Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-02-19 · Byla Nr. 1N-2-202/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
1N-2-202/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdimaras Bavėjanas
Advokatai
Algis Kojala
Kategorijos
Byla Nr. 1N-2-202/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.3; 2.1.13.5; 2.1.13.10 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens E. L. gynėjo advokato Algio Kojalos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarties, kuria E. L. perduotas V. F. Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal H. apygardos prokuratūros 2018 m. gruodžio 11 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 (keturias) nusikalstamas veikas, nustatytas V. F. Respublikos baudžiamojo kodekso 244a straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinio 1–3 punktuose, 25 straipsnio 2 dalyje, 53 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2019 m. sausio 8 d. gautas V. F. Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – H. apygardos prokuratūros 2018 m. gruodžio 11 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau – EAO, orderis) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Lietuvos Respublikos pilietį E. L. V. F. Respublikai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už 4 nusikalstamas veikas, nustatytas V. F. Respublikos (toliau – VFR) baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 244a straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinio 1–3 punktuose, 25 straipsnio 2 dalyje, 53 straipsnyje. EAO išduotas remiantis H. apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. kardomojo arešto orderiu Nr. (duomenys neskelbtini).

2. EAO nurodyta, kad A. M., M. P., A. L., L. M., D. M., Ž. V., J. D., W. S., I. K., E. U. ir E. L. 2017 m. lapkritį prisijungė prie S. L. hierarchinės struktūros bei darbo pasidalijimo principu sukurtos, Lietuvos Respublikoje ir VFR veikiančios nusikalstamos grupuotės, kurios tikslas, naudojant radijo bangų prailgintuvus, VFR vogti prabangius automobilius, kurie buvo arba turėjo būti gabenami į Lietuvą ir realizuojami, siekiant pasipelnyti. S. L. yra grupuotės vadeiva. Jis Lietuvoje organizavo ir planavo nusikalstamas veikas ir buvo atsakingas už pavogtų transporto priemonių realizavimą. Be to, jis Lietuvoje verbavo asmenis, galinčius pavogtus automobilius nuvairuoti į Lenkiją ir Lietuvą. Jis nuspręsdavo, ar / ir kiek bus sumokėta nusikaltimų dalyviams bei nustatydavo galimas sankcijas už neteisingus veiksmus.

Ž. V. pagal susitarimą su S. L. organizavo automobilių vagysčių V. vykdytojų atvykimą, išvykimą bei apgyvendinimą ir už jį sumokėdavo. Iškilus problemoms vykdant konkrečią automobilio vagystę, S. L. ir Ž. V. buvo kontaktiniai asmenys, padedantys spręsti problemas, iš dalies asmeniškai nusikaltimo vietoje. Vietoje veikiantys asmenys, prieš vykdydami nusikaltimą, tardavosi su jais abiem.

A. M., M. P., A. L., D. M., J. D., E. U. ir E. L. buvo atsakingi už atitinkamų automobilių paieškas, nusikaltimo vietos išžvalgymą ir automobilių pagrobimą ir, esant reikalui, perdavimą vairuotojams kurjeriams. Pagrobtą automobilį vienas iš grupuotės narių nuvairuodavo į nuošalią vietą, kurioje iš jo buvo pašalinama buvimo vietos nustatymo technika bei pritvirtinami iš dalies suklastoti valstybinio numerio ženklai. Paskui, automobiliai per Rytų Europos šalis buvo gabenami į Lietuvą, juos nuvairuodavo kurjeriai arba, iš anksto susitarus su vairuotojais, pakraunami į sunkvežimius ir transportuojami.

L. M. savo bute S. įregistravo A. M., kuris ten faktiškai negyveno, tačiau turėjo galimybę Vokietijoje savo vardu įregistruoti automobilį (duomenys neskelbtini), kuriuo galėtų nesukeldamas įtarimų važinėti per vietoves bei kurį galėtų naudoti kaip nepastebimą mobilią miegojimo vietą. Ši transporto priemonė grupuotės buvo naudojama nusikaltimų objektams išžvalgyti, privažiuoti prie vagiamo automobilio ir, įvykdžius nusikalstamą veiką, pasišalinti iš nusikaltimo vietos. Iš L. M. buto grupuotės nariai išvykdavo ir į jį sugrįždavo įvykdę nusikaltimą, butas tarnavo kaip ilgalaikė nepastebima slėptuvė bei galimybė ten laikyti techninius prietaisus. Atvykstantys grupuotės nariai galėjo apsistoti jos bute bet kuriuo metu. L. M., leidusi naudotis požeminio garažo vieta S., suteikė grupuotei galimybę laikyti vagystėms vykdyti bei tolimoms kelionėms reikalingas transporto priemones ne viešoje vietoje ir taip sumažinti patikrinimo bei demaskavimo riziką. Už paslaugas L. M. gaudavo užmokestį iš Ž. V. arba per jį.

W. S., žinančio visas aplinkybes, užduotis buvo rūpintis grupuotės naudojamų transporto priemonių technine būkle, taip pat tuo, kad jos gautų galiojančią techninės apžiūros plaketę. Tam reikalui jis automobilius nukreipdavo į patikimą servisą. W. S. taip pat buvo atsakingas už tai, kad grupuotės nariai galėtų nepastebimai judėti iš vienos vietos į kitą, leisdamas jiems naudotis savo ir žmonos vardu registruotomis transporto priemonėmis. W. S. nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. buvo registruotas kaip valdytojas lengvojo automobilio Peugeot 807, kuriuo grupuotė važinėdavo tolimus atstumus VFR ir už jos ribų bei lydėdavo pavogtas mašinas. W. S. 2018 m. gegužės 18 d. šią transporto priemonę perregistravo žmonos I. S. vardu. Be to, šios itin mobilios grupuotės nariai, kurie per trumpiausią laiką nuvažiuodavo ilgus atstumus, pas W. S. galėdavo atvažiuoti bei čia palikti vagystėms vykdyti reikalingus ir naudojamus automobilius. Esant nurodytoms aplinkybėms, buvo įvykdytos šios nusikalstamos veikos:

A. M. ir E. L. bei dar vienas grupuotės narys S. L. nurodymu ir abipusiu susitarimu tarp 2018 m. gegužės 10 d. 23 val. ir 2018 m. gegužės 11 d. 4.15 val. nuvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), B. H. 47, ir pavogė ten stovėjusį užrakintą lengvąjį automobilį BMW M550d, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį B. M., automobilio vertė apie 96 000 Eur;

S. L. apie 2018 m. rugpjūčio 29 d. Kaune, Lietuvoje, užverbavo I. R., kuris už tam tikrą atlygį sutiko vogtus automobilius parvairuoti iš V. į Lietuvą arba kitą šalį. Jo nurodymu I. R. 2018 m. rugpjūčio 29 d. mikroautobusu iš Kauno išvyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prieš tai S. L. jį nuvežus į mikroautobuso išvažiavimo vietą ir apmokėjus bilietus. E. L. ir A. L. 2018 m. rugpjūčio 30 d. laukė I. R. viešbutyje, (duomenys neskelbtini), ir apmokėjo jo nakvynę. Be kita ko, jie jam įdavė navigacijos prietaisą ir kuprinę su technika, skirta įveikti „Keyless-Go“ sistemą. I. R., pasiėmęs minėtus daiktus, tą pačią dieną apie 23 val. paliko viešbutį ir su E. L. ir A. L. nuvažiavo į V.. I. R. išlaipinę miške, čia jie pagrobė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stovėjusį užrakintą lengvąjį automobilį BMW X5, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. Z., kurio vertė apie 60 000 Eur. Miške ištraukę automobilio buvimo vietos nustatymo modulius ir pritvirtinę kitus valstyb. numerio ženklus, jie į navigacijos prietaisą įvedė kelionės tikslą ir perdavė automobilį I. R., kurio užduotis buvo nuvairuoti automobilį nurodytu adresu ir perduoti jį S. L.. (duomenys neskelbtini) motelio, esančio federalinėje magistralėje (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje automobilio variklis užgeso ir jo paleisti nepavyko, todėl I. R. pėsčiomis paliko vietą;

S. L. 2018 m. rugsėjo 7 d., (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, susitiko su I. R., kuris vėl sutiko iš V. į Lietuvą parvairuoti pavogtą automobilį. S. L. 2018 m. rugsėjo 8 d. rytą K., Lietuvoje, I. R. įdavė visiškai suklastotą lietuvišką pasą, padarytą S. L. užsakymu su I. R. nuotrauka ir „J. V.“ asmens duomenimis. Paskui S. L. I. R. nuvežė į mikroautobuso išvykimo į (duomenys neskelbtini) vietą. E. L. ir A. L. pasitiko į (duomenys neskelbtini) atvykusį I. R. ir nuvežė jį į kempingą, esantį netoli V. sienos. E. L., A. L., I. R. ir E. S., kuris taip pat buvo S. L. pasamdytas vogtiems automobiliams iš V. į Lietuvą parvairuoti, 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 23 val. nuvažiavo į V. vogti automobilių, tačiau jiems to padaryti nepavyko. Jie 2018 m. rugsėjo 10 d. vėl nuvažiavo į V. vogti automobilių. E. L. ir A. L. išlaipino I. R. ir E. S. miškingoje vietovėje ir nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. 20 val. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. 7 val. pavogė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) stovėjusį užrakintą lengvąjį automobilį BMW 7, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį M. N., automobilio vertė apie 100 000 Eur. E. L. ir A. L. miške perdavė automobilį E. S., kuris su juo pateko į avariją, tada automobilį perėmė I. R. ir nuvairavo jį į (duomenys neskelbtini). E. L. ir A. L. ten automobilį perdavė dviem nežinomiems asmenims, turėjusiems jį pristatyti S. L.;

E. L., A. L., I. R. ir E. S. 2018 m. rugsėjo 13 d. apie 00 val. vėl nuvažiavo į V. siekiant vykdyti automobilių vagystes. I. R. ir E. S. 2018 m. rugsėjo 13 d. nuo 00.30 val. laukė (duomenys neskelbtini) vietovėje, miške, maždaug 3 km atstumu nuo valdos, esančios (duomenys neskelbtini), tuo tarpu E. L. ir A. L. pavogė ten stovėjusį lengvąjį automobilį BMW X6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Y. G., automobilio vertė apie 60 000 Eur. Automobilį jie perdavė E. S., kuris H. buvo suimtas. I. R. atsisakė toliau vairuoti automobilį ir pabėgo. Susisiekęs su S. L., jis gavo iš Ž. V. nurodymus, kaip privalo elgtis ir ką daryti, kad grupuotės nariai jį surastų ir paimtų. Praėjus 12 valandų, E. L. ir A. L. I. R. paėmė.

3. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariamas E. L., pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamos veikos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje. VFR teisėsaugos institucijų ieškomas E. L. 2018 m. gruodžio 17 d., 10 val., laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 3 mėnesiui. E. L., 2019 m. sausio 15 d. susipažinęs su VFR kompetentingos teisminės institucijos išduoto EAO turiniu, nesutiko supaprastinta tvarka būti perduotas VFR ir neatsisakė specialiosios taisyklės reikalavimo.

4. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2019 m. sausio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu perduoti VFR baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal išduotą EAO byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 nusikalstamas veikas, įtvirtintas VFR baudžiamojo kodekso 244a straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinio 1–3 punktuose, 25 straipsnio 2 dalyje, 53 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi perdavė E. L. VFR baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal išduotą EAO byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 nusikalstamas veikas, nustatytas VFR baudžiamojo kodekso 244a straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinio 1–3 punktuose, 25 straipsnio 2 dalyje, 53 straipsnyje. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad byloje nenustatyta nei privalomų, nei neprivalomų E. L. neperdavimo VFR pagal EAO pagrindų, įtvirtintų BK 9¹ straipsnyje. Teismas vertino, kad VFR kompetentingos institucijos išduotas EAO perduoti E. L. baudžiamajam persekiojimui atitinka Europos Sąjungos (toliau – ES) Tarybos pagrindų 2002 m. birželio 13 d. sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tvarkos (toliau – Sprendimas 2002/584/TVR) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus turinio ir formos reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose tarp ES valstybių narių yra grindžiamas abipusio pripažinimo principu, kurio pagrindas – valstybių narių pasitikėjimas. Todėl teismas manė, kad netikėti EAO nurodyto įtarimo E. L. apimtimi, jog perdavus jį baudžiamajam persekiojimui VFR, tokio įtarimo pagrindu, gali būti suvaržytos jo teisės ir laisvės, nėra pagrindo. Abejojant VFR pateiktais duomenimis būtų paneigta abipusio valstybių narių pasitikėjimo principo esmė.

Šalies argumentai

6. Skunde E. L. gynėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir sustabdyti EAO vykdymą. Gynėjas mano, kad teismas tik formaliai nustatė, jog nėra kliūčių VFR baudžiamajam persekiojimui vykdyti perduoti E. L. pagal išduotą EAO. Teismas neįvertino aplinkybės, kad EAO nėra individualizuoti jokie E. L. neva padaryti nusikalstami veiksmai, tik bendrai nurodyta, jog jis veikė kartu su grupe asmenų. Tokiu būdu, anot gynėjo, teismas pažeidė BK 9¹ straipsnio 4 dalies 5 punktą. Be to, gynėjas pažymi, kad perdavus E. L., jam bus sunku kitoje šalyje gintis, realizuoti savo teises nemokant kalbos ir neturint artimų žmonių. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad konkrečiu atveju pagal VFR įstatymus E. L. gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o Lietuvos Respublikos BK už tokios veikos padarymą asmeniui nustatyta iki 8 metų laisvės atėmimo. Taigi, šiuo atveju nėra išlaikyta pusiausvyra tarp žmogaus teisių apsaugos ir tinkamo tarpvalstybinio bendradarbiavimo baudžiamojo proceso srityje.

Motyvuojamoji dalis

Perduotino asmens E. L. gynėjo skundas atmestinas.

7. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl asmens perdavimo pagal EAO, BK 9¹ straipsnio, BPK 71¹ ir 73 straipsnių, Sprendimo 2002/584/TVR taikymo klaidų nepadarė.

8. VFR kompetentingos teisminės institucijos išduotas EAO VFR perduoti Lietuvos Respublikos pilietį E. L. baudžiamajam persekiojimui vykdyti dėl galbūt jo padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų VFR baudžiamojo kodekso 244a straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinio 1–3 punktuose, 25 straipsnio 2 dalyje, 53 straipsnyje, atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus EAO turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Byloje nenustatyta imperatyvių ir diskrecinių EAO nevykdymo pagrindų, kurie neleistų E. L. perduoti VFR baudžiamajam persekiojimui vykdyti (BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalis). Byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad išduodančioji institucija neužtikrins skunde akcentuojamų pagrindinių perduotino asmens žmogaus teisių ir (ar) laisvių, t. y. teisės į vertėją, gynybą, bendravimą su giminaičiais ir pan. Antra vertus, pastebėtina, kad perduotinas asmuo gali prašyti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduoti jį su sąlyga, t. y. grąžint į Lietuvos Respubliką atlikti bausmės, tuo atveju, jeigu bus pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme (BK 9¹ straipsnio 7 dalis).

9. BK 9¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis pagal EAO perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent 1 (vienerių) metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o jeigu EAO buvo išduotas dėl jau paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, – tik kai paskirtos bausmės terminas yra ne trumpesnis nei 4 (keturi) mėnesiai. Nusikaltimai, kurių padarymų įtarimas E. L., yra EAO I skirsnyje ir atitinka dvigubo baudžiamumo principą (organizuotas, ginkluotas plėšimas). Už sunkios grupinės vagystės padarymą VFR baudžiamasis įstatymas nustato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų (BK 9¹ straipsnio 2 dalis, 3 dalies 5 punktas). Taigi pusiausvyra tarp žmogaus teisių apsaugos ir tinkamo tarpvalstybinio bendradarbiavimo baudžiamojo proceso srityje konkrečiu atveju užtikrinta.

10.Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 6 punkte nurodyta, kad EAO baudžiamosios teisės srityje yra pirmoji konkreti priemonė, įgyvendinanti abipusio pripažinimo principą. Pagal Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktą, EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis. Todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl VRF kompetentingų institucijų pateikiamos informacijos patikimumo ir pagrindo buvimo E. L. perduoti VFR baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal H. apygardos prokuratūros 2018 m. gruodžio 11 d. išduotą orderį byloje Nr. BPK 71¹ už pirmiau nurodytų nusikalstamų veikų galimą padarymą. Apeliacinės instancijos teismas tiki, kad VFR teisminės institucijos pateikta konkreti informacija patikima ir paremta baudžiamosios bylos duomenimis.

11.Nagrinėjant klausimą dėl asmens perdavimo pagal EAO perduotino asmens kaltės klausimas nesprendžiamas. Visos E. L. galbūt padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės bus tiriamos nagrinėjant baudžiamąją bylą VRF, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti galbūt įvykdytų nusikaltimų aplinkybes. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariamas E. L., kitaip nei nurodoma skunde, EAO yra aprašytos pakankamai išsamiai, aiškiai, nedviprasmiškai (BK 9¹ straipsnio 4 dalies 5 punktas). Iš nusikalstamų veikų aprašymo matyti, kad E. L. buvo aktyvus vykdytojas, kurio neteisėti veiksmai buvo nukreipti į didelės vertės automobilių grobimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį, kuria E. L. perduotas V. F. Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal H. apygardos prokuratūros 2018 m. gruodžio 11 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. BPK 71¹ už 4 (keturias) nusikalstamas veikas, nustatytas V. F. Respublikos baudžiamojo kodekso 244a straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinio 1–3 punktuose, 25 straipsnio 2 dalyje, 53 straipsnyje.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdimaras Bavėjanas