Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei G. V., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbė, kaltinama pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji vykdomoje individualioje veikloje leido dirbti A. K. (gim. 1965-08-03) floristės pareigose, gėlių salone, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties. A. K. su J. M. aptarė darbo sąlygas, t.y., kad dirbs floristės pareigose, gėlių salone, adresu Taikos pr. 101, Klaipėda, 2-3 valandas per dieną, mokant minimalų darbo užmokestį. Tuo J. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 ir 3 d., 98 str. 1 d. reikalavimus.

Teismo posėdžio metu J. M. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad A. K. pas ją nedirbo. A. K. eidavo į parduotuvę apsipirkti, po to užeidavo į jos gėlių saloną. Ji svajojo dirbti floriste, todėl užeidavo pasigaudyti idėjų, pažiūrėti gėlių kompozicijų. A. K.- geros pažįstamos draugė. Kai tą dieną A. K. užėjo į gėlių saloną, ji buvo gėlių šaldytuve, keitė vandenį, o gėlės buvo ant prekystalio, todėl A. K. pasakė, kad gali padėti. A. K. tik gėles įdėjo į šaldytuvą. Ji su A. K. preliminariai susitarė, kad pastaroji pas ją dirbs, bet buvo tariamasi į priekį, kad ji gal galės dirbti gėlių salone. Ji nesitarė su A. K., kad pastaroji dirbs po 3 valandas ir tą dieną taip nesitarė. A. K. patikrinimo metu nedirbo jos salone, bet ji A. K. leido atlikti veiksmus susijusius su darbu ir nežinojo, kad taip negalima elgtis. Jai nebuvo nurodyti jokie teisės aktai, kad negalima atlikti jokių veiksmų, susijusių su darbu, nors mokesčių inspekcija turėjo jai pateikti aktus. 2014-04-05 ji rašė paaiškinimą, bet tik po to atsipeikėjo, ką parašė. Darbuotojos iš mokesčių inspekcijos buvo tokios draugiškos, vos jai nediktavo, ką reikia rašyti. Buvo toks stresas, manė, kad taip reikia rašyti ir pasidavė jų įtakai. A. K. ji įdarbino vėliau. Anksčiau jai vyras padėdavo, bet vėliau vyras nebegalėjo jai padėti, todėl teko įdarbinti A. K.. Paaiškinime ji neteisingai nurodė, kad A. K. dirs 2-3 valandas tą dieną. Mokesčių inspektorės padiktavo, kad nuo atitinkamos valandos bus dirbama. Dėl atlyginimo jos nesitarė, mokesčių inspekcijos darbuotojos ją tarsi užhipnotizavo, kai rašė paaiškinimą. Apie mėnesį A. K. dirbo pas ją po patikrinimo, o po to ji ją atleido. Pati nebedirba, ištiko bankrotas.

Liudytoja A. K. paaiškino, kad atėjo pas draugę ir pasakė, kad jai trūksta pinigų, kad galėtų kur padirbėti. Tada draugė jai pasakė, kad pažįstama ieško žmogaus. Ji atvyko pas J. M. į pokalbį, pastaroji pasakė, kad paskambins. J. M. leido jai pasimokyti dirbti. Nepamena tiksliai, bet apie savaitę mokėsi, ateidavo ir stebėdavo, žiūrėdavo, kaip reikia dirbti. Su J. M. buvo aptarusios, ar tinka darbas, ar ne, nes dar turi kitą darbą, reikia dirbti. Ji neturi floristės išsilavinimo. Rašė paaiškinimą mokesčių inspektoriams atvykus. Pirmą dieną buvo atėjusi į gėlių saloną. Viskas buvo aptarta su J. M.. Ji patvirtina aplinkybes, nurodytas jos pačios rašytame paaiškinime. Buvo tartasi apie užmokestį. Buvo tartasi, kad bus mokamas minimalus atlyginimas už valandas, tiek, kiek prabūdavo. Nepamena, kiek jai J. M. sumokėjo.

Liudytoja J. J. paaiškino, kad ji yra mokesčių inspekcijos pareigūnė. Jos išsilavinimas aukštasis teisinis. 2014-04-05 12:40 buvo atliktas patikrinimas gėlių salone (duomenys neskelbtini), buvo darytas kontrolinis pirkimas, buvo pirkta gėlė. Joms pateikė pirkimo čekį. Tada salono patalpose buvo atliktas patikrinimas, aptiko, kad A. K. tvarkė gėles. Paprašius, ji pateikė asmens dokumentą, buvo galima akivaizdžiai teigti, kad A. K. dirba gėlių salone. Tačiau paprašius, ji nepateikė darbo pažymėjimo, paaiškino, kad tvarkė gėles. Ji buvo paprašyta pateikti raštišką paaiškinimą. A. K. buvo užduoti esminiai klausimai be jokių hipnozių. A. K. nebuvo įdarbinta įmonėje, todėl A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Paaiškinimus J. M. ir A. K. rašė savo rankomis, nurodė aplinkybes, ką veikia salone. Patikrinimo metu kartu su ja buvo kolegė L. V.. Kaip minėjo, buvo užduoti standartiniai klausimai, užduodami eilinio patikrinimo metu, kai darbuotojas neturi darbo pažymėjimo, kai matosi nelegalaus darbo požymiai. Patikrinimo metu, jei yra darbuotojas, jo paklausia, kada pradėjo dirbti, nes tik sekančią dieną, kai būna pranešta sodrai, naujas darbuotojas turi pradėti dirbti. Patikrinimo metu išaiškėjo, kad su J. M. buvo sutarta, kad A. K. dirbs kelias valandas. Dėl A. K. vardo įsivėlė techninė klaida. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir operatyvaus patikrinimo pažymoje K. vardas nurodytas A., nors turi būti A.. A. K. duomenys buvo sutikrinti pagal pateiktą asmens dokumentą. Patikrinimas buvo atliktas savaitgalį.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. kaltę dėl teisės pažeidimo pripažįsta tik iš dalies, t.y. ji neneigia, kad patikrinimo metu A. K. atliko veiksmus, susijusius su darbu, tačiau nesutinka, kad A. K. jos įmonėje dirbo. Vis dėl to tokius J. M. teiginius paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Liudytoja A. K. paaiškino, kad tą dieną ji buvo atėjusi į gėlių saloną pasimokyti dirbti, tačiau su J. M. jau buvo aptarusi darbo sąlygas ir užmokestį ir, kad J. M. jai mokėjo (b. l. 58). Iš esmės analogiškas aplinkybes A. K. nurodė ir 2014-04-05 rašytame paaiškinime. Liudytoja J. J. paaiškino, kad su kolege atlikus patikrinimą aptiko A. K. tvarkančią gėles ir nustatė, kad pastaroji dirbo, neturėdama darbo pažymėjimo ir sutarties, nors su J. M. buvo sutarta, kad A. K. dirbs po kelias valandas (b. l. 59). 2014-04-05 J. M. paaiškinime taip pat nurodyta, kad A. K. jos įmonėje pradėjo dirbti 2014-04-05 apie 12 val. ir patikrinimo metu tvarkė gėles ir su ja buvo žodžiu sutarta dėl darbo laiko ir užmokesčio, bet darbo sutartis sudaryta nebuvo (b. l. 12). 2014-04-09 sudaryta darbo sutartis patvirtina, kad J. M. su A. K. sutarė, kad pagal nustatytą grafiką A. K. dirbs 10 valandų per savaitę (b. l. 35). Taigi aptartų įrodymų visuma paneigia J. M. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus,t.y., kad patikrinimo metu su A. K. buvo tariamasi tik dėl darbo ateityje, todėl tokie teiginiai traktuotini kaip bandymas išvengti jai gresiančios atsakomybės.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalį, darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už šių įpareigojimų pažeidimą atsakomybė kyla darbdaviui. Be aukščiau aptartų įrodymų, pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3-6), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 7-8), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 9-11) ir kita rašytinė bylos medžiaga. Surinktų įrodymų visuma neabejotinai leidžia konstatuoti J. M. kaltę.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl kvalifikuoti tinkamai.

Byloje nėra nustatyta J. M. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio pažeidimo aplinkybes, pažeidimo pobūdį - nesudarius darbo sutarties buvo dirbamas darbas J. M. individualios įmonės naudai. Atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę- byloje nėra duomenų, kad J. M. būtų buvusi bausta administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. l d. sankcijoje. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ATPK 41 str. 5 d. nuostatų reikalavimus, numatyta tvarka apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 41³ str. l d., 41 str. 5 d., 287 str. l d. l p., 293 str., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

J. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. l d. už A. K. nelegalų darbą, skirti 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.