Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2018 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis S. P. 2018 m. sausio 19 d. J. N. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, kad J. N. 2018 m. sausio 19 d. 21.35 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, neturėdamas konkrečių ir aiškių tikslų ir motyvų, dėl chuliganiškų paskatų stovėjimo aikštelėje manevravo, nuolat keisdamas važiavimo kryptį, ir automobilis slysdamas kėlė grėsmę eismo ir žmonių saugumui. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais J. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punktą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas G. G. 2018 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį J. N. nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jam paskirta 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.

Liudytojas E. K. teismo posėdyje parodė, jog J. N. asmeniškai nepažįstamas, matytas tarnybinių pareigų ėjimo metu. Yra policijos pareigūnas. Su asmeniu susidūrė pirmą kartą, tarpusavio ryšių nėra. Duomenų surašyti protokolą pakako. Jis vairavo tarnybinį automobilį, o kolega rašė. Jei gerai pamena, dirbo su „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Leidžiantis nuo kalno pamatė, kad automobilis piešė „saulę“, keitė važiavimo kryptį. Kadangi buvo kitų automobilių, pašalinių asmenų, toks jo vairavimas sukėlė pavojų. Automobilis slydo šonu, kadangi automobilis varomas visais ratais, juo lengvai nepaslysi. Jis sukėlė pavojų sau ir kitiems. Automobilio priekyje buvo keleivis. Kiti žmonės buvo 50 metrų atstumu. Mano, kad vairavimas buvo pavojingas, nes „saulė“ išpiešta šonu. Tarnybiniame automobilyje vaizdo įrangoje matosi viskas. Aikštelės neapžiūrėjo, vėžių nežiūrėjo. Į kavinę dėl vaizdo įrašo nesikreipė, atlieka pirminius veiksmus. Pirmyn, atgal aikštelėje važinėjo automobiliai, kol sustabdė automobilį, ten yra jaunimo susibūrimo vieta. Kokiu greičiu automobilis važiavo, kokiu atstumu slydo, negali pasakyti. Mano, kad tai buvo tyčinis vairuotojo veiksmas. Pats vairuoja automobilį ir žino, kad neįmanoma tokio automobilio pasukti netyčia, ledo nebuvo. Asmuo parašė, kad su pažeidimu sutinka. Dėl tarnybinio pranešimo surašymo laiko tiksliai nepamena. Galėjo būti, kad surašė vėliau, patikslinant aplinkybes. Gali būti, kad vėliau prireikė papildyti pranešimą, jei žmogus nesutiko. Tarnybinius pranešimus rašo abu, jei asmeniui yra taikomi griežtesni nurodymai. Gali būti, kad gavo nurodymus iš pareigūnų, kurie nagrinėjo bylą. Galėjo prašyti tarnybinių pranešimų pareigūnas G. G..

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

KET 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, – užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur iki 550 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

Nors J. N. neigia chuliganiškai vairavęs automobilį ir tvirtina, kad automobilis paslydo netyčia, jokio kito manevravimo nebuvo, tačiau jo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į paties J. N. dėstomų aplinkybių nenuoseklumą. Iš karto po įvykio surašius administracinio nusižengimo protokolą, J. N. ant administracinio nusižengimo protokolo nurodė, jog su padarytu nusižengimu sutinka ir savo sutikimą patvirtino parašu. Jo sutikimą su padarytu nusižengimu patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės. Skunde bei teisminio nagrinėjimo metu J. N. nurodytos aplinkybės, kad chuliganiško vairavimo, „saulių“ nebuvo, krypčių keitimo nebuvo; paslydo netyčia, jokio kito manevravimo nebuvo; išsitiesinęs būtų išvažiavęs lauk iš aikštelės, teismo vertintinos tik kaip jo gynybinė pozicija, kuri paneigta kitais byloje esančiais duomenimis. Teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai, fiksavę įvykį ir surašę administracinio nusižengimo protokolą, – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Mobiliojo būrio pareigūnai S. P. ir E. K.. Minėti liudytojai patvirtino tarnybiniuose pranešimuose bei nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, t. y. kad J. N. stovėjimo aikštelėje dėl chuliganiškų paskatų manevravo, keisdamas važiavimo kryptį, ir automobilis slysdamas kėlė grėsmę eismo ir žmonių saugumui. Liudytojas S. P. teismo posėdyje parodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, leidžiantis nuo kalno, pamatė, kad vairuotojas piešė „saulę“, kur buvo žmonių; buvo išpiešta viena „saulė“, buvo vienas apsisukimas ne iki galo; aikštelėje buvo kitų automobilių ir išlipusių žmonių; žmonės buvo išlipę iš automobilių ir tai galėjo pasibaigti nelaimingai. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas E. K., t. y. leidžiantis nuo kalno pamatė, kad automobilis piešė „saulę“, keitė važiavimo kryptį; kadangi buvo kitų automobilių, pašalinių asmenų, toks jo vairavimas sukėlė pavojų; automobilis slydo šonu, kadangi automobilis varomas visais ratais, juo lengvai nepaslysi; jis sukėlė pavojų sau ir kitiems; automobilio priekyje buvo keleivis. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad policijos pareigūnai J. N. vairuojamą automobilį matė aiškiai, nedideliu atstumu, kliūčių jį matyti ir stebėti nebuvo, ką patvirtina ir byloje esantys vaizdo ir garso įrašai. Iš vaizdo ir garso įrašo (duomenys neskelbtini), esančio kompaktinėje plokštelėje su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, staiga pradėjo slysti šonu ir apsisuko apie 180 laipsnių kampu, po to automobilis vėl pakeitė važiavimo kryptį link išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės ir lėtai važiavo, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Minėtas vaizdo įrašas taip pat patvirtina ir tarnybiniuose pranešimuose bei liudytojais apklaustų policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes, kad aikštelėje buvo ir kitų žmonių, automobilių, t. y. J. N. vairuojamam automobiliui baigus slysti šonu, iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo kitas automobilis, todėl visiškai sutiktina, kad tokie J. N. veiksmai buvo keliantys pavojų tiek eismo saugumui, tiek savo ir kitų žmonių saugumui. Juolab, kad ir pareiškėjo automobilyje buvo dar du keleiviai, ką patvirtino ir pats J. N..

Tai, jog pareiškėjas suprato, kad jis su automobiliu atliko neteisėtus veiksmus, patvirtina aplinkybės, jog J. N. net keletą kartų bandė susitarti su policijos pareigūnais, kad jo nebaustų, t. y. vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), esančio kompaktinėje plokštelėje su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, 24:41:32 - 21:41:36 laiku užfiksuotas policijos pareigūnų tarpusavio pokalbis, iš kurio suprantama, kad J. N. prie jo automobilio priėjusiam policijos pareigūnui minėjo, jog turi akvariumus, kad jei reikės, galės kreiptis. Iš to paties vaizdo įrašo (24:41:53 - 21:41:58 užfiksuotu laiku) girdima, kad J. N., pats priėjęs prie policijos pareigūnų automobilio, vėlgi bandė su pareigūnais susitarti, nurodydamas „gal negaiškim laiko, žinokit ir į darbus rytoj, nu susitarkim“, kas iš esmės dar kartą patvirtina aplinkybę, kad J. N. sutiko su fiksuotu nusižengimu, tačiau vėliau bet kokiu būdu siekė išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.

Tiek pareiškėjo, tiek liudytojų L. D. ir D. Š. nurodytos aplinkybės, kad dėl slidžios kelio dangos mašina paslydo netyčia, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą argumentaciją, vertintinos kritiškai, kaip siekis švelninti J. N. teisinę padėtį, kurių objektyviai ir neginčytinai nepatvirtina jokie duomenys. Be to, liudytojai L. D. ir D. Š. yra J. N. draugai, todėl šių liudytojų parodymai kelia pagrįstų abejonių, kadangi jie gali nurodyti išskirtinai pareiškėjui palankias aplinkybes. Be to, tarp šių asmenų duotų parodymų yra ir akivaizdžių prieštaravimų, pvz., J. N. teigė, kad iš vietos prieš slydimą pavažiavo 5 metrus, kai liudytojas D. Š. apklausoje minėjo 50-100 metrų atstumą. J. N. išdėstyta pozicija dėl minimų pavažiuotų 5 metrų, įvertinus vaizdo įraše matomą automobilio judėjimo trajektoriją ir greitį, leidžia pagrįstai abejoti jo duotų paaiškinimų sąžiningumu.

Nesutiktina su J. N. išreikšta pozicija, kad su nusižengimu iš pradžių sutikti buvo vos ne priverstas; pasirašydamas pasimetė, jį prispaudė, sakė „rašykis, nieko nesiaiškink“; nežinojo kaip tokiu momentu elgtis; galvojo, kad jo nepaleis, jei parašys „nesutinku“. Vaizdo ir garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini) girdima, kad, priešingai nei nurodė pareiškėjas, policijos pareigūnas jam paaiškino: „gali paprasčiausiai parašyti - sutinki, nesutinki, ir viskas“, vadinasi, vairuotojas laisva valia galėjo priimti atitinkamą sprendimą dėl fiksuoto nusižengimo. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad J. N. ir anksčiau buvo baustas administracine tvarka, kas iš esmės patvirtina, jog pareiškėjas tokioje situacijoje atsiduria ne pirmą kartą ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo tvarka bei visa nusižengimo teisena jam turėjo būti žinoma.

Nepagrįstu laikytinas ir skundo argumentas, kad be pareigūnų parodymų nebuvo surinkta jokių J. N. kaltę padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtinančių įrodymų, t. y. pareigūnai neužfiksavo įvykio vietoje sniege buvusių automobilio slydimo vėžių, neapklausė kartu su juo automobilyje buvusių asmenų bei nesikreipė į šalia esančią kavinę dėl galimai turimos vaizdo medžiagos. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, iš byloje esančių duomenų, matyti, kad be policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, jo kaltę padarius administracinį nusižengimą įrodo ir byloje esantis vaizdo įrašas. Be to, kaip jau buvo minėta, J. N. po administracinio nusižengimo fiksavimo savo kaltę iškart pripažino, t. y. administracinio nusižengimo protokole parašė, kad su nusižengimu sutinka ir tai patvirtino parašu. Šios aplinkybės patvirtina, kad įrodymų pakako kaltei dėl nustatyto nusižengimo padarymo pagrįsti, ką teisme patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai, t. y. jiems pakako duomenų, jog būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis - įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.

Pareiškėjo skundo motyvai, kad policijos pareigūnai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, turėjo išankstinį nepagrįstą nusistatymą jo atžvilgiu, siekė jo nubaudimo, yra deklaratyvaus turinio, grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet pareiškėjo prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais. Teismo vertinimu, liudytojų S. P. ir E. K. parodymai yra logiški, nuoseklūs, atitinkantys pirminiame ir patikslintuose tarnybiniuose pranešimuose bei vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, papildantys vieni kitus. Liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių visiškai sutampa. Duomenų, kad liudytojai būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi ir būtų siekę J. N. melagingai apkalbėti, byloje nėra. Vien tai, kad pareigūnai tarnybinių pareigų metu priėmė pareiškėjo atžvilgiu jam nepalankų sprendimą, savaime nesuponuoja išvados apie galimą pareigūnų šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pirminis policijos pareigūno S. P. tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo sistemoje buvo registruotas 2018 m. sausio 20 d., t. y. jau kitą dieną po užfiksuoto įvykio. Matyti ir tai, kad kiti byloje esantys S. P. ir E. K. tarnybiniai pranešimai registruoti 2018-02-22, tačiau nurodyta neteisinga jų surašymo data - 2018 m. sausio 19 d. S. P. paaiškino, kad rašė pakartotinį tarnybinį pranešimą, nes prašė nagrinėjantis bylą pareigūnas; gal galėjo būti, kad tarnybiniame pranešime nepataisė datos; pranešimą tikslino vėliau, gali būti, kad įsivėlė techninė klaida; galėjo būti, kad sumaišė datas. Teismo vertinimu, šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, tačiau J. N. inkriminuoto administracinio nusižengimo esmės nekeičia.

J. N. atstovas baigiamųjų kalbų metu išsakė poziciją, jog vairuotojo veiksmai galėtų būti perkvalifikuoti į veiką pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį – pavojingas vairavimas (transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas). Akivaizdu, kad ANK 420 straipsnio 1 dalies normos dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje J. N. veiksmuose nenustatyta nei vieno ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto požymio. Priešingai, J. N. padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, vairuodamas automobilį, neturėdamas konkrečių ir aiškių tikslų bei motyvų, dėl chuliganiškų paskatų pažeidė KET, taip sukeldamas realią grėsmę eismo bei žmonių saugumui.

Nors J. N. atstovas baigiamųjų kalbų metu ir akcentavo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis J. N. neturėtų būti pripažintas kaltu dėl chuliganiško vairavimo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėtos situacijos tikrai nėra analogiškos. Šiuo nagrinėtinu atveju yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių J. N. padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, t. y. įvykio aplinkybės buvo fiksuotos techninėmis priemonėmis, įvykį aiškiai matė policijos pareigūnai, vairuotojas iš pradžių su fiksuotu nusižengimu sutiko, vėliau, bandydamas išvengti griežto nubaudimo, bandė tartis su pareigūnais, pradėjo kelti įvairias nepagrįstas versijas ir kt.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei patikrinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skirtos sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta J. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ANK 35-36 str.). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2018 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl J. N. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo J. N. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2018 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 500 Eur bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.