- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- e2-1762-236/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01394-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ministerium“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Lietuvos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ministerium“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5317-590/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ministerium“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos oro uostams dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Ministerium“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės valstybės įmonės Lietuvos oro uostai 2016 m. birželio 13 d. pranešime nurodytą sprendimą dėl pasiūlymų įvertinimo rezultatų, pripažinti ieškovo pasiūlymą nevieša bylos medžiaga ir neleisti su juo susipažinti kitiems asmenims, išskyrus atsakovę, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti supaprastinto riboto konkurso „Viešųjų ryšių paslaugos“ (pirkimo Nr. 168965) procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovės UAB „Ministerium“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas nustatė, kad atsakovė supaprastinto konkurso būdu (pirkimo Nr. 168965) numatė įsigyti viešųjų ryšių paslaugas, t. y. konkretaus projekto strateginio ir taktinio komunikacijos plano kūrimas, įmonės komunikacijos strategijos taktinis palaikymas, ketvirtinių žiniasklaidos apžvalgų rengimas ir pasiūlymų dėl komunikacijos strategijos teikimas, konsultavimas įvairiais komunikacijos klausimais, pasiūlymų teikimas konkrečioms problemoms spręsti komunikacijos ir viešųjų ryšių priemonėmis, krizinės situacijos komunikacijos sprendimų teikimas ir konsultacijos, socialinės žiniasklaidos komunikacija bei kūrybinių idėjų teikimas konkretiems projektams ar planuojamoms priemonėms.
Teismas pažymėjo, kad vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo turi būti labiau įvertinta tai, jog atsakovė vykdo viešąjį pirkimą, kurio objektas – Lietuvos oro uosto viešųjų ryšių paslaugos.
Teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius viešojo pirkimo sutarties vykdymą, būtų pažeistas viešasis interesas – sutrikdytos specifinės Lietuvos oro uostui teikiamos viešųjų ryšių paslaugos. Be to, Lietuvos oro uostų viešųjų ryšių paslaugų teikimo sutartis apima krizinės situacijos komunikacijos sprendimų teikimą ir konsultacijas, kurios laikytinos svarbiomis ir reikšmingomis vertybėmis, dėl kurių nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra prioritetinis ir pateisinamas.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, darė išvadą, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų naudą, todėl būtų pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.
Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, ar atsakovė savo veiksmais pažeidė viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą, bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
Teismas taip pat sprendė, kad atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebus suvaržyti ieškovės interesai bei apribotos galimybės apginti savo teises, nes jai palankaus teismo sprendimo atveju ieškovė įgytų teisę reikalauti žalos, atsiradusios (jeigu ji atsirastų) dėl padarytų pažeidimų, atlyginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Ministerium“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. įpareigoti atsakovę sustabdyti supaprastinto riboto konkurso „Viešųjų ryšių paslaugos“ (pirkimo Nr. 168965) procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo motyvas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl pirkimo objekto svarbos prieštarauja pirkimo faktinėms aplinkybėms ir suformuotai teismų praktikai, kadangi šio pirkimo atveju nėra išskirtinės situacijos, leidžiančios teigti, kad atsakovės ar visuomenės interesas pirkimo objektu (dėl viešųjų ryšių paslaugų) turėtų būti ginamas labiau, nei pirkimo procedūrų teisėtumas;
Pirmosios instancijos teismo nutartyje nepagrįstai sureikšminta pirkimo objekto svarba, neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo objektą sudaro viešųjų ryšių paslaugų teikimas;Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nurodytos visos CPK 144 straipsnyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos;Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrinamas tiek ekonomiškumo, tiek proporcingumo principų laikymasis, kadangi žala, patiriama nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų gerokai didesnė nei žala, patiriama jas pritaikius.Atsiliepimu į ieškovė atskirąjį skundą atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį nepakeistą, skirti ieškovei teismo nustatyto dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pateikiant nepagrįstą skundą, iki 50 proc. šios sumos skiriant atsakovei. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. rugsėjo 9 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą. Ieškovė prašo atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės UAB „Ministerium“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė supaprastinto riboto konkurso „Viešųjų paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 168965) būdu numatė įsigyti viešųjų ryšių paslaugas, t. y. konkretaus projekto strateginio ir taktinio komunikacijos plano kūrimas, įmonės komunikacijos strategijos taktinis palaikymas, ketvirtinių žiniasklaidos apžvalgų rengimas ir pasiūlymų dėl komunikacijos strategijos teikimas, konsultavimas įvairiais komunikacijos klausimais, pasiūlymų teikimas konkrečioms problemoms spręsti komunikacijos ir viešųjų ryšių priemonėmis, krizinės situacijos komunikacijos sprendimų teikimas ir konsultacijos, socialinės žiniasklaidos komunikacija bei kūrybinių idėjų teikimas konkretiems projektams ar planuojamoms priemonėms.
Teismas bylose dėl viešųjų pirkimų, įskaitant ginčus dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, ieškovo prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tikėtinai pagrindžiami ieškinio reikalavimai ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę - viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą (CPK 423⁷ str. 2 d. 1 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl viešųjų pirkimo procedūros teisėtumo paprastai konkuruoja du viešieji interesai – viešasis interesas, kad pirkimas vyktų teisėtai ir jame lėšos būtų naudojamos ekonomiškai, kad nebūtų pažeisti potencialių tiekėjų teisėti interesai (nagrinėjamu atveju, kad be pagrindo nebūtų suvaržyta tiekėjų konkurencija) bei kitas viešasis interesas – visuomenės neatidėliotinas interesas pirkimo objektu. Kiekvienu konkrečiu atveju prioritetas teikiamas tam viešajam interesui, kurio nepaisius, būtų sukeliamos didesnės neigiamos pasekmės, žala, nesukuriamas didesnis visuomeninis gėris (CPK 423⁷ str. 1 d.).
Apeliacinio teismas laiko apeliantės argumentus dėl grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovei teismo procesinio sprendimo įvykdymui deklaratyvaus pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir teisingai įvertinęs perkamų paslaugų pobūdį, pirkimo sutarčių vykdymo aplinkybes, pagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjau atveju apeliantė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant kliūčių, dėl kurių negalėtų būti įgyvendintas teismo procesinis sprendimas, jei ieškinys būtų patenkintas, prioritetas suteiktinas ekonomiškumo ir efektyvumo principams, t. y. siekiui užtikrinti, kad pirkimo procedūros būtu įvykdytos ir pabaigtos operatyviai.
Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei nesukels neigiamų pasekmių. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos iš proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Ministerium“ atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl baudos skyrimo
Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė skirti ieškovei teismo nustatyto dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pateikiant nepagrįstą skundą, iki 50 proc. šios sumos skiriant atsakovei.
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis proceso teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju tokios pareigos nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu, tuo tarpu teisėtas naudojimasis proceso teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
Apeliacinis teismas nesutinka su atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo argumentais, nes CPK suteikia apeliantei teisę skųsti, jos manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus ir tai negali būti laikomas piktnaudžiavimu šiomis teisėmis. Nesant pagrindo konstatuoti, kad apeliantė atliko veiksmus, kvalifikuotinus kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis, prašymas atmestinas (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atmesti atsakovės VĮ Lietuvos oro uostų prašymą dėl baudos skyrimo.