- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-1641-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19860-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Ieškovas
- A. M., V. M.
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „Gulbinai“
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Gulbinai“ dėl sodininkų bendrijos „Gulbinai“ 2013 m. vasario 27 d. valdybos sprendimo ir 2013 m. gegužės 11 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai A. M. ir V. M. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiais atsakovo sodininkų bendrijos „Gulbinai“ 2013 m. vasario 27 d. valdybos sprendimą ir 2013 m. gegužės 11 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimą, kuriais nuspręsta nepritarti sodininkų bendrijos „Gulbinai“ nario A. M. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateiktam prašymui pirkti 200 kv. m. ploto laisvos valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pertvarkomą pagal 2012 m. gegužės 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus ieškovui A. M. išduotą leidimą Nr. 49L-95 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
Ieškovai nurodė, kad A. M. nuosavybės teise valdo 0,0697 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat valdo 0,1072 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėti žemės sklypai patenka į atsakovo užimamą mėgėjų sodo teritoriją, ieškovas A. M. pagal sodininkų bendrijos „Gulbinai“ įstatų 19 punktą yra šios bendrijos narys. Ieškovams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra gatvės pabaigoje, tarp jų yra įsiterpęs apie 200 kv. m. ploto laisvos valstybinės žemės sklypas, kurį atsakovas 2011 m. gegužės 14 d. visuotiniame narių susirinkime nutarė siūlyti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui parduoti ieškovui A. M.. 2012 m. gegužės 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius priėmė įsakymą, kuriuo leido ieškovui rengti Valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio pagrindu 200 kv. m. ploto žemės sklypas apjungtų ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas ieškovui 2012 m. liepos 9 d. raštu nurodė, kad planavimo sąlygos nebus išduodamos, vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, pagal kurį akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių bei specialiojo transporto apsisukimo aikštelės. Minėtam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimui 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu pritarė ir Nacionalinė žemės tarnyba. Atsakovas, sužinojęs šių valstybinių institucijų išvadas, priėmė ieškovų ginčijamus sprendimus, kuriais nutarė neleisti ieškovams išpirkti 200 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio šalia ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.
Ieškovai pažymėjo, kad su šiais atsakovo sprendimais nesutinka, nes ginčo valstybinės žemės sklypas dėl per mažo ploto ir tokios būklės (jame kaupiasi vanduo, klampus gruntas), kad negali būti panaudotas sodininkų bendrijos bendroms reikmėms kaip automobilių apsisukimo aikštelė. Atsakovas, ginčijamais 2013 m. vasario 27 d. valdybos ir 2013 m. gegužės 11 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimais nepritardamas ieškovo prašymui pirkti iš valstybės valstybinės žemės sklypą, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 8 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad įsiterpę valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Atsakovas pats nėra pareiškęs pageidavimo pirkti ginčo žemės sklypą bendrojo naudojimo statiniams ar visuomenės poreikiams.
Ieškovų teigimu, ginčijami atsakovo sprendimai turi būti panaikinti ir dėl to, kad atsakovo 2013 m. gegužės 11 d.visuotinio narių susirinkimo sprendimas priimtas pažeidžiant įstatyme nustatytas balsavimo bei sprendimų priėmimo procedūras. Kai kurie susirinkimo protokole nurodyti asmenys susirinkime nedalyvavo ir nebalsavo svarstant ginčijamą klausimą.
Atsakovas sodininkų bendrija „Gulbinai“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas, kuris yra suprojektuotas prieš 30 metų, yra numatytas kaip aikštelė, skirta apsisukti automobiliams. Ši aikštelė yra svarbi savo paskirtimi priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos, komunalinių atliekų ir kitų specialiųjų tarnybų transportui. Privatizavus šį žemės sklypą, būtų apribotas judėjimas keliu, nepaliekant apsisukimo galimybės transportui. Tokiu būdu būtų pažeisti ne tik teisėti sodininkų bendrijos narių interesai, bet ir imperatyvios įstatymų nuostatos, t.y. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, kuriame nustatyta, kad akligatvių paskirtis – privažiuoti, prieiti prie atskirų pastatų ar objektų ir jų pabaigoje turi būti įrengtos automobilių bei specialiojo transporto apsisukimo aikštelės. Šio reglamento buvo laikomasi rengiant sodų bendrijos detalųjį planą. Ginčo objektas negali būti privatizuojamas, kadangi tai yra sklypas, jau turintis paskirtį – privaloma apsisukimo aikštelė akligatvio pabaigoje, todėl ir buvo priimtas ieškovo ginčijamas atsakovo sprendimas visuotiniame narių susirinkime – neduoti sutikimo ieškovui išsipirkti valstybinės žemės sklypo, esančio šalia ieškovo nuosavybės teise turimo žemės sklypo. Ginčo sklypo dydis iš esmės atitinka STR reikalavimus, plotas specialiųjų transport priemonių apsisukimui yra pakankamas, o formalus ploto neatitikimas nėra pagrindas visiškai panaikinti aikštelę, prijungiant ją prie privataus sklypo.
Atsakovas pažymėjo, kad visuotinio narių susirinkimo sprendimas priimtas laikantis visų teisės aktų normų. Nors viena susirinkimo narių, užsiregistravusi susirinkime, balsavime nedalyvavo, ir dėl to protokolas per klaidą nebuvo pataisytas, kita bendrijos narė dalyvavo susirinkime ir balsavo, nors nebuvo prisiregistravusi.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad pagal STR 2.06.04:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių bei specialiojo transporto apsisukimo aikštelės. Ginčo žemės sklypas yra akligatvio pabaigoje, todėl šioje vietoje, vadovaujantis STR 2.06.04:1999, privalo būti įrengta automobilių bei specialiojo transporto apsisukimo aikštelė. Ginčo žemės sklypais ieškovams gali būti parduodamas tik atsakovui atsisakius jį naudoti bendrosioms reikmėms.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad pirmenybė išsipirkti valstybinės žemės sklypą suteikiama sodininkų bendrijai ir, tik jai atsisakius mėgėjų sodo teritorijoje esančio bendro naudojimo žemės ploto, ieškovai turėtų galimybę šį žemės plotą nusipirkti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas nesutinka, jog ieškovas nuosavybės teise įsigytų 200 kv.m. valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nes tai yra gatvės pabaiga, t.y. akligatvis, kuris reikalingas apsisukti automobiliams bei spec. paskirties tarnybų transportui, t.y. šis ginčo žemės sklypas naudojamas sodininkų bendrijos poreikiams, o pirmenybė išsipirkti valstybinės žemės sklypą suteikiama sodininkų bendrijai. Tik sodininkų bendrijai atsisakius mėgėjų sodo teritorijoje esančio bendro naudojimo žemės ploto, ieškovai turėtų galimybę šį žemės plotą išsipirkti.
Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo 2013 m. gegužės 11 d. visuotinis narių susirinkimas buvo pakartotinis. Susirinkime dalyvavo 61 narys, iš kurių 52 nariai balsavo už tai, kad ieškovui nebūtų leista privatizuoti ginčo valstybinės žemės sklypo. Teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai dėl jų balsų neįskaičiavimo iš esmės nekeičia balsavimo rezultatų bei nedaro įtakos susirinkimo teisėtumui, kadangi balsavimo rezultatai laikomi galiojančiais jei iš užsiregistravusio 61 nario būtų balsavęs 31. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 10 ir 11 straipsnių nuostatas, susirinkimas laikomas įvykusiu ir jo metu priimti sprendimai yra galiojantys.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai A. M. ir V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį visiškai tenkinti, priteisti iš atsakovo apeliantų naudai jų patirtas 1 444 Lt bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė ŽRĮ ir Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių normas, nustatančias mėgėjų sodo teritorijoje esančių įsiterpusių valstybinės žemės sklypų išpirkimo iš valstybės tvarką. Remiantis sistemine teisės normų analize matyti, kad, atsakovo pasyvaus elgesio dėl valstybinės žemės sklypo išpirkimo atveju, atsakovas praranda pirmenybės teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą nuosavybės teise ir panaudoti jį bendrojo narių naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Atsakovas 2013 m. gruodžio 2 d. įvykusio teismo posėdžio metu pažymėjo, jog jis ne tik nėra atlikęs jokių valstybinės žemės sklypo išpirkimo procedūrų, bet ir apskritai nenori šio žemės ploto įsigyti nuosavybėn, suteikiant jį naudoti bendroms sodininkų bendrijos „Gulbinai“ narių reikmėms. Tai reiškia, kad teisinis pagrindas apeliantui A. M. įsigyti valstybinės žemės sklypą niekada nebuvo išnykęs ir egzistuoja iki šiol. Tokio teisinio pagrindo nėra apribojęs ir trečiasis asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius, nes ieškovui išduotas leidimas yra galiojantis, o administracinė procedūra dėl jo panaikinimo niekada nebuvo pradėta.
2) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė STR 2.06.01:1999 normas, nustatančias apsisukimo aikštelių ploto reikalavimus. Byloje esantys planai ir brėžiniai patvirtina, kad tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklype būtų įrengta automobilių apsisukimo aikštelė, toks valstybinės žemės sklypo panaudojimas prieštarautų STR įtvirtintiems dydžio parametrų reikalavimams. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo konstatuoti, kad valstybinės žemės sklype automobilių apsisukimo aikštelė atsakovo negalėtų būti įrengta vien tik dėl neatitikimo norminiuose teisės aktuose nustatytiems techniniams reikalavimams.
3) Atsakovo valdyba ir visuotinis narių susirinkimas ginčijamų sprendimų priėmimo metu neturėjo kompetencijos spręsti dėl valstybinės žemės sklypo išpirkimo. Atsakovo teisė išpirkti valstybinės žemės sklypą bendroms sodininkų bendrijos „Gulbinai“ narių reikmėms jos nerealizavimo atveju nesuteikia atsakovui kokybiškai naujos teisės neleisti pasinaudoti išpirkimo teise ją įgyjančiam apeliantui A. M.. Atsakovo valdybos sprendimas ir visuotinio narių susirinkimo sprendimas buvo priimti pažeidus imperatyvias teisės normas bei prisiimant teisę spręsti dėl pritarimo valstybinės žemės sklypo išpirkimo klausimams, nors tokia kompetencija atsakovui nėra priskirta nei norminiuose teisės aktuose, nei įstatuose. Teismas sprendime nepagrįstai ir nemotyvuotai nekonstatavo nurodytų imperatyvių teisės normų pažeidimo, todėl ginčijamu sprendimu tiek atsakovo valdybos sprendimui, tiek susirinkimo sprendimui buvo dirbtinai sukurtos teisinės pasekmės, kurių nenumato norminiai teisės aktai.
4) Apeliantų pateikti įrodymai – sodininkų bendrijos „Gulbinai“ narių D. B. ir F. S. 2013 m. gegužės 23 d. ir 2013 m. birželio 11 d. pretenzijos – reikalavimai „dėl esminių visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. VS-2 trūkumų ištaisymo“ aiškiai patvirtina aplinkybę, kad susirinkimo sprendimas buvo priimtas panaudojant klausimo svarstyme nedalyvavusių bei nebalsavusių sodininkų bendrijos „Gulbinai“ narių balsus. Susirinkimo sprendimas buvo priimtas taip pat panaudojant klausimo svarstyme dalyvavusių ir balsavusių, tačiau susirinkime neužsiregistravusių, sodininku bendrijos „Gulbinai“ narių balsus. Atsakovo valdybos narė B. N. ir 2013 m. gegužės 11 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos narys E. A. patvirtino tai, kad narių balsai buvo skaičiuojami nesąžiningai, netvarkingai ir nepilnai. Susirinkimo sprendimas buvo priimtas pažeidus visuotinių narių susirinkimų procedūrai keliamus reikalavimus, o valdybos sprendimas – priimtas pažeidžiant protingumo ir sąžiningumo principus, tačiau, nepaisant to, teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai nekonstatavo nė vieno valdybos sprendimo ir susirinkimo sprendimo negaliojimo teisinio pagrindo.
5) Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino bylos medžiagoje esančių įrodymų ir liudytojų parodymų apie valstybinės žemės sklypo faktinį nenaudojimą bendroms sodininkų bendrijos „Gulbinai“ narių reikmėms ir negalimumą juo naudotis kaip laikina aikštele specialaus transporto apsisukimui ar automobilių išvažiavimui iš sodininkų bendrijoje „Gulbinai“ esančios Juozapiškių gatvės. Apeliantai į bylą pateikė fotonuotraukas, 2013 m. gegužės 17 d. UAB „VSA Vilnius“ raštą Nr. 5584, patvirtinančius, jog ant greta valstybinės žemės sklypo esančio kelio bei paties valstybinės žemės sklypo nuolat kaupiasi vandens perteklius, o gruntas yra netvirtas ir klampus. Minėtame UAB „VSA Vilnius“ rašte, taip pat apeliantų pateiktame 2013 m. rugsėjo 19 d. UAB „Dori darbai“ rašte, yra nurodoma, kad dėl per mažo ploto valstybinės žemės sklypas nėra naudojamas kaip laikina aikštelė specialaus transporto (šiukšliavežių, asenizacinių automobilių) apsisukimui. Iš minėtų įrodymų galima spręsti, kad valstybinės žemės sklypas dėl netvirto, klampaus ir pravažumui grėsmę keliančio grunto nėra tinkamas ir lengvųjų automobilių apsisukimui. Apeliantai į bylą pateiktais įrodymais įrodė, kad valstybinės žemės sklypas nėra faktiškai naudojamas ir negali būti panaudotas sodininkų bendrijos „Gulbinai“ narių bendroms reikmėms, taip buvo paneigti atsakovo teiginiai, sudarę pagrindą priimti ieškovų ginčijamus valdybos ir susirinkimo sprendimus. Liudytojai B. N., R. A. J. ir S. O. paaiškino, kad valstybinės žemės sklypas atsakovo lėšomis nėra tvarkomas, apleistas, ir niekada nebuvo naudojamas nei didelių gabaritų specialiojo transporto, nei lengvųjų automobilių apsisukimui.
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo nenuoseklumas, vertinant visus byloje esančius įrodymus, taip pat atsisakymas objektyviai išnagrinėti valstybinės žemės sklypo galimumo panaudoti bendroms sodininkų bendrijos „Gulbinai“ narių reikmėms faktą, lėmė nevisapusišką faktinės situacijos teisinį vertinimą ir klaidingas teismo išvadas sprendžiant apeliantų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo klausimus. Tokiu neveikimu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tai turėjo esminės reikšmės bylos baigčiai – Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas sodininkų bendrija „Gulbinai“ prašo ieškovų A. M. ir V. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1) Nesant ŽRĮ 8 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos, t.y. nesant situacijos, kai žemė nenaudojama bendrijos ir visuomenės poreikiams, negali būti taikomi Vyriausybės priimti aktai dėl žemės pardavimo, t.y. valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijose taisyklės, kuriomis remiasi ieškovai.
2) Atsakovas pagrįstai prieštarauja valstybinio žemės sklypo privatizavimui, kadangi, pardavus ginčo plotą fiziniam asmeniui ir jį sujungus su privačiu žemės sklypu, būtų apribotas judėjimas keliu, neliekant automobilių apsisukimo galimybės. Tokiu atveju būtų pažeisti ne tik teisėti bendrijos narių interesai, bet ir imperatyvios teisės aktų nuostatos. Apsisukimo aikštelės plotas numatytas prieš 30 metų patvirtintame detaliajame plane, aikštelė naudojama bendroms gyventojų reikmėms su tikslu neapriboti bei neapsunkinti judėjimo minėtoje teritorijoje, todėl ginčo objektas negali būti perduodamas fizinių asmenų nuosavybėn.
Atsiliepimas
3) Atsakovo nariai valdybos susirinkime yra priėmę sprendimą, kad nesutinka, jog valstybinės žemės sklypas būtų privatizuotas. Atsakovo sprendimas iš esmės reiškia, kad atsakovas pageidauja ir toliau naudoti ginčo objektą kaip apsisukimo aikštelę, išlaikyti akligatvio paskirtį, numatytą atitinkamuose teisės aktuose.
4) Aikštelės dydis iš esmės atitinka STR reikalavimus, plotas specialių transporto priemonių apsisukimui yra pakankamas, tad identiško formalių techninių reikalavimų neatitikimo buvimas negali būti pagrindu apsisukimo aikštelę apskritai naikinti, prijungiant ją prie privataus sklypo.
5) Tai, kad tam tikros aplinkybės apeliantų teigimu nebuvo įvertintos taip, kaip, jų manymu, turėjo būti įvertintos, neleidžia teigti, jog teismas buvo neobjektyvus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovų (apeliantų) nurodytos aplinkybės gali, ir šiuo atveju buvo, suvoktos skirtingai, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti buvus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą ir klaidingų išvadų byloje padarymą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Sodininkų bendrijos „Gulbinai“ 2013 m. vasario 27 d. valdybos susirinkimo sprendimą ir 2013 m. gegužės 11 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimą įtakojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK )320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Ginčas byloje kilęs dėl atsakovo valdybos bei visuotinio narių susirinkimo nutarimų, kuriais nutarta nepritarti ieškovo prašymui pirkti iš valstybės atsakovo teritorijoje esantį 200 kv. m. ploto laisvos valstybinės žemės sklypą, įsiterpusį tarp ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, teisėtumo.
Pagal SBĮ 2 straipsnio 3 dalį, mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos prašymu bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima, nuosavybės ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka (SBĮ 6 straipsnio 1 dalis).
Pagal ŽRĮ 8 straipsnio 7 dalį, sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu. Žemėtvarkos projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 7 punktas).
Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2 punktu, projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Pagal Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, 12 punktą, planavimo sąlygos nerengiamos ir neišduodamos, kai numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Šiuo atveju planavimo organizatoriui pateikiamas raštu motyvuotas atsakymas, nurodant įstatymų ir teisės aktų konkrečius straipsnius ir nuostatas, kurie būtų pažeisti ar draudžia numatomą veiklą.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovui A. M. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 4VĮ-(14.49.2)-1146 leista rengti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, be kita ko atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo leidęs ieškovui išsipirkti šį žemės sklypą ir nurodė neketinantis pats pirkti ginčo žemės sklypo (b.l. 44, t. I). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2012 m. liepos 9 d. informavo ieškovą A. M. apie 2012 m. liepos 3 d. pasitarime miesto plėtros klausimais primtą sprendimą atsisakyti išduoti planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentui rengti, atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklype pagal STR 2.06.01:1999 normas turi būti įrengta automobilių apsisukimo aikštelė (b.l. 45, t. I). Tokia pat pozicija išreikšta Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugsėjo 19 d. atsakyme (b.l. 46, t. I) ir bei 2013 m. vasario 13 d. atsakyme (b.l. 47, t. I). Taigi, ieškovui A. M. buvo atsisakyta išduoti planavimo sąlygas ne dėl to, kad žemės sklypo privatizavimui būtų prieštaravęs atsakovas, o dėl to, kad numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento tikslai prieštarauja STR 2.06.01:1999 nuostatoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, ginčai dėl apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nurodyti Nacionalinės žemės tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento sprendimai ieškovų nebuvo ginčijami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, jie nėra ginčijami ir šioje civilinėje byloje. Dėl šios priežasties, kolegijos vertinimu, klausimas, ar ieškovų numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento tikslai prieštarauja STR 2.06.01:1999 nuostatoms, nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, kadangi, kaip minėta, atitinkamas savivaldybės institucijos sprendimas atsisakyti išduoti planavimo sąlygas šiuo pagrindu šioje byloje nėra ginčijamas. Atsižvelgdama į tai, kolegija nepasisako dėl apeliantų argumentų, susijusių su ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo prieštaravimu STR 2.06.01:1999 nuostatoms, kadangi šis klausimas, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, yra perteklinis, ir nesusijęs su byloje ginčijamų atsakovo sprendimų teisėtumu.
Ieškovų ginčijami atsakovų sprendimai primti jau po minėtų Nacionalinės žemės tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento sprendimų ir jais nutarta nepritarti ieškovo prašymui pirkti iš valstybės ginčo žemės sklypą. Apeliantų vertinimu, priimdamas šiuos sprendimus atsakovas be kita ko viršijo įstatymais jam suteiktą kompetenciją, kadangi, pagal galiojančius teisės aktus, atsakovas turi pirmenybės teisę išpirkti ginčo žemės sklypą bendroms sodininkų bendrijos „Gulbinai“ narių reikmėms, tačiau, neketindamas to daryti, atsakovas neturi teisės neleisti pasinaudoti ginčo sklypo išpirkimo teise apeliantams.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 9 punktą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis dalinys ar savivaldybės administracija, gavę asmens prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo jį išnagrinėja ir nustatę, kad asmuo turi teisę įsigyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir žemėtvarkos projektas, kuriame būtų projektuojamas prašomas įsigyti įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, gali būti rengiamas, kreipiasi į sodininkų bendriją, praneša apie rengiamą žemėtvarkos projektą ir siūlo per 30 dienų nuo teritorinio padalinio kreipimosi, jeigu šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pateikti prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat pateikti šių taisyklių 27.4 papunktyje nurodytą dokumentą. Jeigu sodininkų bendrija per nustatytą terminą pateikia prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat pateikia reikiamus dokumentus, teritorinis padalinys per 10 dienų nuo sodininkų bendrijos prašymo parduoti žemės sklypą ir reikiamų dokumentų gavimo praneša asmeniui, pateikusiam prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, kad jo prašymas parduoti žemės sklypą nebus tenkinamas, nes šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Jeigu sodininkų bendrija per teritorinio padalinio ar savivaldybės administracijos nustatytą terminą prašymo parduoti žemės sklypą ir visų reikiamų dokumentų nepateikia arba pateikia atsisakymą pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, teritorinis padalinys ar savivaldybės administracija per 5 darbo dienas nuo nustatyto termino pateikti prašymą parduoti žemės sklypą pabaigos arba atsisakymo pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą gavimo raštu (registruotu laišku arba pasirašytinai) praneša asmeniui, pateikusiam prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą, ir kitiems asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę be aukciono įsigyti projektuojamą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, apie teritorinio padalinio ar savivaldybės administracijos priimtą sprendimą organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą. Taigi, apeliantai yra teisūs teigdami, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių nuostatas atsakovui suteikiama pirmumo teisė įsigyti privatizuotiną žemės sklypą, tačiau nesuteikiama teisė primti privalomų sprendimų, kuriais būtų užkertamas kelias privatizuoti ginčo žemės sklypą kitam šią teisę turinčiam asmeniui, tuo atveju, jei žemėtvarkos projektas, kuriame būtų projektuojamas prašomas įsigyti įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, gali būti rengiamas įstatymų nustatyta tvarka ir atsakovas nepageidauja pasinaudoti įstatymo jam suteikta pirmumo teise. Tačiau vien ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas, priimdamas ieškovų ginčijamus sprendimus, viršijo jam įstatymais suteiktą kompetenciją, ir kad dėl šios priežasties atsakovo priimti sprendimai yra neteisėti.
Pagal SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą sodininkų bendrijos visuotinis narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Kolegijos vertinimu, ginčijamais sprendimais atsakovas išreiškė savo poziciją dėl galimybės privatizuoti ginčo žemės sklypą, atsižvelgiant į tai, kad pagal STR 2.06.01:1999 akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių bei specialiojo transporto apsisukimo aikštelės, t.y. nurodė nepritariantis tokiam privatizavimui. Jokie teisės aktai nedraudžia atsakovui priimti tokio pobūdžio sprendimus, išreiškiant savo poziciją mėgėjų sodo teritorijos planavimo klausimu, tačiau tai savaime nereiškia, jog nurodyti sprendimai sukelia privalomas pasekmes ieškovams. Kaip jau minėta, planavimo sąlygas ieškovui A. M. buvo atsisakyta išduoti ne dėl to, kad ginčo sklypo privatizavimui prieštarauja atsakovas, o dėl to, kad numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento tikslai prieštarauja STR 2.06.01:1999 nuostatoms, taigi atsisakymą išduoti planavimo sąlygas nulėmė ne atsakovo pageidavimas naudoti ginčo žemės sklypą konkrečiu būdu, o imperatyvūs teisės akto reikalavimai, numatantys ginčo sklypo paskirtį. Kolegijos vertinimu, teisines pasekmes ieškovams sukėlė ne ginčijami atsakovo sprendimai, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2012 m. liepos 9 d. sprendimas, kurio konstatuota, kad planavimo sąlygos negali būti išduodamos atsižvelgiant į STR 2.06.01:1999 reikalavimus. Šis sprendimas, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovų nėra ginčijamas. Nepaneigus to, kad planavimo sąlygos ieškovams negali būti išduodamos atsižvelgiant į STR 2.06.01:1999 reikalavimus, atsakovo pageidavimas ar nepageidavimas naudoti žemės sklypą kaip apsisukimo aikštelę, neturi esminės reikšmės ieškovų teisių realizavimui. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, viršijo jam suteiktą kompetenciją tuo būdu, kad priėmė privalomą sprendimą uždrausti ieškovams privatizuoti ginčo žemės sklypą. Paaiškėjus, kad žemėtvarkos projektas, kuriame būtų projektuojamas prašomas įsigyti įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, pagal galiojančių teisės aktų nuostatas gali būti rengiamas (t.y. nuginčijus sprendimą, kad toks projektas prieštarauja STR 2.06.01:1999 nuostatoms), dėl atsakovo pirmenybės teisės įsigyti ginčo žemės sklypą turėtų būti sprendžiama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių nuostatas, o atitinkami Nacionalinės žemės tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimai ieškovų galėtų būti ginčijami įstatymų nustatyta tvarka.
Apeliantai taip pat nurodo, kad ginčijamas atsakovo 2013 m. gegužės 11 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo sprendimas priimtas pažeidžiant balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, ir dėl šios priežasties yra negaliojantis. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visuotinio narių susirinkimo sprendimui pripažinti negaliojančiu dėl balsavimo tvarkos pažeidimo nepakanka vien tos aplinkybės, kad nustatomi tam tikri formalūs trūkumai, negalėję įtakoti balsavimo rezultato ir priimto sprendimo turinio. Iš į bylą pateikto atsakovo visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo ir susirinkime dalyvavusių narių sąrašo (b.l. 52, 54, t. I) matyti, kad susirinkime dalyvavo 61 narys, iš kurių ginčijamu klausimu „už“ balsavo 52 nariai, tuo tarpu kai ginčijamam sprendimui primti pakanka 31 balso. Pagal atsakovo įstatų 36.9 punktą, bendrijos narių susirinkime teisėtai dalyvaujantys nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Susirinkimo dalyvių skaičius nustatomas pagal registracijos duomenis, ir tik užsiregistravę nariai turi teisę balsuoti svarstomais klausimais. Liudytojai J. L. ir E. A., buvę balsų skaičiavimo komisijos nariais, paliudijo, kad balsai buvo skaičiuojami dviejų asmenų, visi balsavę buvo matomi (b.l. 206, t. I). Tai, kad balsų skaičiavime buvo panaudoti dviejų susirinkime užsiregistravusių, bet balsavime nedalyvavusių bendrijos narių balsai, taip pat trijų narių, kurie nebuvo užsiregistravę, ir todėl negalėjo balsuoti, balsai, savaime neleidžia spręsti, kad nustatyti pažeidimai yra tokio pobūdžio, kad būtų galėję lemti kitokio sprendimo, nei jis buvo priimtas, priėmimą (t.y. situaciją, kai už ginčijamo sprendimo priėmimą būtų balsavęs mažiau nei 31 iš užsiregistravusių narių). Ieškovai nepateikė įrodymų, kad iš atsakovo visuotiniame susirinkime užsiregistravusių, t.y. turėjusių teisę balsuoti, narių daugiau nei pusė ginčijamu klausimu nebalsavo ar balsavo kitu būdu, nei nurodyta ginčijamame sprendime, t.y. neįrodė, kad susirinkimo metu padaryti procedūriniai pažeidimai buvo tokie, jog galėjo lemti kitokio sprendimo priėmimą.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nors iš dalies pagrįstas netinkamais motyvais, yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliantų apeliacinis skundas atmetamas (CPK 328 straipsnis).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovų priteisiama 500 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 37, t. II).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Ieškovų A. M. ir V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų A. M. ir V. M. 500 Lt (144,81 EUR) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovo SB „Gulbinai“ naudai.