Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. J. (V. J.) gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamojo V. J. prašymas dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo į užstatą ir kaltinamajam V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. spalio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-75/2014 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 260 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 265 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 262 straipsnį kaltinamas tuo, kad kartu su S. K., A. U., E. R., O. R., M. T., G. J., M. G., A. K., A. M., A. V., V. D., M. S., R. B., M. V., E. D., J. G., G. P., A. V. ne vėliau kaip nuo 2008 m. pavasario iki 2011 m. spalio 5 d. dalyvavo E. D. ir D. K. organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (tame tarpe ir dideliu bei labai dideliu šių medžiagų kiekiu) – amfetaminu, metamfetaminu, PMMA, heroinu, (duomenys neskelbtini) kokainu, mefedronu, kanapėmis ir jų dalimis, perduodavo šias medžiagas tolimesniam platinimui nusikalstamo susivienijimo nariams, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą A. K., A. V., R. B., A. U., M. S., V. D., kurie vykdydami jo nurodymus, pergabeno šias narkotines ir psichotropines medžiagas iš vienų slėpimo vietų į kitas slėpimo ir saugojimo vietas, saugojo jas, dalino mažesniais kiekiais, platino jas tiesiogiai, o taip pat perduodavo šias medžiagas tolimesniam platinimui kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, bei susivienijimui nepriklausantiems asmenims. Be to, V. J. kontroliavo ir koordinavo minėtų asmenų veiklą, nurodydamas jam perduoti iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo gautas lėšas, keisti jų naudojamas mobilaus ryšio korteles, specialios programinės įrangos pagalba keisti jų naudojamų mobilaus ryšio telefonų identifikacinius IMEI numerius, vykdant nusikalstamas veikas naudoti mobilaus ryšio slopintuvus, kad nusikalstamo susivienijimo nariai nebūtų sekami policijos naudojamomis techninėmis priemonėmis. Taip pat V. J. nurodė A. U. įgyti psichotropinės medžiagos gaminimui skirtą įrenginį ir kartu su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu T. D. gaminti psichotropinę medžiagą metamfetaminą ir BK-PMMA tablečių pavidalu, auginti kanapes. Už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas V. J. gavo ne mažiau kaip 7 000 000 litų neteisėtų pajamų.

V. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Kaip ir ankstesniuose skunduose aukštesniajam teismui gynėja nurodo, kad pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, 5 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nesilaikant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, kaltinamasis V. J. suėmime laikomas jau itin ilgą laiką – trejus metus garbę bei orumą žeminančiomis kalėjimo sąlygomis, kas neigiamai įtakojo kaltinamojo fizinę ir psichinę sveikatą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, asmens teisė būti paleistam proceso metu yra pripažįstama ir asmenims, kaltinamiems sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu. Juo labiau, kad V. J. kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, todėl nėra jokių išskirtinių aplinkybių, pateisinančių ilgalaikį suėmimo taikymą.

Gynėjos teigimu, suėmimo terminas V. J. tęsiamas teismui formaliai konstatavus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir punktuose numatytus suėmimo pagrindus. Pasak gynėjos, tai, kad kaltinamasis jau yra atlikęs didelę jam gresiančios laisvės bausmės dalį, mažina tikimybę, kad jis bėgs (slėpsis), tačiau teismas to nevertino. Byloje nėra jokių duomenų, kad būdamas laisvėje jis galėtų bėgti (slėptis) nuo teismo. Skunde pažymima, kad, priešingai negu nurodoma skundžiamoje nutartyje, V. J. yra saistomas stipriais socialiniais ryšiais: turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šešerius metus palaiko šeiminius ryšius su sugyventine, tėvai pasirengę įnešti užstatą.

Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad būdamas laisvėje V. J. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodoma, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, vien įtarimas sunkios nusikalstamos veikos padarymu savaime nereiškia, kad asmuo darys naujus nusikaltimus. Taip pat, gynėjos teigimu, suėmimo termino pratęsimas negali būti grindžiamas kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikuojančiu požymiu, t. y. dalyvavimu nusikalstamame susivienijime. Be to, pažymima, kad iki sulaikymo V. J. dirbo ir gavo darbo užmokestį, byloje nėra duomenų, kad lėšas pragyvenimui jis gavo iš nusikalstamos veikos, taikant kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę, jis vėl turėtų galimybę dirbti. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas nusikalstamas veikas, o ankstesnis V. J. teistumas jau yra išnykęs.

Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. J. gynėjos skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis, kuria V. J. pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esančiame kaltinamajame akte pakanka duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis V. J. padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra kitų kaltinamųjų (T. D. ir kt.), liudytojų (A. U. ir kt.) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų protokolai, specialistų išvados ir kita bylos medžiaga. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus.

Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam V. J. teismas pagrįstai nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje V. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, priešingai negu teigiama skunde, V. J. nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvos Respublikoje. Anksčiau buvo teistas taip pat už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, šiuo metu kaltinamas ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos galimai gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje V. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl suėmimo terminas V. J. skundžiama nutartimi pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gynėjos skunde nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, tėvų ketinimą sumokėti užstatą nepatvirtina V. J. tvirtų socialinių ryšių ir nešalina teismo nustatyto pagrindo.

Suėmimo terminas V. J. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas (įtariamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Labai sunkūs ir sunkus nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas V. J., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, buvo gerai jo paties ir kitų nusikalstamo susivienijimo narių suplanuoti, galimai susiję su pelnymusi iš neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tame tarpe ir labai dideliu kiekiu, turint tikslą jas platinti. Bylos duomenimis V. J. anksčiau teistas keturis kartus, taip pat ir už analogiškų nusikaltimų padarymą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. J. yra linkęs nusikalsti, o nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, kad jis gaudavo lėšų iš nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tai, kad iki sulaikymo kaltinamasis dirbo, o būdamas laisvėje vėl galėtų įsidarbinti nešalina šio teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo.

Skunde teisingai nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam V. J. taikoma ilgą laiką. Ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais. Tik išskirtinės priežastys, tokios, kaip – suimtas kaltinamasis, būdamas piliečiu užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinanti ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra V. J. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis. Ilgą laiką kaltinamajam taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms.

Gynėjos su skundu pateikti V. J. asmens sveikatos istorijos išrašai patvirtina apie kaltinamajam suteiktas gydyto psichiatro konsultacijas, tačiau nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl sveikatos būklės jis negali būti laikomas suimtas ar nėra galimybės taikyti gydymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Iš papildomai pateiktų dokumentų matyti, kad 2014 m. lapkričio 4 d. kaltinamojo tėvas S. J. į Vilniaus apygardos depozitinę sąskaitą įmokėjo 50000 litų dydžio užstato sumą, tačiau tikslingiau, kad pirmosios instancijos teismas spręstų šios sumos pakankamumo lygį įvertinęs visas bylos aplinkybes.

Kardomųjų priemonių taikymo klausimus dėl kiekvieno kaltinamojo teismas sprendžia individualiai, todėl tai, kad kitiems kaltinamiesiems byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės neįpareigoja teismo netęsti suėmimo termino V. J. ir neleidžia daryti išvadų dėl teisės į teisingą procesą pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo V. J. (V. J.) gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.