Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-02-04 · Civilinė byla Nr. e2A-146-253/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-09Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-04Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-04
Bylos Nr.
e2A-146-253/2016
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00073-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
K. M.
Ieškovas
UAB „Koversta“

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2A-146-253/2016

Teisėja Daina Dyburienė (Proceso Nr. 2-42-3-00073-2015-9)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.1.3.6; 2.5.1.4; 3.3.1.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. vasario 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Nijolės Griškevičienės, Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės K. M. įmonės apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-10-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Koversta“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ ieškinį atsakovei K. M. įmonei dėl debitorinės skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės K. M. įmonės 441,50 Eur skolos ir 6 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad bankroto administratorė buhalterinės apskaitos duomenimis nustatė, kad bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dieną K. M. įmonė bankrutuojančiai UAB „Koversta“ yra skolinga 441,50 Eur sumą už prekes. Ieškovė ir atsakovė 2007 m. vykdė statybinių prekių pirkimo-pardavimo sandorius. Už parduotas prekes ieškovė atsakovei išrašė ir įteikė PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė sąskaitas priėmė, PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000262 yra iš dalies apmokėjusi, o PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000284 yra pasirašiusi.

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismas 2015-10-09 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės K. M. įmonės 441,50 Eur debitorinės skolos ieškovei UAB „Koversta“, taip pat priteisė iš atsakovės K. M. įmonės 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei. Teismas nustatė, kad ginčas turi pirkimo-pardavimo susitarimo požymių – jis sudarytas dėl statybinių prekių pirkimo-pardavimo, tiek pardavėjui, tiek pirkėjui veikiant verslo tikslais. Nustatyta, kad ieškovė 2007-09-26 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000262. Iš jos turinio matyti, kad ieškovė atsakovei pardavė įvairių statybinių prekių už 8 249,17 Lt (2 389,12 Eur) sumą. Remdamasis ištirtais įrodymais, teismas darė išvadą, kad tarp ginčo šalių 2007-09-26 pasirašant PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000262, buvo susitarta dėl apytikslės sumos už parduodamas statybines prekes ir, kaip nurodė liudytojas F. P., suma padidėjo dėl transportavimo ir kitų išlaidų, kurias K. M. įmonė sutiko apmokėti. Nustatęs, kad ieškovės pateiktus rašytinius duomenis patvirtina ir liudytojo F. P. parodymai, o K. M. civilinėje byloje pasirinktos pozicijos nepatvirtina jokie civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai, išskyrus liudytojo J. M. parodymus, šį ieškovės reikalavimą teismas tenkino. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000284 nustatyta, kad ieškovė už prekes atsakovei išrašė PVM sąskaitą–faktūrą 1 275,23 Lt (369,33 Eur) sumai. Duomenų, kad ši sąskaita yra apmokėta byloje nepateikta. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog dokumentas, kuriuo ieškovė grindžia savo reikalavimą, yra suklastotas. Nurodyta, kad bankroto administratorė UAB „Principo reikalas“, vykdydama įstatymo numatytas pareigas, buhalterinės apskaitos duomenimis nustatė, jog bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dieną K. M. įmonė bankrutuojančiai UAB „Koversta“ yra skolinga 441,50 Eur sumą už prekes. Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė savo prievolės ir iš atsakovės priteisė skolą 441,50 Eur ieškovės naudai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė K. M. įmonė prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2015‑10-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atsakovė nurodo, kad PVM sąskaita faktūra pati savaime neįrodo sutartinių santykių tarp šalių buvimo. Teismas ne iki galo įsigilino ir neteisingai įvertino susitarimo dėl statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo turinio esmę bei neatskleidė ginčo santykių atsiradimo aplinkybių, tikrosios susitariančių šalių individualiai aptartos sudaromo sandorio valios ir ketinimų. Pažymi, kad teismo sprendime neteisingai nurodytos rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos aplinkybės ir nurodo, kad suma pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000262 įtraukta į įmonės apskaitą, o išbraukta iš 2007 m. spalio mėn. apyskaitos buvusi dėl neapsižiūrėjimo įtraukta 1 275,23 Lt suma pagal sąskaitą faktūrą Nr. 0000284. Teigia, kad K. M. įmonė statybinių medžiagų (prekių) iš BUAB „Koversta“, dėl kurių apmokėjimo, kilo ginčas teisme, verslo tikslais neužsakė, neįgijo ir nėra sandorio dėl statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo šalis. Statybines medžiagas, individualiai aptarus su BUAB „Koversta“ vadovu F. P. būsimo pirkimo-pardavimo esmines sąlygas, užsakė ir įgijo J. M.. Teigia, kad 2007 m. rugsėjo mėn. įmonė suteikė garantiją savo darbuotojui J. M., kad apmokės ne daugiau kaip 8 000 Lt sumą už įsigyjamas statybines medžiagas, reikalingas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijai. Todėl, dar iki prekių pateikimo, būtent tokią sumą 2007-09-05 mokėjimo pavedimu ir pervedė į UAB „Koversta“ sąskaitą. Ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Taip pat nurodo, kad K. M. įmonė PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000284 nurodytų prekių, kurių vertė 1 275,23 Lt, neužsakė, šių prekių betarpiškai negavo, išskyrus sąskaitą apmokėjimui. Ieškovė, grįsdama reikalavimo teisę apmokėti šią sąskaitą, nepateikė kitų neabejotinai ir objektyviai patvirtinančių įrodymų, kad sąskaitoje faktūroje Nr. 0000284 nurodytos prekės iš viso buvo parduotos. Ieškovė nuo 2007-10-28 nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išsiieškoti debitorinę skolą už parduotas prekes pagal šią sąskaitą, tai, atsakovės nuomone, leidžia teigti, kad nurodytos prekės faktiškai nebuvo perduotos K. M. įmonei. Teigia, kad remiantis vienašališkai išrašyta PVM sąskaita faktūra nėra pagrindo pareziumuoti šalių pirkimo-pardavimo sutartinius santykius. Būtent dėl to K. M. įmonė buhalterinėje apskaitoje dėl neapsižiūrėjimo įtraukusi 1 275,23 Lt sumą pagal UAB „Koversta“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000284, šį įrašą išbraukė iš PVM deklaracijos. Teigia, kad ši sąskaita yra vienašališkai išrašyta išankstinė – avansinė ir ne tai sandorio šaliai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad įrodymai byloje patvirtina, jog susitarimas buvo sudarytas tarp verslo subjektų. Atsakovė yra priėmusi ir pasirašiusi PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000284, o tai patvirtina, kad atsakovė prekes gavo. Atsakovės pozicija dėl šios sąskaitos yra nenuosekli ir prieštaringa.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl skolos priteisimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės K. M. įmonės 441,50 Eur skolos, šį reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad atsakovė nėra tinkamai apmokėjusi už pateiktas prekes jai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Byloje nustatyta, kad 2007-09-26 UAB „Koversta“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000262 K. M. įmonei 8 249,17 Lt sumai. Be to, UAB „Koversta“ 2007-10-18 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000284 K. M. įmonei 1 275,23 Lt sumai.

Apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės teigia, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi faktiniai sutartiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir J. M.. Atsakovė nurodo, kad BUAB „Koversta“ prekes – statybines medžiagas įgijo ne K. M. įmonė ir ne verslo (komerciniais) tikslais, bet jas asmeninių poreikių tenkinimui įsigijo J. M., tik už jas iš anksto, t. y. iki prekių perdavimo, sumokėjo K. M. įmonė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išvadas apie sutartinius šalių santykius darė ne tik remdamasis minėtomis PVM sąskaitomis faktūromis, bet ir įvertinęs kitų įrodymų byloje visumą (CPK 176 str. 1 d., 177 str. 1, 2 d., 185 str.).

Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad J. M. buvo atsakovės įmonės atstovas, iki 2007‑09-05 su tuometiniu UAB „Koversta“ vadovu F. P. susitarė dėl namo stogo rekonstrukcijai reikalingų medžiagų pirkimo iš minėtos bendrovės už 8 000 Lt ir 2007‑09-05 K. M. įmonė pervedė šalių sutartą sumą. Pažymėtina, kad atsiliepimu į ieškinį atsakovė iš esmės neginčijo šalis siejusio pirkimo-pardavimo susitarimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000262, tik teigė, kad su ieškovės vadovu sutarta suma už statybines prekes buvo 8 000 Lt. Apeliantė K. M. įmonė, apeliaciniame skunde nurodydama argumentus apie J. M., kaip darbuotojui, suteiktą garantiją apmokėti ne daugiau kaip 8 000 Lt už įsigyjamas statybines prekes, nepateikė šias aplinkybes apie atsakovės susitarimus su trečiaisiais asmenimis patvirtinančių įrodymų. Apeliantės išdėstytą naują poziciją, kad pirkimo‑pardavimo sutartinių santykių šalimi buvo J. M., kaip fizinis asmuo, šiuo atveju paneigia ir rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai byloje. Iš UAB „Koversta“ banko sąskaitos išrašo duomenų nustatyta, kad 2007‑09-05 būtent K. M. įmonė mokėjimo nurodymu Nr. 91 pervedė ieškovei 8 000 Lt. Be to, įvertinus K. M. įmonės 2007 m. rugsėjo 1-31 d. prekinės-piniginės apyskaitos (be numerio) duomenis, matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šios atsakovės įmonės apyskaitos grafoje „prekės“ buvo ranka atliktas įrašas, įtraukiant UAB „Koversta“ ir 8 249,17 Lt sumą, po to nurodyta suma išbraukta. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ši aplinkybė neatitinka tikrovės ir pati nurodo, kad priešingai – minėta suma pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000262 įtraukta į atsakovės įmonės apskaitą, tačiau teigia, kad iš 2007 m. spalio mėn. apyskaitos išbraukta dėl neapsižiūrėjimo įtraukta 1 275,23 Lt suma pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000284. Šiuo aspektu pažymėtina, kad liudytojas J. M. nurodė, jog gavus minėtą sąskaitą buvo telefonu susiekta su ieškovės vadovu dėl sąskaitoje nurodyto, jo teigimu, didesnio nei sutarta sumos dydžio. Taigi nekilo ginčo dėl prekių pirkimo-pardavimo santykio subjekto, kuriam pateikta sąskaita už prekes. Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad bylos šalis, kaip verslo subjektus, siejo susitarimas dėl statybinių prekių pirkimo-pardavimo.

Apeliantė skunde pažymi, kad kaip liudytojas apklaustas F. P. iš esmės patvirtino, jog buvo susitarta dėl ne didesnės nei 8 000 Lt sumos už statybines medžiagas. Ištyrus 2015-09-29 pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio protokolą (garso įrašą) nustatyta, kad kaip liudytojas apklaustas buvęs UAB „Koversta“ direktorius F. P. paaiškino, jog susitikus vietoje, atlikus stogo matavimus, susitarta dėl apytikslės 8 000 Lt sumos su galima kelių šimtų litų paklaida, o grįžęs paskaičiavo viską tiksliai. Iš šio liudytojo paaiškinimų matyti, kad iš esmės galutinė suma buvo didesnė dėl prekių atvežimo. Liudytojas F. P. nurodė, kad tai suderino telefonu, su tuo atsakovė sutiko, pretenzijų tuo metu nereikšta. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei likusią 249,17 Lt sumą pagal šią sąskaitą.

Taip pat apeliantė nurodo, kad PVM sąskaita faktūra Nr. 0000284 leidžia daryti tik prielaidą, kad joje nurodytos prekės atsakovė buvo perduotos ir teigia, kad ieškovės, kaip pardavėjos, atsakovei, kaip pirkėjai, 1 275,23 Lt sumai išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr.0000284 yra vienašališkai išrašyta išankstinė-avansinė ir išrašyta ne tai sandorio šaliai. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi jų nepatvirtina bylos faktinių duomenų visuma.

Apeliantė teigia, kad PVM sąskaita faktūra Nr. 0000284 išrašyta ne tai sandorio šaliai, tačiau šio argumento nemotyvavo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė skunde teikė argumentus, jog pirkimo-pardavimo sandorio šalis yra J. M., o medžiagos įsigytos namo stogo rekonstrukcijai. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas J. M. nurodė, kad nežino, iš kur sąskaita atsirado, sąskaitoje nurodytos medžiagos nereikalingos stogo dangai. Iš liudytojo F. P. paaiškinimų matyti, kad šalims bendraujant dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000262 apmokėjimo buvo tariamasi dėl tolesnio bendradarbiavimo, po 1–1,5 mėnesio buvo paprašyta dar atvežti medžiagų. Liudytojas F. P. paaiškino, kad šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos statybinės medžiagos yra susijusios su sienų danga pastato fasado remontui, norėta sutvarkyti ne tik stogą, bet ir fasadą. PVM sąskaita faktūra Nr. 0000284 išrašyta atsakovei 2007-10-18. Be to, iš byloje esančios K. M. įmonės 2007 m. prekinės-piniginės apyskaitos duomenų apie 2007 m. spalio mėn. gautas prekes nustatyta, kad ranka atliktas įrašas „Koversta“ ir įtraukta 1 275,23 Lt suma, kuri po to išbraukta. Apeliantė teigia, kad ši sąskaita į minėtą apyskaitą įtraukta dėl neapsižiūrėjimo, dėl to išbraukta. Tačiau liudytojas F. P. patvirtino, kad vairuotojas pristatė sąskaitoje nurodytas statybines medžiagas atsakovei ir parvežė pasirašytą PVM sąskaitą faktūrą. Matyti, kad minėta PVM sąskaita faktūra išrašyta K. M. įmonei, kaip pirkėjai, ir buvo įteikta atsakovei. PVM sąskaita faktūra Nr. 0000284 pasirašyta ieškovės direktoriaus, taip pat atsakovės savininko K. M., ši aplinkybė byloje nenuginčyta.

Pagal CPK 176 str. 1 d. nuostatą, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų vertinti, jog labiau tikėtina, kad tarp ginčo šalių ir šiuo atveju buvo susiklostę sutartiniai statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo santykiai ir kad ieškovė PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas medžiagas atsakovei pristatė. Byloje nėra patvirtinančių įrodymų, jog PVM sąskaita faktūra Nr. 0000284 apmokėta.

Ištyrus šalių paaiškinimus apie bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus byloje, liudytojų duotus parodymus ir įvertinus bylos faktinius duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog sutartiniai santykiai siejo ieškovę ir atsakovę K. M. įmonę, kuri ieškovei liko skolinga 441,50 Eur sumą už prekes. Prievolės šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė dėl skolos nesikreipė ilgą laiko tarpą, nepaneigia atsakovės pareigos įvykdyti sutartinę prievolę (CK 6.59 str.). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str.). Įrodymų apie ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta, dėl to šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-10-09 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjos Virginija Nijolė GriškevičienėGiedrė Seselskytė