Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-01-17 · Administracinė byla Nr. A-210-525/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-17
Bylos Nr.
A-210-525/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00445-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Pareiškėjas
M. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-210-525/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00445-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. (M. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Paaiškino, kad nuo 2011 m. lapkričio 14 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) kamerose, kuriose nebuvo įrengti specialūs kabliukai ar pakabos rankšluosčiams. Kalėjimų departamento neteisėtas neveikimas pasireiškė tuo, kad ši institucija nepriėmė jokio teisės akto, reglamentuojančio specialių kabliukų arba pakabų rankšluosčiams pasikabinti įrengimą įkalinimo įstaigų kamerose. Pareiškėjas yra priverstas šlapią rankšluostį laikyti tarp asmeninių daiktų arba dėti jį ant nešvarios lovos, o taip padėtas rankšluostis negali išsivėdinti bei išdžiūti. Tokiu rankšluosčiu pareiškėjas yra priverstas šluostyti veidą bei kūną. Nesudarius minimalių higienos sąlygų, buvo žeminamas pareiškėjo orumas, jis patyrė dvasinių ir emocinių išgyvenimų, diskomfortą. Teisės aktuose nenustačius specialių kabliukų ar pakabų įrengimo, Lukiškių TI-K neturi teisės jų įrengti savo nuožiūra. Pagal teisės aktus ant kameros sienų, langų ir durų grotų, miegamųjų vietų ir grindų negalima kabinti bei džiauti daiktų, kadangi teisės aktai nustato, jog suimtieji negali uždengti gyvenamosios patalpos langų ir durų grotų, sienų, lubų, grindų, miegamųjų vietų bei keisti kameros įrangos konstrukcijų. Už šių reikalavimų nesilaikymą skiriamos nuobaudos. Rankšluosčiai Lukiškių TI-K keičiami kartą per savaitę, todėl M. T. 6 dienas per savaitę yra priverstas naudotis šlapiu ir nemaloniai kvepiančiu rankšluosčiu. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ant radiatorių džiauti nėra vietos, nes kamerose sėdi 4 asmenys, visi turi rankšluosčius ir jie netelpa. Be to, ten džiovina ir kitus rūbus. Nurodė, kad žodžiu visi yra prašę įrengti kabliukus rankšluosčiams. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti ieškinio senatį (I t., b. l. 129–133, 136–139). Paaiškino, kad M. T. nesilaikė Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyto privalomo bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos. Pareiškėjas, manydamas, jog pažeistos jo teisės, nepagrįstai ilgai jų negynė. M. T. Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Norminiuose teisės aktuose yra detaliai reglamentuojamas tardymo izoliatoriaus kameros įrengimas, tačiau nėra konkrečiai nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija turi pareigą tardymo izoliatoriaus kamerose įrengti specialius kabliukus ar pakabas rankšluosčiams. Suimtieji gali rankšluosčius pasikabinti ant lovų, pertvarų kraštų ar ant radiatorių. M. T. nepateikė duomenų, kad su prašymu dėl kabliukų ar pakabų rankšluosčiams įrengimo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir ši prašymo netenkino. Tvirtino, kad subjektyvus pareiškėjo nepasitenkinimas galiojančia tardymo izoliatorių kamerų įrengimo tvarka nėra pagrindas pripažinti ją neteisėta ar nepagrįsta. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis konkrečiai apskaičiuotas. Kalėjimų departamentas manė, kad pareiškėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Manė, kad Kalėjimų departamentas turi būti byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o atsakovas byloje turi būti Lukiškių TI-K.Trečiasis suinteresuotas asmuo Lukiškių TI-K prašė pareiškėjo skundą atmesti bei taikyti ieškinio senatį (I t., b. l. 8–17). Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. vasario 1 d. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Lukiškių TI-K remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, prašė iš pareiškėjo priteisti realiai patirtas bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas (6,66 Eur).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškėjo M. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 167–172). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė kviesti liudininku S. E., tam, kad jis paliudytų kabliukų nebuvimo faktą. Teismas šio prašymo netenkino, nes ginčas byloje dėl fakto, jog kabliukų rankšluosčiams pasikabinti kamerose nėra, nevyksta. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Kalėjimų departamento neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.Kalėjimų departamento funkcijos yra įtvirtintos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintuose Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 7 punkte įtvirtinti Kalėjimų departamento veiklos tikslai. Funkcijos, kurias Kalėjimų departamentas atlieka siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų, įtvirtintos Nuostatų 8 punkte. Nuostatų 8.18 punkte nurodyta, kad Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos pagal kompetenciją rengia ir tvirtina Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir ministrų įsakymams įgyvendinti reikalingus teisės aktus, Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų veiklą reglamentuojančius tvarkos aprašus ir normatyvus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi.Įgyvendindamas aptartą funkciją, Kalėjimų departamentas 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtino Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles (toliau – Taisyklės), kuriuose nustatė tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas yra reglamentuojamas minėtų taisyklių III skyriuje. Taisyklių 13 punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriuose suimtieji ir nuteistieji, išskyrus ūkio darbus atliekančius nuteistuosius, laikomi rakinamose kamerose. Gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Pagal Taisyklių 14 punkto nuostatas, kameroje turi būti langas su metalinėmis grotomis, metalinės durys, dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, vidinio ryšio sistema, sanitarinio mazgo patalpa, metalinės lovos, stalas, taburetės (suoliukai), dėžė asmeniniams daiktams susidėti, spintelė arba sieninė lentyna knygoms bei daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba, natūralus arba mechaninis vėdinimas, patalpos šildymo įranga (Taisyklių 14.1–14.11 punktai). Pagal tų pačių taisyklių 15 punktą, drausmės izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinis mazgas, praustuvas, pritvirtinta prie grindų metalinė lova, sieninė lentyna asmens higienos reikmenims sudėti, viršutinių drabužių pakaba ir pritvirtinti prie grindų stalas bei taburetė. Lango stiklas iš vidaus aptraukiamas metaliniu tinklu. Elektros lemputė įrengiama nišoje virš kameros durų arba lubose ir aptraukiama metaliniu tinklu. Kamerų baldai ir inventorius turi būti pagaminti ir įrengti taip, kad jų nebūtų galima lengvai išardyti ar naudoti užpuolimui (Taisyklių 17 punktas).Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Taisyklėse yra nurodyti pagrindiniai ir svarbiausi baldai bei įrenginiai, be kurių asmenų kalinimas negalėtų būti laikomas tinkamu. Teisinis reglamentavimas nenustato kabliukų ar pakabų rankšluosčiams pasikabinti įrengimo, tačiau atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą, daryta išvada, kad Kalėjimų departamento nustatytas teisinis reglamentavimas dėl tardymo izoliatorių kamerų įrengimo yra tinkamas ir pakankamas. Jokie Kalėjimų departamento veiklą reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja šios institucijos nustatyti tokio reglamentavimo, pagal kurį kamerose privalėtų būti specialūs kabliukai ar pakabos rankšluosčiams pasikabinti. Drėgnus rankšluosčius asmenys gali pasidžiauti ant lovų ar pertvarų kraštų bei radiatorių taip, kad jie netrukdytų stebėti suimtųjų ir nuteistųjų. Jeigu džiovinamų rankšluosčių yra daugiau, kaip teigia pareiškėjas, juos galima džiovinti pakaitomis. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Atkreiptas dėmesys, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl specialių kabliukų arba pakabų rankšluosčiams pasikabinti nei į Lukiškių TI-K administraciją, nei į Kalėjimų departamentą raštu nesikreipė, nors Lukiškių TI-K kali nuo 2011 m. lapkričio 24 d. Žodinių kreipimųsi (pareiškėjas teigia, kad jų buvo) identifikuoti (kada, kam išreikšti, kas pateikė ir ar buvo pateikti) teismui nepavyko. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nepavyko nustatyti fakto, kad pareiškėjas būtų patyręs teisiškai reikšmingą neturtinę žalą. Taip pat pareiškėjo galimai patirta neturtinė žala turi būti priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais. Teismas nenustatė visų atsakovo civilinei atsakomybei būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), taigi nebuvo pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti neturtinę žalą. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas netenkinamas, teismas nepasisakė dėl šio atsakovo atsiliepimo argumento kaip nagrinėjamai bylai nereikšmingo. Trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovas savo atsiliepimuose nurodė daug argumentų, susijusių su pareiškėjo laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K, tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo ribos yra ne tokios: byla nagrinėjama tik dėl neturtinės žalos, kuri kilo pareiškėjui nuo 2011 m. lapkričio 14 d. esant Lukiškių TI-K dėl to, jog Kalėjimų departamentas neįrengė kabliukų ar pakabų rankšluosčiams pasikabinti. Pažymėta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama kita administracinė byla Nr. I-5976-142/2016 pagal M. T. skundą Lietuvos valstybei, kurioje į ginčo ribas patenka neturtinės žalos atlyginimas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Taigi šioje byloje teismas tokių atsakovo ir trečiojo asmens argumentų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra numatyta ABTĮ 67 straipsnio 3 dalyje. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, kuria remiasi atsakovo atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikyta. Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkintas.

III.

Pareiškėjas M. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą (I t., b. l. 179–182).Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybių visumą, jų neištyrė visapusiškai ir objektyviai, neįvertino objektyviai teisės aktų ir juos aiškino bei taikė netinkamai. Taisyklėse yra nurodyti pagrindiniai ir svarbiausi baldai bei įrenginiai, bet šis teisinis reglamentavimas nenumato, kad kamerose būtų įrengti kabliukai arba pakabos rankšluosčiams. Toks Kalėjimų departamento nustatytas teisinis reglamentavimas dėl tardymo izoliatorių kamerų įrengimo yra tinkamas, bet nepakankamas, neatitinka tarptautinės teisės aktų reikalavimų, pažeidžia žmogaus teises ir žmogaus orumą bei lemia nepatogumus.Pareiškėjo teigimu, turėjo būti konstatuoti Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006) 2, „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtos Ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 1, 4, 10.1, 19.5, 18.1 punktų pažeidimai. Teigia, kad remiantis tarptautinės teisės aktais Kalėjimų departamentas privalo priimti teisęs aktą, kad tardymo izoliatorių kamerose būtu įrengti kabliukai ar pakabos rankšluosčiams kabinti ir kad kaliniams būtų sudarytos atitinkamos higienos sąlygos, buities, atitinkančios kasdieninius poreikius ir kad asmeniniai daiktai ir rūbai būtų švarus.Nesutinka su teismo išvada, kad rankšluosčius galima pakabinti ar padžiauti ant lovų ar pertvarų kraštų, kad jie netrukdytų stebėti suimtųjų ir nuteistųjų. Pareiškėjas skunde nurodė teisinį reglamentavimą, kuris draudžia kaliniams kabinti, džiauti ar uždengti lovas, sienas, grotas, duris, lubas, grindis, tai yra numatyta tardymo vidaus tvarkos taisyklėmis ir kamerų aprašuose.Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 6–8) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.Mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–4) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Daro išvadą, kad nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, kilusios dėl to, kad Kalėjimų departamentas nepriėmė jokio teisės akto, reglamentuojančio specialių kabliukų arba pakabų rankšluosčiams pasikabinti įrengimą įkalinimo įstaigų kamerose, atlyginimo.Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų atsakovo civilinei atsakomybei būtinų sąlygų, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad teisės aktai įpareigotų Kalėjimų departamentą reglamentuoti kabliukų ar pakabų rankšluosčiams kabinti įrengimą tardymo izoliatoriaus kamerose. Pažymėtina, kad ir pareiškėjo nurodyta Europos Tarybos Ministrų Kabineto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, kuri, be to, yra tik rekomendacinio pobūdžio, taip pat neįtvirtina reikalavimo kamerose įrengti tokius kabliukus. Šios rekomendacijos 18.1 punkte numatyta, kad kaliniams skirtų patalpų, ypač miegamųjų, būklė turi užtikrinti pagarbą žmogaus orumui ir, kiek įmanoma privatumui, bei atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus, turi būti skiriamas tinkamas dėmesys klimato sąlygoms, ypač gyvenamos patalpos plotui, kubinei oro talpai, apšvietimui, šildymui ir ventiliacijai. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais ir laikyti, kad neįrengus kabliukų rankšluosčiams kameroje, tokios patalpos neatitiktų sveikatos ir higienos reikalavimų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad net ir neįrengus specialių kabliukų ar pakabų, yra įmanoma džiovinti rankšluosčius tardymo izoliatoriaus kameroje. Pažymėtina, kad pagal vidaus tvarkos taisykles iš esmės yra draudžiama uždengti tik miego vietą, stebėjimo langelį ar kitaip trukdyti stebėti kamerą. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam gresia nuobauda apskritai džiovinant rankšluosčius ne ant kabliukų. Šiuo atveju nepagrįsta laikyti, kad pareiškėjas negalėtų džiovinti rankšluosčių ant lovų ar pertvarų kraštų arba radiatorių taip, kad jie netrukdytų pareigūnams stebėti kamerą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamu atveju aktualų teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju Kalėjimų departamento nustatytas teisinis reglamentavimas dėl tardymo izoliatorių kamerų įrengimo yra tinkamas ir pakankamas. Taigi Kalėjimų departamentas veikė pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, todėl konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šiuo atveju nėra jokio pagrindo.Kaip minėta, nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šiuo atveju nenustačius neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų, konstatuotina, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. T. (M. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDainius Raižys