Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 161 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose, 180 straipsnio 1 dalyje, 159 straipsnyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais A. Š. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 16 (šešiolikai) metų. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2008 m. rugpjūčio 4 d., pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 4 d.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, tačiau teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, pritarė Komisijos nutarime išdėstytoms aplinkybėms ir sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis A. Š. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog paleidus jį lygtinai, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje esančiais duomenimis bei įvertinęs nuteistojo A. Š. skundo argumentus, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi skundas dėl Komisijos 2021 m. vasario 24 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas pagrįstai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. A. Š. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalis 3 punkte numatytas sąlygas, kurioms esant formaliai gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui būtina ir dar viena, apygardos teismo vertinimu, esminė sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padaryta akivaizdi pažanga nusikalstamo elgesio riziką mažinant.

8. A. Š. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad atlikus nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, jog ši rizika yra aukšta, t. y. net 105 balai. Nagrinėjamo skundo kontekste būtina įvertinti A. Š. realią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu A. Š. taip pat buvo nustatyta aukšta rizika, kuri sudarė 118 balų. Taigi, nuo pirminio jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo jam nustatytas rizikos balas sumažėjo 13 balų. Be to, vadovaujantis Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis matyti, jog yra tam tikrų teigiamai vertintinų nuteistojo pokyčių. O būtent, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis baigė vidurinę mokyklą, Alytaus pataisos namuose mokosi šaltkalvio profesijos, Vilniaus pataisos namuose dirbo vyresniuoju tvarkdariu, tačiau itin trumpą laikotarpį, perkeltas bausmę atlikti Alytaus pataisos namuose darbinę veiklą tęsia. Be to, dalyvavo psichoedukacinėje, ikireabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, taip pat pykčio ir agresijos valdymo programoje, sėkmingai baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo reabilitacijos programą „Tapatybės grupė“, dalyvavo „Narkomanijos prevencijos, ugdant streso įveikos įgūdžius psichoedukacijos ir kognityvinės elgesio intervencijos metodu“ programoje. Per visą bausmės laikotarpį vieną kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį. Tačiau pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šios, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios, aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, akivaizdu, kad nuteistojo lankytos programos teigiamos įtakos jo polinkiui pažeidinėti nustatytas taisykles įtakos neturėjo.

9. Konstatuojant šią išvadą teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis A. Š. asmens byloje bei Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenis, per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis net 59 kartus buvo baustas už įvairius drausminius pažeidimus, be kita ko, padarydamas itin šiurkščius pažeidimus – už draudžiamų daiktų turėjimą, apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, durų blokavimą, fizinio smurto panaudojimą. Be to, jam buvo taikyta ir administracinė nuobauda dėl narkotikų naudojimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pataisos įstaigoje narkotinių bei psichotropinių medžiagų gavimas yra apsunkintas, už nustatytą apsvaigimo faktą gresia kalinimo sąlygų sugriežtinimas, todėl vien ta aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu buvo fiksuoti net du nuteistojo A. Š. apsvaigimo atvejai rodo, kad nuteistasis nepaiso nei pataisos įstaigoje galiojančių vidaus tvarkos taisyklių, nei už jas gręsiančių sankcijų. Be kita ko, vertinant šiuos pažeidimus nuteistojo padaryto nusikaltimo kontekste būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo padarytas nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, šie itin šiurkštūs pažeidimai rodo, jog nuteistasis savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, net ir būdamas pataisos įstaigoje kartoja tas pačias klaidas, kas rodo, jog jo atžvilgiu taikomos pataisos procesas yra neefektyvus. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. vasario 12 d. nuteistasis dalyvavo psichoedukacinėje, ikireabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“. Šios programos metu nuteistasis išklausė šešias temas apie priklausomybės ligą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus. Tačiau praėjus vos šešiems mėnesiams po šios programos išklausymo 2020 m. liepos 24 d. buvo nustatytas A. Š. apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų faktas. Kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl teigti, jog nuteistasis daro pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, koreguoja savo elgesį teigiama linkme, o juo labiau, kad turi teigiamas nuostatas į priežiūrą ir įstatymus, pagrindo nėra. Probacija gali būti taikoma tik tais atvejais, kuomet nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnės likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo griečiau išeiti į laisvę. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. Š. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Juo labiau, kad teigiama linkme koreguojamas nuteistojo elgesys matomas tik gana trumpą laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. liepos 24 d., kuomet jis paskutinį kartą padarė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą.

10. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad net atlikus didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuteistajam nustatomas ne vienas jo nusikalstamo elgesio riziką didinantis dinaminis kriminogeninis veiksnys, kas rodo, jog A. Š. mąstymas bei elgesys iš esmės nekinta. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo emocinis fonas netolygus, nerimastingas. Streso valdymo įgūdžiai paviršutiniški. Savęs vertinimas gan žemas, trūksta pasitikėjimo savimi, nors jis ir geba analizuoti save, įvardinti keistinas savo savybes ir koncentruotis į savo stiprybes. Svarbu atsižvelgti į tai, kad A. Š. yra linkęs elgtis impulsyviai, o vėliau gailėtis dėl padarytų sprendimų. Be to, dėl sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę abejonių kelia ir tai, kad teistumas, už kurį šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam nėra pirmasis. Jo daromi nusikaltimai vis sunkėja. Be to, yra susiję su finansinės naudos siekimu. Nors šiuo metu nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, tačiau tiek Vilniaus pataisos namuose, tiek ir Alytaus pataisos namuose jo darbinė patirtis, palyginus su atliktos bausmės dydžiu yra menka. Be kita ko, laisvėje darbinės patirties nuteistasis neturi, oficialiai niekur nedirbo. Nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje, be kita, ko su savo seserimi, pas kurią planuoja grįžti lygtinio paleidimo atveju. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, jog A. Š. savo gyvenamosios vietos neturi ir susiklosčius aplinkybėms, kad su seserimi gyventi negalėtų, lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi pas tėvus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paties nuteistojo teigimu, tėvai sunkiai gyvena, išgėrinėja, be to, tėvai gyvena ten, kur buvo padaryti paskutiniai jo nusikaltimai. Šie faktiniai duomenys kelia pagrįstas abejones, jog grįžęs į tą pačią aplinką ir bendraudamas su asmenimis, su kuriais padarė nusikalstamas veikas, nuteistasis sugebės pasirinkti teigiamus elgesio modelius, laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

11. Tiek skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, tiek ir Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis A. Š. turi didelių finansinių įsipareigojimų. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad pataisos įstaigoje buvo gauti vykdomieji dokumentai, kuriuose nurodyta, jog nuteistojo skola yra 15236,31 eurų, išmokėta 30,94 eurų, taigi likusi neišmokėta suma yra 15203,37 eurų. Kartu su skundu aukštesniajam teismui nuteistasis pateikė antstolio T. U. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Minėtas dokumentas iš tiesų patvirtina, kad vykdomąją bylą buvo baigta vykdyti, kad neteisėtais visų nuteistųjų veiksmais, tame tarpe ir A. Š., padaryta žala nukentėjusiajai buvo atlyginta. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis A. Š. finansinių įsipareigojimų iš tiesų neturi, tačiau remiantis teismui pateiktais duomenimis, iš paties nuteistojo buvo išieškota vos 30,94 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai patvirtina, kad nukentėjusiajai padaryta žala buvo atlyginta ne paties nuteistojo ir tai rodo abejingą nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes ir savo pareigą atlyginti padarytą žalą.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. A. Š. asmenybės korekcija nėra pakankama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.