Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Abastas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Abastas“ ieškinį atsakovui UAB „Mažieji apartamentai“ dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Abastas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Mažieji apartamentai“ dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo. Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamam, pinigines lėšas, esančias bankuose, kasoje, pas trečiuosius asmenis 36.601,87 Eur sumai, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį ir mokesčius valstybei bei Sodrai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-03 nutartimi ieškovo prašymą tenkino.

Atsakovas UAB „Mažieji apartamentai“ kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti UAB „Abastas“ pateikti UAB „Mažieji apartamentai“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą deponuojant 20.000 Eur dydžio pinigines lėšas arba pateikti banko garantiją. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-03 nutartį, areštavo butą (patalpą), esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (daikto vertė – 44.000,00 Eur). Atkreipė dėmesį, kad areštuotas turtas yra tiesiogiai susijęs su bendrovės tiesiogine veikla – nekilnojamojo turto vienetų pardavimų tretiesiems asmenims. Iš šios veiklos atsakovas nuolat gauna pajamas, iš kurių gali vykdyti pinigines prievoles kitiems asmenims. Be to, dėl turtinių vienetų pardavimo atsakovas yra sudaręs preliminarius susitarimus su trečiaisiais asmenimis – turtinių vienetų pirkėjais, kuriuos privalo vykdyti. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalint vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir nustatytais terminasi parduoti turtinį vienetą konkrečiam pirkėjui, atsakovas negauna pajamų, patiria turtinę ir neturtinę žalą. Dėl areštuoto buto 2016-07-15 yra sudaryta patalpos rezervavimo sutartis Nr. 20150715/01, kuria UAB „Mažieji apartamentai“ įsipareigojo pirkėjui iki 2016-09-16 parduoti šį butą. Sutarties 3.3 p. numatyta, kad laiku nesudarius pirkimo sutarties, rezervavimo sutartis neteks galios, o pardavėjas (atsakovas) privalės grąžinti sumokėtą rezervavimo mokestį bei pirkėjui sumokėti 20.000 Eur baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-13 nutartimi prašymą tenkino ir įpareigojo ieškovą UAB „Abastas“ per 10 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB Vilniaus bankas“, 20.000 Eur arba pateikti banko garantiją atsakovo UAB „Mažieji apartamentai“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad atsakovo turto areštas sukelia atsakovui neigiamas pasekmes, nepatogumus ir problemas vykdant ūkinę - komercinę veiklą. Laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra gana didelis net ir juridiniam asmeniui – 36 601,87 Eur. Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, todėl teismas daro išvadą, jog jo prašymas įpareigoti ieškovą per teismo nustatytą terminą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovas (apeliantas) UAB „Abastas“ atskiruoju skundu prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-13 nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą atmesti. Nurodo, kad ginčo nagrinėjimo atveju, atsakovas jau 2016-08-24 žinojo, kad areštas uždėtas turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), antstoliui vykdant turto aprašą, nes pagal CPK 677 str. skolininko juridinio asmens turtas aprašomas dalyvaujant skolininko atstovui ar atsakingam darbuotojui. Kadangi, kaip teigia atsakovas jau liepos 15 d. buvo sudaryta areštuoto turto buto patalpos rezervavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo butą parduoti iki 2016-09-16, atsakovas, būdamas apdairus ir protingas, galėjo reikšti prašymą antstoliui remiantis CPK 643 str. ir prašyti, kad areštas būtų nukreiptas į kitą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant pakankamai turto, į pinigines lėšas.

Apelianto nuomone, atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, kadangi prašyme nurodo, kad: “… bendrovės tiesiogine veikla – nekilnojamojo turto vienetų pardavimas tretiesiems asmenis …”, todėl pagrįstai turto areštas, remiantis atsakovo prašymu, gali būti nukreiptas į kitą atsakovo turtą. Atsakovas savo 2016-09-12 prašyme dėl atsakovo nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nurodo pagrindinį ir vienintelį iš prašymo argumentų, kad „Atsakovas ne tik, kad negali gauti pajamų iš savo tiesioginės veiklos, tačiau patiria turtinę ir neturtinę žalą (kenčia atsakovo įmonės įvaizdis, pirkėjai gali reikalauti netesybų ar nuostolių atlyginimo, nutraukti preliminarias sutartis dėl esminio jų pažeidimo)“. Apeliantas pažymi, kad atsakovo tokia jo apibūdinama situacija atsirado dėl jo pačio neapdairumo bei netinkamo ir ne laiku pasinaudojimo savo teise. Atsakovas, žinodamas aplinkybę, kad neįvykdžius patalpos rezervavimo sutarties jam gresia baudą, antstoliui vykdant areštą, pasinaudodamas savo teise teikti prašymus, galėjo pateikti antstoliui prašymą, nurodant kitą savo turtą, į kurį būtų galima nukreipti areštą. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad areštas ieškovo naudai yra uždėtas tik ant vienos atsakovui priklausančios patalpos ir jeigu dėl kažkokių, nuo apelianto nepriklausančių priežasčių, bus nutrauktos preliminarios sutartys, tai tik dėl atsakovo kaltės. Tuo tarpu atsakovas, apelianto nuomone, bando klaidinti teismą dėl savo turtinės padėties ir galėjimo atsiskaityti su ieškovu, jeigu bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Tokia išvada darytina iš atsakovo 2016-08-09 atskirajame skunde dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016-08-03 nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas ir atsakovo atžvilgiu priimtos laikinosios apsaugos priemonės, teiginių, kur jis nurodo, kad atsakovas turi pakankamai daug lėšų, įmonė finansiškai pajėgi ir nuolat gauna pajamas, o tai eliminuoja teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir neabejotinai įrodo, kad 36.601,87 Eur suma atsakovui nėra didelė.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nustatyta, kad ieškovas (apeliantas) UAB „Abastas” kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Mažieji apartamentai” dėl delspinigių ir nuostolių (palūkanų) priteisimo. Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias bankuose, kasoje, pas trečiuosius asmenis 36.601,87 Eur sumai, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį ir mokesčius valstybei bei Sodrai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-03 nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties bei prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-13 nutartimi atsakovo prašymą tenkino ir įpareigojo ieškovą įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 20.000 Eur arba pateikti banko garantiją atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiranda atsakovui nuostolių ar kyla reali grėsmė nuostoliams atsirasti, atsakovas, pagrindęs įrodymais galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį, gali kreiptis į teismą su prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tą numato CPK 146 str. Nagrinėjamu atveju teismas areštavo atsakovo turtą, t. y. butą (patalpą), esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (daikto vertė – 44.0000 Eur). Dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kreipėsi atsakovas, kuris nurodė nuostolių pobūdį ir preliminarų jų dydį, t. y. 20.000 Eur baudą. Iš bylos medžiagos matyti, kad, kaip nurodė atsakovas, areštuotas turtas yra tiesiogiai susijęs su bendrovės tiesiogine veikla, iš kurios atsakovas nuolat gauna pajamas. Dėl areštuoto buto yra sudaryta patalpos rezervavimo sutartis Nr. 20150715/01, kuria UAB „Mažieji apartamentai“ įsipareigojo pirkėjui iki 2016-09-16 parduoti areštuotą butą, priešingu atveju, atsakovas privalės grąžinti sumokėtą rezervavimo mokestį bei pirkėjui sumokėti 20.000 Eur baudą. Akivaizdu, kad šiuo atveju, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, t. y. sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties ir parduoti areštuotą butą numatytam pirkėjui. Atsakovas galimus nuostolius įvertino 20.000 Eur. Tuo tarpu, apeliantas su minėtais atsakovo argumentais nesutinka. Nurodo, kad atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, todėl turto areštas gali būti nukreiptas į kitą atsakovo turtą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme, pateikus tokio pobūdžio prašymą.

Tuo tarpu, nėra pagrindo teigti, jog teismo nutartimi taikytas arešto mastas nėra didelis atsakovo atžvilgiu. Kaip jau minėta, atsakovo areštuotas turtas yra turtas, iš kurio pastarasis generuoja pajamas. Šiuo atveju, areštavus atsakovo turtą ir atsakovui netekus galimybės jo parduoti numatytam pirkėjui, atsakovas patirs nuostolių. Be to, tikėtina, kad apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taip pat gali pasunkėti dėl atsakovo pablogėjusios finansinės padėties. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs galimą nuostolių dydį, laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą bei poveikį atsakovui ir jo veiklai, pagrįstai sprendė, kad yra pagrįstas pagrindas atsakovo nuostoliams atsirasti. Tuo tarpu, apeliantas nepateikė jokių konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų priešingam teismo sprendimui priimti. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-13 nutartis paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB „Abastas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.