Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-14 · Civilinė byla Nr. 2A-1288-260/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-14
Bylos Nr.
2A-1288-260/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Galina Blaževič, Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
N. M.
Ieškovas
L. M.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1288-260/2009

Pirmosios instancijos teismo teisėja Veronika Šiaulienė Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3; 78.2.1; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Galinos Blaževič ir Egidijaus Tamašausko,sekretoriaujant Editai Vazgienei ir Daivai Danylienei,nedalyvaujant atsakovui N. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo N. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1916-90/2009 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui N. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b.l. 2-3) prašė priteisti iš atsakovo dukros A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-11-01 iki dukros pilnametystės. Ieškovė su priešieškiniu sutiko iš dalies. Ieškovė nurodė, kad atsakovas paliko šeimą ir nuo 2008 m. lapkričio 1 d. neteikia išlaikymo. Santuoka su atsakovu nenutraukta, dukra visą laiką gyvena su ja, yra jos išlaikoma, tačiau išgyventi iš gaunamos motinystės pašalpos sunku. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, dukros išlaikymui sutiko mokėti po 200 Lt. Jis teigė, kad gauna tik bedarbio pašalpą, todėl negali daugiau lėšų skirti vaiko išlaikymui.

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką. Dėl atsakovo bendravimo su dukra neprieštaravo, bet nesutiko, kad atsakovas ją paimtų ilgesniam laikui, išsivežtų ją, nes atsakovas yra teistas.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo N. M. dukros A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2009-03-27) iki A. pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, L. M. paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nustatė atsakovo N. M. bendravimo su dukra tvarką: atsakovas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį (1 ir 3), kiekvienais metais Tėvo dieną, antrą Kalėdų ir Velykų dieną po 2-3 valandas, dalyvaujant motinai. Priteisė ieškovei iš atsakovo N. M. 400 Lt už advokato teisinę pagalbą, taip pat 108 Lt žyminį mokestį ir 7,95 Lt už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2006-08-25 sudaryta santuoka nėra nutraukta. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. Nuo 2008-11-01 atsakovas gyvena skyrium, prie dukros išlaikymo neprisideda, nesirūpina ja. Ieškovė gyvena tėvams priklausančiame name, nekilnojamo turto neturi, gauna motinystės pašalpą 927 Lt. Atsakovas registruotas darbo biržoje, gauna bedarbio pašalpą, jo vardu registruotas automobilis, kitų išlaikytinių neturi. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės ir atsakovo materialinę padėtį, vaiko interesus ir, kad nepilnametės poreikiai nėra dideli, dukros išlaikymui iš atsakovo priteisė po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Tenkindamas priešieškinį iš dalies, teismas nurodė, jog nustatyti atsakovo prašomą bendravimo tvarką nėra galimybės, kadangi dukra yra labai maža, atsakovas ne kartą teistas už sunkius nusikaltimus, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, todėl nustatė minimalią bendravimo tvarką, dalyvaujant motinai, kuri dėl vaiko bendravimo su tėvu neprieštaravo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 41-44) atsakovas N. M. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą. Priteisti iš atsakovo N. M. dukros A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2009-03-27) iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, L. M. paskirti lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatyti atsakovo N. M. bendravimo su dukra tokią tvarką: leisti pasiimti dukrą pas save kas pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos iki sekmadienio 18 valandos, grąžinant dukrą jos motinai pagal jos gyvenamąją vietą; leisti pasiimti dukrą kiekvienais metais Tėvo dieną, antrą Šv. Kalėdų ir antrą Šv. Velykų dieną; leisti pasiimti dukrą pusei N. M. kasmetinių eilinių atostogų laikui, konkretų laiką iš anksto suderinus su dukters motina. Apeliantas prašo atitinkamai pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisti iš ieškovės 300 Lt už advokato teisines paslaugas ir 192 Lt žyminį mokestį. Apeliantas nesutinka su teismo priteistu išlaikymo dukrai A. dydžiu – 300 Lt periodinėmis išmokomis, kadangi ši suma, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, dukros amžių ir jos poreikius, yra aiškiai per didelė. Ieškovė visiškai nepateikė teismui įrodymų dėl prašomos priteisti iš atsakovo sumos reikalingumo. Teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas registruotas darbo biržoje nuo 2009 m. sausio 20 d., tačiau bedarbio pašalpos mokėjimas liepos mėnesį bus nutrauktas. Teismas visiškai nevertino esamos padėties darbo rinkoje. Darbo birža nei karto atsakovui nepasiūlė jokio darbo, savarankiškai įsidarbinti nepavyksta. Jokio brangaus turto atsakovas nėra įgijęs, gyvena motinai priklausančiame bute. Motina yra invalidė, gauna nedidelę invalidumo pašalpą, todėl atsakovas prisideda prie būsto išlaikymo. Nors automobilis yra registruotas atsakovo vardu, juo naudojasi tik ieškovė. Ieškovės materialinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, jai mokama 976 Lt motinystės pašalpa. Atsakovas supranta savo pareigą išlaikyti dukrą, tačiau neturi jokios realios galimybės mokėti išlaikymui po 300 Lt. Dukrai bus tik dveji metukai, ji neturi sveikatos problemų, jos poreikiai mitybai, aprangai nėra dideli. Mano, kad mažamečio vaiko poreikių patenkinimui pilnai pakanka 400 Lt sumos, kurios pusę atsakovas sutinka mokėti. Teismas nepagrįstai nustatė minimalią atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Mano, kad atsakovo ankstesnis teistumas niekaip negali įtakoti jo bendravimo su dukra tvarkai. Atsakovas niekada nėra baustas už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, niekada šeimoje nėra smurtavęs. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Atsakovas gyvena pas savo motiną adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo prie Alytaus miesto savivaldybės, kad būtų įtrauktas į socialiai remtinų asmenų sąrašą gyvenamajam būstui gauti. Teismas, nustatydamas minimalią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, neįvertino tos aplinkybes, kad atsakovo dukra, matydama jį tik po 2-3 valandas kas antrą savaitgalį, gali pamiršti savo tėvą. Teismas, nustatydamas bendravimo su dukra tvarką tik ieškovės akivaizdoje, neatsižvelgė į tą faktą, kad tarp atsakovo ir ieškovės motinos, pas kurią ieškovė su dukra gyvena, yra stiprūs nesutarimai, dėl ko atsakovas su sutuoktine negali gyventi kartu. Teismo nustatyta bendravimo tvarka daro atsakovą priklausomą nuo ieškovės noro leisti jam bendrauti su dukra ar neleisti. Manydamas, kad dukra per maža, teismas turėjo sprendime nustatyti bendravimo su dukra tvarką atsižvelgiant į jos amžių. Teismui to nepadarius, po metų atsakovas vėl bus priverstas iš naujo kreiptis į teismą dėl bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 400 Lt už advokato teisines paslaugas, o atsakovo turėtų išlaidų žyminiam mokesčiui 128 Lt ir 300 Lt advokato pagalbai atsakovui iš ieškovės nepriteisė, nors atsakovo priešieškinį tenkino taip pat iš dalies, kaip ir ieškovės ieškinį. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė prašė priteisti po 400 Lt periodinių išmokų, o teismas priteisė po 300 Lt, patenkino 75 procentus reikalautos sumos. Todėl teismas turėjo priteisti iš atsakovo 300 Lt ieškovei už advokato pagalbą. Teismas turėjo priteisti atsakovui iš ieškovės jo sumokėtą 128 Lt žyminio mokesčio sumą ir 300 Lt už advokato teisinę pagalbą.

Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą negautas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl išlaikymo dydžio

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu priteistas iš atsakovo po 300 Lt išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį atitinka vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vieno mėnesio išlaikymo vaikui dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei A. M. po 400 Lt kas mėnesį, kas sudaro 1/2 minimalios mėnesinės algos. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, teismas tinkamai taikė proporcingumo principą priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnametei po 300 Lt kas mėnesį. Ieškovė pateikė įrodymus, jog iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus gauna motinystės pašalpą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši pašalpa bus mokama iki A. M. sueis 2 metai ((duomenys neskelbtini)). Byloje taip pat pateikti įrodymai, jog ieškovė nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto registruoto ieškovės vardu neturi, pažyma apie ieškovei suteiktą asmeninę paskolą, kuri turi būti grąžinta iki 2011-01-22 dienos. Nors atsakovas pateikė įrodymus, jog šiuo metu yra bedarbis ir gauna bedarbio pašalpą, tačiau jis yra darbingas ir sveikas, todėl gali susirasti darbą ir teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas yra pajėgus mokėti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, todėl pirmosios instancijos teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnametei dukrai A. M. nekeistinas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį iš dalies, nurodė, jog nustatyti atsakovo prašomą bendravimo tvarką nėra galimybės, kadangi dukra yra labai maža, atsakovas ne kartą teistas už sunkius nusikaltimus, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, todėl nustatė minimalią bendravimo tvarką, dalyvaujant motinai, kuri dėl vaiko bendravimo su tėvu neprieštaravo.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta minimalia atsakovo bendravimo su dukra tvarka, mano, kad atsakovo ankstesnis teistumas niekaip negali įtakoti jo bendravimo su dukra tvarkai, kadangi atsakovas niekada nėra baustas už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, niekada šeimoje nėra smurtavęs. Teismas, nustatydamas minimalią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, neįvertino tos aplinkybes, kad atsakovo dukra, matydama jį tik po 2-3 valandas kas antrą savaitgalį, gali pamiršti savo tėvą. Teismas, nustatydamas bendravimo su dukra tvarką tik ieškovės akivaizdoje, neatsižvelgė į tą faktą, kad tarp atsakovo ir ieškovės motinos, pas kurią ieškovė su dukra gyvena, yra stiprūs nesutarimai, dėl ko atsakovas su sutuoktine negali gyventi kartu. Teismo nustatyta bendravimo tvarka daro atsakovą priklausomą nuo ieškovės noro leisti jam bendrauti su dukra ar neleisti.

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka atitinka dabartinius vaiko interesus. Vis tik mergaitė yra labai maža (dveji metai ir trys mėnesiai), todėl ieškovei nesutinkant, jog atsakovas išsivežtų ją ilgesniam laikui iš ieškovės namų, atsakovas turėtų su dukra bendrauti ieškovės namuose. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog buvo kelis kartus teistas, todėl teismas į šias aplinkybes taip pat atsižvelgė (b.l. 37). Dėl minimalios bendravimo tvarkos nustatymo neprieštaravo ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė (b.l. 37). Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t.y. mergaitei paaugus ir jau sugebant išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo ieškovei 400 Lt už advokato teisines paslaugas, o jo, t.y. atsakovo, turėtų išlaidų žyminiam mokesčiui 128 Lt ir 300 Lt advokato pagalbai atsakovui iš ieškovės nepriteisė, nors atsakovo priešieškinį tenkino taip pat iš dalies, kaip ir ieškovės ieškinį. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto teiginiais dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovei turėjo būti priteista iš atsakovo 300 Lt už advokato pagalbą. Iš atsakovės ieškovui, teisėjų kolegijos nuomone, turėjo būti priteista tik dalis atsakovo sumokėto žyminio mokesčio, paduodant priešieškinį, o taip pat dalis atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 150 Lt, kadangi atsakovo priešieškinis patenkintinas tik iš dalies, jo reikalavimai patenkinti maža dalimi. Įskaičius tarpusavyje priteistinas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme sumas, ieškovei iš atsakovo priteistina 150 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo.

Kadangi teisėjų kolegija netenkina materialinių apelianto reikalavimų, o konstatuoja tik netinkamą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimas nekeistinas, tik patikslintina, kad ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista ne 400 Lt bylinėjimosi išlaidų , o 150 Lt tokių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu L. M. iš atsakovo N. M. priteista 150 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt litų) turėtų bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už advokato pagalbą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Galina Blaževič Egidijus Tamašauskas