Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorei Gintarei Meškauskienei, nukentėjusiajam V. M., gynėjai advokatei Laimutei Bagdzevičienei, viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, pagrindinio išsilavinimo, darbingas visiškai, nuolatinio darbo nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas – pragyvenantis iš pavienių uždarbių pas aplinkinius žmones, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis K. M. 2021 m. kovo 15 d. apie 22.00 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) virtuvėje, kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui, tyčia sudavė rankos kumščiu į veidą šeimos nariui – kartu gyvenančiam savo tėvui V. M., sukeldamas jam fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

2. Kaltinamasis K. M. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir viešai pasižadėjo daugiau taip nesielgti, paleistas iš laikino sulaikymo atsiprašęs ir patį nukentėjusįjį, su juo visiškai susitaikę ir toliau kartu gyvenantys. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio vakarą į namus apie 22.00 val. sugrįžo girtokas, buvo išgėręs maždaug 250 ml degtinės ir apie 2 l vidutinio stiprumo alaus. Namuose rado taip pat išgėrusius kartu gyvenančius savo abu tėvus ir brolį, kurie jam atrodė už jį blaivesni. Jis norėjo žiūrėti televizorių, tačiau tėvas jį išjungė bei išėjo į virtuvę, jis atėjęs iš paskos, supykęs dėl išjungto televizoriaus jis rankos kumščiu sudavė vieną kartą tėvui į veidą, pataikė kiek aukščiau antakio, matė, kad nubrozdino odą ir ta vieta patino. Kraujosruvą paakyje tėvas buvo patyręs anksčiau (ne šio įvykio metu). Jis neginčijantis, jog minėtu smūgiu sukėlė tėvui kurį laiką turėjusį trukti skausmą. Namiškiai jam iškvietė policiją ir jis buvo sulaikytas. Grįžęs tėvą nuoširdžiai atsiprašė, šis jam atleido, pasižadantis atsisakyti alkoholio ir nebesmurtauti, nuo įvykio vakaro alkoholio nevartojantis visiškai, artimiausiu metu ketinantis registruotis ir ieškotis nuolatinio darbo per Užimtumo tarnybą.

3. Nukentėjusysis V. M., kurio ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokolas teisiamajame posėdyje buvo ištirtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio nustatyta tvarka, byloje patvirtino tokias pačias nagrinėjamo nusikaltimo įvykio eigos, pavartoto prieš jį apsvaigusio nuo alkoholio kaltinamojo asmenyje fizinio smurto pobūdžio, smūgių skaičiaus bei sūnaus smurtinio elgesio priežasties aplinkybes, kaip jas teisme nurodė ir pats kaltinamasis (punktas 2) (b. l. 39-41). Nukentėjusysis teismui patvirtino, jog kaltinamasis (kartu su juo ir sutuoktine jų (tėvų) namuose gyvenantis sūnus), grįžęs iš laikino sulaikymo, jį atsiprašęs, jis jam atleidęs, jie visiškai susitaikę ir toliau kartu gyvenantys.

4. 2021 m. kovo 15 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo ir nukentėjusiojo šeimos namai (butas) yra dviejų aukštų pastate (duomenys neskelbtini). Butas pirmame namo aukšte. Įėjimas iš bendros laiptinės, buto koridoriaus gale yra virtuvės patalpa, ji apstatyta baldais, buitine ir šildymo įranga, aplinka netvarkinga, netvarka fiksuota ir kambariuose (b. l. 5-13).

5. 2021 m. kovo 15 d. nukentėjusiojo V. M. asmens apžiūra užfiksuotos šviežios sumušimo žymės šio asmens kaktos dešinėje pusėje virš antakio išorinio krašto – netaisyklingos formos minkštųjų audinių sumušimas, paviršinis odos nubrozdinimas ir patinimas (b. l. 14-15).

6. 2021 m. kovo 15 d. policijos pareigūno pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusiojo V. M. informaciją apie jo sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio žodinio konflikto metu kartu gyvenantis sūnus K. M. (kaltinamasis) jam sudavęs rankos kumščiu į veidą, dėl ko jis jaučiantis fizinį skausmą. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis buvo rasti neblaivūs, ant nukentėjusiojo dešinio skruosto šone akies matėsi šviežias sumušimas. Kaltinamasis neneigė, jog kilusio konflikto metu sudavė nukentėjusiajam į veidą (b. l. 20-23).

7. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad 2021 m. kovo 15 d., 22.46 val. laiku nusikaltimo įvykio vietoje kaltinamajam K. M. alkotesteriu buvo nustatytas vidutinis 2,12 prom. girtumas, nukentėjusiajam V. M. – taip pat panašus (2,05 prom.) girtumas (b. l. 82-84).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

8. Kaltinamojo K. M. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusiojo parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūra) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus.

9. Nukentėjusiojo V. M. liudijimas procese buvo nuoseklus, jo byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant šviežio sumušimo požymius jo veide, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-7) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu puolė jam neįtikusį nukentėjusįjį, kartu gyvenantį savo tėvą, suduodamas jam kumščiu į veidą sukėlė fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas kumščiu į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimą. Trečia, smūgis rankos kumščiu į veidą, sukėlęs nukentėjusiajam kurį laiką (jo tvirtinimu – iki sekančios dienos ryto) trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo byloje nuosekliai nurodytos jo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusiojo išvaizdą ir emocinę būklę iškart po nusikaltimo įvykio (buvo sutrikęs, susijaudinęs, dešinys skruostas buvo sumuštas, nubrozdintas ir patinęs), tiek paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamojo ir nukentėjusiojo bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis kartu su nukentėjusiuoju savo tėvu pastarojo (šeimos) namuose gyvena nuo savo gimimo, veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie abu yra vienos šeimos nariai (b. l. 76—77, BK 248 straipsnio 2 dalis).

IV. Kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir kt. sprendimų argumentai.

11. Teisiamajame posėdyje nesunkų tyčinį nusikaltimą padaręs kaltinamasis K. M. visiškai prisipažino kaltas, pareiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo padaryto nusikalstamo veiksmo ir juo nukentėjusiajam sukeltų pasekmių, netrukus po įvykio (kai buvo paleistas iš policijos įstaigos) pats savo iniciatyva nukentėjusįjį atsiprašė, su juo visiškai susitaikė ir toliau kartu (tėvų namuose) gyvena, tvarko bendrą ūkį, ką teismui patvirtino ir pats nukentėjusysis V. M.. Kaltinamasis pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 97 straipsnio 1 dalis) turi būti laikomas nusikaltusiu ir teisiamu pirmą kartą. Nors jis ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintu 2015 m. rugpjūčio 28 d. prokuroro nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikalstamą veiką prieš tą patį nukentėjusįjį savo tėvą V. M., jiems susitaikius (BK 38 straipsnis), tačiau nuo pastarojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės iki nagrinėjamos byloje naujos veikos įvykdymo jau praėję daugiau nei penki su puse metų, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo pareiškimais per visą šį netrumpą pusšeštų metų laiką kaltinamasis niekada nesmurtavo ir kitaip nenusikalto, tai patvirtina ir duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro (b. l. 74-75), taigi, valstybės probacija buvo sėkminga, K. M. taip pat niekada nebuvo baudžiamas ir administracinėmis nuobaudomis (b. l. 78-79). Kaltinamasis po nusikaltimo įvykio artimiausiu metu ketina ieškotis nuolatinio darbo per Užimtumo tarnybą, motyvuotas dirbti nuolatinį ir pastovias pajamas laiduojantį darbą, lig šiol pragyveno taip pat iš savo darbo (pavienių uždarbių pas aplinkinius gyventojus), kaltinamasis taip pat motyvuotas minimalizuoti alkoholio vartojimą ar visiškai jo atsisakyti, po nusikaltimo įvykio alkoholio nevartoja - visų šitų aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomones, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį dėl minimalaus smurtinių veiksmų skaičiaus ir jų pobūdžio bei praktiškai minimalių neigiamų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai įvertindamas ženkliai mažesniu nei rūšinio lygmens, pripažindamas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai kad jis visiškai prisipažino kaltas, davė išsamius paaiškinimus apie įvykį ir tuo padėjo teismui atskleisti esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes, taip pat nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kartu pripažindamas kaltinamojo smurtą lėmusį jo vidutinį apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat atsižvelgdamas į labiau teigiamą kaltinamojo asmenybę, ypač jo elgesį po nusikaltimo įvykdymo, teismas sprendžia kaltinamojo, jo gynėjos ir pačio nukentėjusiojo prašymą, kuriam pritaria ir prokuroras, patenkinti ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas (kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), o bylą nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į teismo aukščiau jau aptartas aplinkybes, sudarančias faktinį pagrindą kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės (punktas 11), ypač kaltinamojo pozityvų elgesį po nusikaltimo įvykio, tačiau kartu atsižvelgdamas ir į aplinkybę, kad tai jau antras to paties asmens atleidimas nuo atsakomybės tokiu pagrindu per nepilnų 6 m. laiką, teismas sprendžia atleidžiamam nuo atsakomybės kaltinamajam paskirti jo asmeninę bei turtinę padėtis, o taip pat ir užimtumą atitinkančias baudžiamojo poveikio priemones : a) 50 val. nemokamų darbų per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, b) 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktai, 70 straipsnis). Kitos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 68 ir (ar) 72 straipsniai) kaltinamajam neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų.

13. Kaltinamajam K. M. ligšioliniame bylos procese paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68-69) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ši kardomoji priemonė panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių šioje byloje nepareikšta, daiktinių įrodymų, priteistinų atlyginti valstybei proceso (antrinės valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo) išlaidų dėl sunkios kaltinamojo turtinės padėties taip pat nėra (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis), baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės K. M. tokias baudžiamojo poveikio priemones : 1) 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos, ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, b) 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktai, 70 straipsnis).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.