Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-5487-816/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-12-09
Bylos Nr.: eI-5487-816/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03591-2019-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: I. M.
Atsakovas: Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-5487-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03591-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.6; 22.5; 23.2; 23.4; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir Komisija ar VTEK) dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. KS-202 ir priteisti sumokėtą 22,50 eurų žyminį mokestį.

Pareiškėjas paaiškina, kad balsavo už sprendimo projektą „dėl I. M. skyrimo į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas“ dar būdamas Telšių rajono savivaldybės tarybos nariu. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 23 straipsnio 1 punkte numatyta, kad savivaldybės narys privalo dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose, todėl jis laikėsi šios įstatyme numatytos pareigos. Balsavimas nesukėlė intereso konflikto dėl tarybos nario pareigų nesuderinamumo su administracijos direktoriaus pareigomis, nes 2019 m. gegužės 30 d. sprendime buvo nurodyta, kad paskyrimo į savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas data nukeliama į kitą darbo dieną po to, kai įsigalios Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, kuriuo bus pripažinti I. M., Savivaldybės tarybos nario, išrinkto pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltų kandidatų sąrašą, įgaliojimai nutrūkę prieš terminą. Vietos savivaldos įstatyme nėra numatyta išimčių kada savivaldybės tarybos nario teisė dalyvauti skiriant administracijos direktorių galėtų būti ribojama.

Pažymi, kad administracijos direktoriaus suinteresuotumas yra vadovauti savivaldybės administracijai, įgyvendinti kitus VSĮ numatytus administracijos direktoriaus galiojimus įgyvendinant jį palaikančių (valdančiųjų) tarybos narių bendrus politinius interesus. Administracijos direktoriaus skyrimas yra neatskiriama politikos formavimo procesas savivaldybėje dalis, o asmens einančio savivaldybės nario pareigas, dalyvavimas sprendžiant klausimą dėl administracijos direktoriaus skyrimo, vertintinas kaip savivaldybės tarybos nario teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas bei politinės valdžios siekis.

Nurodo, kad jis (pareiškėjas), užimdamas tarybos nario pareigas, atstovavo jį palaikančių tarybos narių bendrus politinius interesus bei siekė pateisinti jį išrinkusių asmenų lūkesčius, todėl balsavimas nevertintinas kaip jo privatus interesas. Jo pozicija yra siejama ne tik su jo, bet ir su jį palaikančių tarybos narių bendrais politiniais interesais. Bendras politinis interesas buvo suformuoti vykdomąją valdžią – paskirti į pareigas administracijos direktorių. Pabrėžia, kad bendras politinis interesas yra numatytas ir koalicijos sutartyje – skirti būtent I. M. į administracijos direktoriaus pareigas.

Be to, Telšių rajono savivaldybei savo poziciją dėl tarybos nario dalyvavimo tokiuose procesuose yra pateikusi ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri 2018 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. S-4156-(2.5) konstatavo, kad tarybos nario dalyvavimas savivaldybės tarybos funkcionavimą užtikrinančių klausimų sprendimo procese nėra laikytinas jo privačiu interesu, o nesant privataus intereso, asmeniui interesų konfliktas nekyla. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), kuris savo poziciją išdėstė 2011 m. gegužės 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-789/2011.

Šalies argumentai

Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir Komisija) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad savivaldybės administracijos direktoriaus statusą bei skyrimą į pareigas reglamentuoja ne tik Vietos savivaldos įstatymas, bet ir Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ). Sistemiškai vertinant VTĮ 4, 9 ir 13 straipsnio nuostatas savivaldybės administracijos direktorius yra viena iš valstybės tarnautojų rūšių, kuriai taikomi atitinkami priėmimo į šias pareigas bei nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai privalo laikytis valstybės tarnybos įstatymo 16 ir 17 straipsniuose numatytų valstybės tarnautojų teisių ir pareigų, įgyja socialines garantijas ir kt. Pareiškėjas balsavo dėl savęs paskyrimo ne į valstybės politiko (ar kitas pareigas, kurios formuoja savivaldybės politiką), bet į valstybės tarnautojo pareigas, kurias einantis asmuo yra atitinkamuose darbo santykiuose su savivaldybe (skirtingai nei savivaldybės nariai). Tai, kad šios tarnautojo pareigos yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo neturi jokios teisinės reikšmės pareiškėjo elgesio kvalifikavimui įstatymo kontekste. Savivaldybės administracijos direktorius, kaip valstybės tarnautojas, neformuoja savivaldybės politikos, o yra atsakingas už vykdomojo / įgyvendinamojo / viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimą savivaldybėje.

Teigia, kad savivaldybės tarybos narys neturėtų dalyvauti priimant sprendimus, kuriais jis pats būtų skiriamas į bet kokias valstybės tarnautojo pareigas, nepriklausomai kokia tai būtų pareigybė, t. y. karjeros, politinio (asmeninio) pasitikėjimo ar įstaigos vadovo (pvz., savivaldybės administracijos direktoriaus (ar jo pavaduotojo), savivaldybės kontrolieriaus (VSĮ 16 str. 2 d. 8 p., 9 p.), taip pat į kitas pareigas, kurių statusas reguliuojamas Darbo kodekso normomis.

Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi 2011 m. gegužės 9 d. LVAT nutartimi Nr. ²⁵²-789/2011 bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. S-4156-(2.5), nes nurodytos aplinkybės iš esmės yra skirtingos ir negali būti vertintinos kaip analogiškos. Pareiškėjo atžvilgiu buvo sprendžiamas klausimas dėl to, kad jis kaip savivaldybės tarybos narys balsavo dėl savęs skyrimo į savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Komisijos rašte, tuo tarpu, buvo pasisakyta dėl to, kad savivaldybės mero pavaduotojas balsavo, kai buvo sprendžiamas jo atleidimo klausimas. Mero pavaduotojas yra valstybės politikas (valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis).

Pažymi, kad Komisija nekvestionuoja savivaldybės tarybos nario pareigas dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose ar būti išrinktam į pareigas savivaldybės institucijose, tačiau šiomis teisėmis tarybos narys gali pasinaudoti nepažeisdamas jam taikomų pareigų, t. y. pareigos vengti intereso konflikto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas, eidamas Telšių rajono savivaldybės tarybos nario pareigas ir tarybos 2019 m. gegužės 30 d. posėdyje dalyvaudamas sprendžiant klausimą dėl jo paties skyrimo į šios savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2019 m. gegužės 30 d., jo metu buvo svarstomas klausimas dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo: savivaldybė pateikė Komisijai informaciją, kad tarybos posėdžiai yra neprotokoluojami, bet yra transliuojami tiesiogiai. Iš tarybos posėdžio transliacijos (http://195.182.76.101/videov3/Conference/lndex/14424) nustatyta, kad savivaldybės meras posėdyje iškėlė I. M. kandidatūrą į Savivaldybės administracijos direktorius. I. M. prisistatė Savivaldybės tarybos nariams, atsakė į užduotus klausimus, buvo patvirtintas balsavimo biuletenis ir paskelbtas slaptas balsavimas; iš Komisijai pateikto Savivaldybės tarybos narių, gavusių balsavimo dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo biuletenius, sąrašo matyti, kad balsavimo biuletenis buvo išduotas 23 tarybos nariams, taip pat ir I. M., kuris pasirašė minėtąjį biuletenį gavęs; Komisijai pateiktame 2019 m. gegužės 30 d. protokole (elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 27–28) „Dėl slapto balsavimo rezultatų skiriant savivaldybės administracijos direktorių I. M.“ nurodoma, kad atidarius dėžę rasti 23 biuleteniai, iš kurių 23 galiojantys. Už pasiūlytą kandidatą (I. M.) balsavo 20 tarybos narių, prieš - 3; Savivaldybės meras pristatė Sprendimo projektą dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo. Sprendimo projekte nurodoma, kad Savivaldybės taryba nusprendžia: patvirtinti slapto balsavimo rezultatus dėl I. M. skyrimo į Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas; skirti I. M. į Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas Savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu; nukelti paskyrimo datą į kitą darbo dieną po to, kai įsigalios Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, kuriuo bus pripažinti I. M., Savivaldybės tarybos nario, išrinkto pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltų kandidatų sąrašą, įgaliojimai nutrūkę prieš terminą; nukelti paskyrimo datą į kitą darbo dieną gavus Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau - VSD) išvadą su siūlymu išduoti I. M. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Komisijai pateiktame atviro balsavimo rezultatų protokole nurodoma, kad dėl Sprendimo projekto balsavo 23 tarybos nariai. Penki Savivaldybės tarybos nariai balsavo už, septyniolika narių balsavo prieš, vienas susilaikė. Sprendimo projektui nepritarta. I. M. balsavo prieš; atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybės tarybos posėdžio metu nustatyta, jog Savivaldybėje dar nėra gauta VSD išvada išduoti I. M. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, buvo pasiūlyta išbraukti Sprendimo projekto 3.2 punktą, kuriame nustatoma, kad Savivaldybės taryba nusprendžia nukelti I. M. paskyrimo datą po to, kai bus gauta VSD išvada.

Komisijai pateiktame atviro balsavimo rezultatų protokole nurodoma, kad dėl pataisyto Sprendimo projekto balsavo 23 tarybos nariai. Dvidešimt vienas Savivaldybės tarybos narys balsavo už, vienas narys balsavo prieš, vienas susilaikė. Sprendimo projektui pritarta. I. M. balsavo už (e. b. l. 36–37).

Komisija ginčijamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjas, eidamas Telšių rajono savivaldybės tarybos nario pareigas ir tarybos 2019 m. gegužės 30 d. posėdyje dalyvaudamas sprendžiant klausimą dėl jo paties skyrimo į šios savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas įgyvendinti minėtus tikslus.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, valstybės politikai yra priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, todėl Telšių rajono savivaldybės tarybos nario pareigas esančiam pareiškėjui Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visa apimtimi. Tad pareiškėjas nepagrįstai siaurinančiai aiškina „valstybės tarnyboje dirbančio asmens“ sąvoką pagal VTĮ sampratą ir laiko, jog valstybės ir savivaldybių politikams netaikomos šio specialaus įstatymo, reglamentuojančio viešųjų ir privačių interesų derinimą, nuostatos.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 punktas).

Terminai „interesų konfliktas“, „viešieji interesai“, „privatūs interesai“ tai specialūs teisiniai terminai apibrėžti būtent šiame Įstatyme. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. „Viešieji interesai“ Įstatyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), o „privatūs interesai“ – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė nuostata, draudžianti asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato jokių šios nuostatos taikymo išimčių. Todėl prieš pradedant sprendimo, galinčio sukelti interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, vadovaudamiesi Komisijos patvirtintais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).

Taigi, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės: 1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti savo institucijos vadovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą bei pareikšti apie nusišalinimą nuo tokio sprendimo priėmimo; 3) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Iš šių teisės normų matyti, kad jose įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, tampa privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017). Kartu pažymėtina, kad Įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio Įstatymo paskirtimi. Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino pirmiau minėtas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3154/2011, 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-230/2013, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013). Todėl tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).

Kaip minėta pažeidimas Komisijos buvo konstatuotas dėl to, jog eidamas Telšių rajono savivaldybės tarybos nario pareigas tarybos posėdyje sprendžiant klausimą dėl jo paties skyrimo į Telšių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas balsavo. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra.

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Tarybos narys savivaldybės tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Savivaldybės taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Balsavimas dėl tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka. Tad iš esmės, siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, VSĮ nustatyta analogiška procedūra kaip ir Įstatyme, kurios pareiškėjas nesilaikė.

Taigi pareiškėjas nenusišalino nuo tarybos posėdžio kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jo paties skyrimo į Telšių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, taip pat ir neišviešino viešo ir privataus interesų konflikto kolegialiai savivaldybės institucijai. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad Vietos savivaldos įstatyme nėra numatyta, kad savivaldybės taryba negalėtų siūlyti tarybos nario kandidatūros į administracijos direktoriaus pareigas, tačiau nepagrįstai pareiškėjas teigia, jog VSĮ jį įpareigoja visais atvejais (netgi ir esant akivaizdžiam viešųjų ir privačių interesų konfliktui) dalyvauti tarybos posėdžiuose ir balsuoti už sprendžiamus klausimus. Dalyvavimas posėdyje svarstant klausimą ir nepranešimas kitiems šiame svarstyme dalyvavusiems asmenims apie esamą interesų konfliktą laikomas Įstatymo reikalavimų pažeidimu nepriklausomai nuo to, ar asmuo susilaikė nuo balsavimo, ar ne. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-789/2011 pateiktos teisės aiškinimo taisyklės šiame administraciniame ginče nėra aktualios, kadangi skiriasi nagrinėjamos ir nurodytame procesiniame sprendime aptartos (mero dalyvavimas jo atleidimo procedūroje) bylų faktinės aplinkybės.

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka, kaip minėta, identifikuoti vien formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, ir įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, eidamas Telšių rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, savivaldybės tarybos posėdyje balsavo už jo paties skyrimą į savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas bei nesiėmė priemonių tam, kad išviešintų galimą interesų konfliktą ir nusišalintų nuo sprendimo priėmimo (balsavo už jo paties skyrimą į Telšių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas), konstatuotina, kad Komisija pagrįstai sprendė ir konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo I. M. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita Einikienė Iveta Pelienė Ernestas Spruogis