Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-01-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-50-1058/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-04
Bylos Nr.
II-50-1058/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02085-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Giedrė Telksnienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
A. R.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Administracinių bylų nusižengimų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-50-1058/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02085-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant skunda padavusiam asmeniui J. R.,suinteresuotam asmeniui A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2021 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 12-ANR-N-2796-2021 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2021 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 12-ANR-N-2796-2021 pagal J. R. pareiškimą A. R. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta nenustačius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Nesutikdama su priimtu nutarimu J. R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir paskirti A. R. nuobaudą už ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą arba grąžinti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutarime nepagrįstai nurodyta, jog A. R. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties. Jis pats pripažino, jog nuolat išsuka apšvietimo lemputes ir toliau išsuks visas, kurios bus įsuktos, motyvuodamas tuo, kad lempa šviečia į jo langą, nors adresu (duomenys neskelbtini), jis gyvena jau 26 metus ir per visą laikotarpį dėl šviečiančios lempos jokių nusiskundimų nebuvo gauta. (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė J. K. savo 2020 m. spalio 30 d. rašte Nr. 9 nurodė, kad A. R. jai patvirtino, jog išsuka lemputes ir toliau tą darys. Taip pat buvo pateiktos nuotraukos, patvirtinančios, kaip jis atjungia šviesos daviklį. A. R. piktavališkumą patvirtina ir tai, jog svarstant dėl šviestuvo perkėlimo į kitą vietą, su tuo taip pat nebuvo sutikta dėl nesuprantamų priežasčių, nors pagrindinė lempų išsukinėjimo priežastis buvo ta, jog šviesa šviečia į pastarojo langus ir taip trukdo jam ilsėtis. Tokie jo veiksmai neleidžia namo gyventojams naudotis bendro naudojimo patalpų šviestuvu pagal jo tiesioginę funkcinę paskirtį. Dėl tokių veiksmų, ji ir jos mažametės dukros nuolat jaučiasi nesaugios, kadangi turi praeiti pro neapšviestą lodžiją ypač dabar, šaltuoju sezonu, kai anksti temsta, dažnai lyja, yra slidu. A. R. nesilaiko bendro turto disponavimo taisyklių nuostatų, geros moralės principų, bendro gyvenimo taisyklių, todėl jo nuolatiniai tyčiniai veiksmai, savavališkai tvarkant turtą, neturint bendrasavininkų sutikimo ir taip pažeidžiant kitų namo gyventojų teises/interesus, turi būti kvalifikuoti kaip savavaldžiavimas. Nesutinka su nutarime nurodytais teiginiais, kad lodžijoje yra įrengtos dvi apšvietimo lemputės, iš kurių viena prie (duomenys neskelbtini) buto nedega, tačiau prie (duomenys neskelbtini) buto dega, todėl lodžijoje nėra tamsu, nes šviesa patenka ir iš bendro naudojimo koridoriaus. Norint patekti į (duomenys neskelbtini) butą, reikia praeiti pro bendrą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto lodžiją, kurioje yra tamsu, būtent dėl nedegančios nestiklintoje lodžijoje šviesos. Bendro naudojimo koridoriuje esanti šviesa neapšviečia pakankamai, vakare lodžijoje būna itin tamsu. Ne vieną kartą buvo kviestos įvairios tarnybos (statybų inspekcija, gaisrinės saugos inspekcijos, savivaldybės atstovai) dėl šios susidariusios situacijos sprendimo. Nuo tada, kai kaimynas A. R. pradėjo išsukinėti lemputes koridoriuje, mažamečiai vaikai kiekvieną dieną bijo pareiti tamsoje namo, kadangi reikia praeiti pro kaimyno buto duris. Nesaugu yra ir dėl to, kad pro atvirą balkoną (jis nėra įstiklintas) prilyja/prisninga ir iškyla didelė traumų tikimybė, kadangi koridoriuje yra tamsu. Tyrėja priimdama nutarimą nesiekė išsiaiškinti daugiau reikšmingų aplinkybių, neapklausė A. R., ignoravo akivaizdžius administracinio nusižengimo požymius, todėl šis nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (b. l. 2-4).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo palikti skundžiamą nutarimą galioti ir skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai, įvertinus visas reikšmingas bylai aplinkybes. Asmuo atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia, taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti), agresyvus, baustinas ir pan. Tyrimo metu nustatyta, kad J. R. ir A. R. nesutaria dėl (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų esančios lodžijos apšvietimo. Konfliktas vyksta nuo 2020 m. spalio mėnesio. Asmenys konfliktuoja, aiškindamiesi asmeninius santykius, susijusius su bendro turto disponavimu, todėl vienas kito atžvilgiu yra šališki ir suinteresuoti. Akivaizdu, kad kilę nesutarimai dėl naudojimosi bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėja, manydama, kad yra pažeistos jos teisės, turi teisę ir realią galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik J. R. subjektyvus kaimyno veiksmų vertinimas ir aplinkybių suvokimas negali būti pagrindas A. R. veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimą (b. l. 32-34).

Teismo posėdyje skundą padavusi J. R. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad kai nusipirko butą, ten visą laiką švietė šviesa, o 2020 m. lapkričio mėnesį bendroje lodžijoje šviesa ėmė dingti, nesuprato, kas atsitiko. Po to, sužinojo, kad kaimynas A. R. elektrikui pasakė daugiau nebeįsukinėti lempučių ir suprato, kad kaimynas išsukinėja lemputes, jis (A. R.) pats tai pripažino (yra išsukęs 5-6 lemputes). Tada lodžiojoje esantis šviestuvas buvo pakeistas į LED lempą. Siūlė A. R. perkelti lempą prie durų, kad visiems būtų gerai, bet jis atsisako tai daryti. Ten yra slidu, nes pastoviai prilyja, todėl kai neapšviesta gali būti pavojinga. Jam taip pat buvo siūlyta įstiklinti balkoną, kad būtų šilčiau, nelytų, bet jis atsisako kažką daryti. Atvykę pareigūnai teigė, kad ten yra pakankamai šviesu, bet tuo metu, A. R. buvo sujungęs visas savo šviesas, įprastai ten būna aklinai tamsu, kai išeini iš namų. Ta lodžija yra jų su A. R. bendroji nuosavybė. Kai nusipirko butą jai butas buvo perduotas su lodžija, kuri tariamai yra jos. Teismas pripažino, kad tai jos lodžija. Buvo atėjusi pas kaimyną (A. R.) kalbėtis apie apšvietimą 2020 m. lapkričio 5 d. 10.35 val. ir tai nebuvo pirmas toks pokalbis. Tačiau A. R. atsakė, kad tik teismas jam gali pasakyti įsukti lemputę. A. R. taip pat buvo siųstas daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ laiškas, tačiau jis atsisako kažką daryti. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad apšvietimas yra būtinas užtikrinti jos ir dvejų mažamečių vaikų saugumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nedalyvavo.

Suinteresuotas asmuo A. R. teisme parodė, kad tame bute gyvena apie 30 metų, lempa ten dega 29 metus, ji nedegė nuo 2019 m. Lemputes buvo išsukęs dar tada, kai pareiškėja ten negyveno. Problemos dėl lempos kilo tada, kai padavė namo bendriją į gaisrinės departamentą dėl pažeistų taisyklių. Tą lempą išsuko, bet jokių pretenzijų nebuvo iki tol, kol nepradėjo skųstis dėl nelegalių statybų – J. R. butui priskiriamos pertvaros ties lodžijos viduriu. Komendantė įstatė ten LED lempą su judesio davikliais, tada ta lempa pastoviai mirksėjo į jo virtuvę. Su kaimyne dėl apšvietimo nebendravo, nes ji pasakė, kad viską spręs teisiniu keliu. Daugiabučio namo bendrijos laiško dėl šviestuvo perkėlimo nebuvo gavęs, tačiau sutinka, kad šviestuvas būtų perkeltas, tik būtų įrengtas ne prie įėjimo durų, o bendro naudojimo balkono gale, J. R. buto pusėje ant sienos.

Šalies argumentai

Pareiškėja J. R. tyrimo metu nurodė, kad 2020 m. spalio mėnesį, (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų buvo pastebėta, kad nedega šviesa, kuri apšviečia įėjimą. Iškviestė elektriką pakeisti lemputę, tačiau ji buvo išsukta ir tai kartojosi 3 kartus. Kaimynas A. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini), elektrikui neleido įsukti lemputės ir patikino, kad tai jis išsuka jas ir toliau išsuks visas, kurios bus įsuktos, motyvuodamas tuo, kad lempa šviečia į jo langą. Buvo bandoma dar kelis kartus įsukti lemputę, tačiau jos visos buvo išsuktos. Taip pat buvo kalbama, kad galima būtų perkelti lempą į kitą vietą, kad nešviestų į kaimyno langą, tačiau to taip pat nebuvo leista padaryti. Namo pirmininkė J. K. 2020 m. spalio 30 d. raštu kreipėsi į A. R., tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta. 2020 lapkričio 5 d. pati kalbėjosi su A. R., tačiau pokalbio metu jis dar kartą patvirtino, kad neleis įsukti lemputės. 2021 spalio 5 d. buvo nupirkta ir įmontuota nauja lempa (LED), kurioje nėra lemputės. Po paros laiko buvo atjungtas daviklis. Elektrikui pataisius, ji vėl buvo atjungta. 2021 spalio 21 d. dar kartą buvo pataisytas daviklis ir lempa veikė, tačiau vėlai vakare pastebėjo kaip iš (duomenys neskelbtini) buto išėjęs vyras atjungia daviklį ir šviesa vėl nebedega. Prideda padarytas nuotraukas, kur šis faktas užfiksuotas. Ji (duomenys neskelbtini) apsigyveno 2019 m. birželio mėnesį ir nuo tada iki 2020 m. spalio mėnesio šviesa buvo. Kartu su ja gyvena ir jos mažametės dukros (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. gimimo. Jos yra įbaugintos kaimyno, kuris nuolat (nuo įsikraustymo) neduoda ramybės. Ne kartą buvo kviestos įvairios tarnybos (statybų inspekcijos, gaisrinės saugos inspekcijos, savivaldybės atstovai). Nuo tada, kai kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto pradėjo išsukinėti lemputę koridoriuje, vaikai bijo pareiti tamsoje namo, kadangi reikia praeiti pro kaimyno buto duris. Nesaugu yra ir dėl to, kad pro atvirą balkoną prilyja, prisninga ir iškyla didelė traumų tikimybė, kadangi tamsu. Prašo ištirti šį įvykį ir pranešti, ką dar galima padaryti, kad šviesa būtų ir būtų užtikrintas jos ir jos mažamečių vaikų saugumas (10-13). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse (b. l. 7-8).

(duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės J. K. rašte, adresuotame A. R., nurodyta, kad į ją, kaip bendrijos pirmininkę, jau trečių kartą elektroniniu laišku kreipėsi jo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto dėl apšvietimo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų, kadangi nedega tarp butų esanti lemputė. Pirmąjį kartą elektrikas pakeitė lemputę, antrą kaitą rado lemputę išsuktą iš šviestuvo, trečią kartą rado vėl išsuktą lemputę bei sutiko jį (A. R.), kuris prisipažino, kad būtent jis išsuko lemputę bei paaiškino, kad lemputė jam trukdo ir paprašė daugiau nesukti, nes vis tiek išsuks lemputę. Elektrikas ją (J. K.) informavo apie susidariusią situaciją ir ji telefonu kreipėsi į jį (A. R.), jis patvirtino, jog išsuko lemputes ir toliau tai darys. Todėl raštu kreipiasi į jį ir primygtinai prašo taip nesielgti, kadangi šviestuvai įmontuoti toje pačioje vietoje visuose aukštuose, kaip ir jo atveju apšviečia bendrų būtų lodžiją. Prie šviestuvo yra įmontuotas daviklis ir, praeinant pro jį, šviestuvas užsidega ir dega gana trumpai, todėl neturėtų trukdyti jo ramybės. Jis čia gyvena jau 26 metus ir jokių nusiskundimų iš jo dėl minėto šviestuvo nebuvo gauta. Prašo atsižvelgti, kad artėja žiema, anksti temsta, o (duomenys neskelbtini) buto gyventoja turi du mokyklinio amžiaus vaikus, jiems yra nesaugu vaikščioti, kadangi balkonas prieš jo (A. R.) langus yra nestiklintas, prilyja bei prisninga, būna slidu, o be to, vaikams yra baisu patamsyje. Jeigu aukščiau minėti veiksmai tęsis, gyventoja iš (duomenys neskelbtini) buto bus priversta pagalbos kreiptis į policiją, su prašymu nustatyti šių veiksmų kailininką bei teisiškai įvertinti tokius veiksmus (b. l. 14).

Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota bendro naudojimo lodžija (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų, bei asmuo išjungiantis šviesos daviklį (b. l. 15-16).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. spalio 26 d. patikrinimo metu nustatyta, jog bute (duomenys neskelbtini), gyvena A. R., kuris nurodė, kad bendro naudojimo koridoriuje tarp (duomenys neskelbtini) buto reguliavo tik apšvietimo lemputės judesio daviklio laikmatį, kad trumpiau šviestų, nes šviesa patenka tiesiai į jo butą ir trukdo ilsėtis. 2021 m. spalio 27 d. telefonu buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke J. K., kuri nurodė, kad lodžija (duomenys neskelbtini), name, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto priklauso tik minėtų butų savininkams. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtoje lodžįjoje yra įrengtos dvi apšvietimo lemputės, iš kurių viena prie (duomenys neskelbtini) buto nedega, tačiau prie (duomenys neskelbtini) buto dega. Lodžįjoje nėra tamsu, nes šviesa patenka ir iš bendro naudojimo koridoriaus (b. l. 21).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. R. pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota bendro naudojimo lodžija, esanti (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų. Vaizdo įraše, pavadinimu „vidio3.mov“, matyti, kad kol lodžijoje nedega šviesa, joje visiškai tamsu, šviesa įsijungia nuo judesio daviklio. Šviestuvas įrengtas lubose, šalia suinteresuoto asmens A. R. lango. Vaizdo įraše, pavadinimu „vidio 1“ suinteresuotas asmuo nurodo, kad atstumas nuo jo buto durų sienos iki lango yra apie 70 cm.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tačiau savavaldžiavimu negali būti laikomi asmenų ginčai, kylantys iš skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konflikto.

Teismo posėdyje J. R. ir A. R. parodė, jog (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butus jungianti lodžija yra jų bendroji nuosavybė. Byloje esantys vaizdo įrašai ir fotonuotraukos patvirtina, jog lodžijoje ties A. R. virtuvės langu yra įrengtas apšvietimas, kuris įsijungia nuo judesio daviklio. Suinteresuotas asmuo neginčijo, jog išsukinėjo apšvietimo lemputes, tačiau paaiškino, kad šviesos daviklis labai jautrus, įsijungia, net nuo menkiausio judesio kieme, todėl šviesa lodžijoje nuolat mirksi ir sklinda į jo virtuvę. Tai kelia nepasitenkinimą. Pareiškėja J. R. paaiškino, kad kaimynui išsukus lemputes, lodžijoje yra visiškai tamsu, todėl jai ir jos vaikams nesaugu, dėl drėgmės ir ledo galima paslysti. Taigi, abi konfliktuojančios pusės turi savų interesų dėl apšvietimo lodžijoje įrengimo, tačiau tiek J. R., tiek A. R. teisme tai pat išsakė susitarimo dėl šviestuvo perkėlimo galimybę tik nesusitarė dėl perkėlimo vietos. Be to, iš A. R. paaiškinimų matyti, jog esminė kaimynų nesutarimo priežastis – pertvaros bendro naudojimo lodžijoje įrengimas. Tai seka iš jo argumentų, jog sutinka su šviestuvo perkėlimu tik už įrengtos pertvaros, t. y. J. R. buto pusėje. Nagrinėjamu atveju visiškai akivaizdu, kad tarp kaimynų J. R. ir A. R. yra kilęs ginčas dėl bendrosios nuosavybės naudojimosi tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tarp kaimynų kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties ir negali būti nagrinėjami ANK nustatyta tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad 2021 m. spalio 27 d. nutarimu A. R. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pagrįstai, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. J. R. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. R. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2021 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 12-ANR-N-2796-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė