Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1625-436/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-22
Bylos Nr.
2S-1625-436/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-07960-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Kreditorius
J. G.
Skolininkas
T. B.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-1625-436/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-07960-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.1.18.4.; 3.3.1.19.9.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.26.(S)Kauno apygardos teismasNutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-14191-918/2017 pagal pareiškėjo antstolio S. U. prašymą patvirtinti vykdymo procese sudarytą išieškotojos J. G. ir skolininko T. B. taikos sutartį.

Teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis S. U. pateikė teismui prašymą patvirtinti skolininko T. B. ir išieškotojos J. G., atstovaujamos įgalioto asmens V. J., vykdymo procese sudarytą taikos sutartį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjo antstolio S. U. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese tarp skolininko T. B. ir išieškotojos J. G., atstovaujamos įgalioto asmens V. J., netenkino.Teismas nurodė, kad išieškotoja J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Antstolis dėl taikos sutarties patvirtinimo į teismą kreipėsi 2017 m. balandžio 13 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui po vykdymo proceso šalies – išieškotojos mirties. Miręs fizinis asmuo negali įgyvendinti savo subjektinių teisių, negali būti bylos, įskaitant vykdymo, šalimi. Teismas negali spręsti dėl taikos sutarties vykdymo procese tvirtinimo, kadangi neaiškūs vykdymo proceso dalyviai, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas, taikos sutartis netvirtintina. Antstolis turėtų vadovautis CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis ir spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo iki paaiškės J. G. teisių perėmėjai.Teismas nutartyje atkreipė dėmesį, kad taikos sutarties 2-3 punktuose numatytos sąlyginės aplinkybės, t. y. tokios, kurios priklausys nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ateityje – jei skolininkas vykdys taikos sutartį, jo skola bus mažesnė, jei nevykdys – didesnė. CPK 267 straipsnis imperatyviai reglamentuota, kad teismui neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Teismui tvirtinant taikos sutartį, jos sąlygos perkeliamos į nutarties rezoliucinę dalį, t. y. patvirtinta taikos sutartis tampa teismo nutarties sudedamąją dalimi. Taikos sutartyje numačius sąlygines aplinkybes, nuo kurių atsiradimo arba neatsiradimo priklausytų taikos sutarties vykdymas, taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl tokio turinio taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama (CPK 42 str. 2 d.).

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu V. J. (toliau – apeliantas) prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti taikos sutartį vykdymo procese. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Mirusioji J. G. paliko testamentą, kuris patvirtina, jog V. J. yra jos teisių perėmėjas santykiuose su skolininku T. B..Teismas nepagrįstai taikė CPK 267 straipsnio nuostatas, tačiau netaikė CPK 262 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad teismas gali priimti preliminarų sprendimą, kuriame nurodoma, kaip bus išspręstas ginčas, jei skolininkas neatliks tam tikrų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti išieškotojos ir skolininko taikos sutartį vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje notarės L. G. 2015 m. lapkričio 13 d. išduoto vykdomojo įrašo pagrindu vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko T. B. išieškotojai J. G.. Išieškotoja J. G., kurią Kauno miesto 16-ojo notarų biuro 2013 m. liepos 25 d. išduoto įgaliojimo Nr. RK-2555 pagrindu atstovavo jos sūnus V. J., su skolininku T. B. 2017 m. kovo 5 d. vykdymo procese sudarė taikos sutartį, kurią antstolis S. U. 2017 m. balandžio 13 d. pateikė tvirtinti teismui. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad išieškotoja J. G. (duomenys neskelbtini) mirė, skundžiamoje nutartyje nurodė, jog negalima spręst taikos sutarties vykdymo procese tvirtinimo klausimo, nes neaiškūs vykdymo proceso dalyviai. Apelianto pateikti duomenys patvirtina, kad mirusioji 2013 m. gegužės 7 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko apeliantui V. J.. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas po J. G. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi 2017 m. gegužės 3 d. Todėl, vadovaujantis CK 5. 50 straipsnio 2 dalies nuostata, laikytina, jog apeliantas V. J. J. G. palikimą priėmė 2017 m. gegužės 3 d.. Šias aplinkybes patvirtina Testamentų registro išrašas (b. l. 21).Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (nagrinėjamos bylos atveju fizinio asmens mirtis), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. CPK 596 straipsnio 1 dalies, galiojusios prašymo teismui pateikimo metu, redakcijoje buvo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje to paties straipsnio redakcijoje teisė išspręsti vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą suteikta pačiam antstoliui savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu.Prieš tai apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio S. U. prašymas dėl vykdymo šalių 2017 m. kovo 5 d. pasirašytos taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0024/15/01329 teismui buvo pateiktas po išieškotojos J. G. mirties. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį buvo žinoma. Todėl teismas privalėjo svarstyti procesinių J. G. teisių perėmimo klausimą. Pažymėtina, kad Testamentų registro duomenys teismams yra prieinami ir jie patvirtina, kad J. G. buvo sudariusi testamentą, o kaip paaiškėjo atskirojo skundo nagrinėjimo metu, jos palikimą pagal testamentą 2017 m. gegužės 3 d. priėmė V. J.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tvirtinti vykdymo procese sudarytą taikos sutartį remiantis argumentu, jog neaiškūs vykdymo proceso dalyviai, netinkamai taikė procesines teisės normas, nes privalėjo išspręsti klausimą dėl procesinių J. G. teisių perėmimo (CPK 48, 596 str.). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apelianto V. J. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies, skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo antstolio S. U. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo antstolio S. U. prašymą patvirtinti vykdymo procese sudarytą išieškotojos J. G. ir skolininko T. B. taikos sutartį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas