sausio 22 d., apie 01.30 val., K. V. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu, sudavė vieną kartą R. A. į nosį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, o K. V. paskambinus bendruoju pagalbos centro numeriu bei paprašius pastarojo išeiti iš jo nuomojamo buto, tyčia sugriebė rankomis K. V. už kaklo ir taip jį laikydamas – smaugė bei kėlė į viršų, tuo padarydamas K. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodyti kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai, vienu atveju smurtas pavartotas artimoje aplinkoje prieš sugyventinę, kitu – nukentėjo du asmenys, tarp jų ir ta pati buvusi sugyventinė R. A., nusikaltimai padaryti vos kelių mėnesių bėgyje, yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia, dėl vienos iš nagrinėjamų nusikalstamų veikų iš pradžių ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, tačiau vėliau atnaujintas padarius naują tyčinį nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. T. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – E. T. praeityje vieną kartą teistas, tačiau pakankamai seniai (teistas 2009 m.), teistumas išnykęs, už analogiškų smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 182-183), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 187), dirba (t. 1, b. l. 185-186), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo skirti kaltinamajam griežčiausią BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų paskyrus įstatymo sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį abiem atvejais nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumą, nukentėjusiųjų skaičių bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse padarytas veikas, skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Paskyrus laisvės apribojimo bausmę, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad E. T. bausmės vykdymo laikotarpiu tikslinga nustatyti šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) įpareigoti nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 2) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 5) bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti alkoholį.

Ikiteisminio tyrimo metu E. T. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. lapkričio 22 d., 20.20 val. iki 2019 m. lapkričio 23 d., 16.19 val., ir nuo 2020 m. sausio 22 d., 03.57 val. iki 2020 m. sausio 23 d. 11.10 val., t. y. iš viso tris dienas (t. 1, b. l. 45, 58, 146, 163), todėl, vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (t. 1, b. l. 161) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti.

Nukentėjusysis K. V. ir jo atstovas advokatas Povilas Latvys pateikė teismui prašymą dėl 400 EUR nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai priteisimo (t. 2, b. l. 37-38) bei turėtas išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (t. 2, b. l. 39). Pateiktame prašyme nurodoma, kad šias išlaidas sudarė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 8.2 (civilinio ieškinio parengimas) ir 8.19 (teisinės konsultacijos, atstovavimas teisme, pasirengimas teismo posėdžiui) punktuose nurodyti procesiniai veiksmai, tačiau kokie konkrečiai – nedetalizuojama. Kaip matyti iš bylos medžiagos advokatas P. Latvys atstovaudamas nukentėjusiojo interesus susipažino su baudžiamąja byla, parengė civilinį ieškinį ir dalyvavo bylą nagrinėjant teisme. Kita vertus, advokatas į bylos nagrinėjimą įstojo tik paskutinio teismo posėdžio metu (posėdis truko 1 val. 10 min.), advokato parengto civilinio ieškinio teismas nepriėmė, kadangi jis buvo pateiktas jau po įrodymų tyrimo pradžios, taigi šiuo atveju sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio teismas vertina tik advokato dalyvavimą teismo posėdžio metu bei susipažinimui su baudžiamąja byla skirtą laiką (konkretus susipažinimui skirtas laikas byloje nėra nurodytas). Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra didelės apimties, ją sudaro vos du nepilni tomai (susipažinimo su bylos medžiaga metu – 1 tomas ir 23 puslapiai 2 tomo), kaltinamasis teisme faktinių aplinkybių neginčijo, byloje nebuvo keliamas sudėtingas kvalifikavimo klausimas, kas leidžia teigti, jog nei susipažinimas su byla, nei kliento konsultavimas ar atstovavimas teisme paskutinio posėdžio metu nepareikalavo daug advokato pastangų, specialių žinių ar teisinio vertinimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo E. T. atstovavimo teisme ir pasirengimo teisiamajam posėdžiui atstovavimo išlaidas – 280 EUR.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu bei fotonuotraukomis, prisegta prie bylos 1 tomo galinio viršelio – paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir E. T. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, E. T. visą bausmės laikotarpį nustatyti šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) įpareigoti nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 2) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 5) uždrausti vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 22 d., 20.20 val. iki 2019 m. lapkričio 23 d., 16.19 val. ir nuo 2020 m. sausio 22 d., 03.57 val. iki 2020 m. sausio 23 d. 11.10 val. (tris dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. T. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš E. T. nukentėjusiojo K. V. naudai priteisti 280 EUR sumą išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu bei fotonuotraukomis, prisegtą prie bylos 1 tomo galinio viršelio – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti E. T., kad:1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėja Giedrė Telksnienė