Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, rašytinio proceso tvarka, susipažinusi su J. L. skundu dėl šmeižimo bei įžeidimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundas nepriimtinas.

Dar kartą atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad skundas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas teismui ir kaltinamam asmeniui. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turi turėti galimybių pasirengti gynybai. Nekonkretaus ir neaiškaus skundo perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų kaltinamo asmens teises. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d., apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį, vienareikšmiai nurodyta, jog skunde ar pareiškime ne tik privalomai turi būti išdėstytos (be kitų duomenų) esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės, bet privalomai turi būti pateikti ir duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, bei nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 408 str. 1 d. kaltinimą teisme palaiko pats nukentėjusysis, todėl jis turi pareigą pats surinkti įrodymus.

Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos BPK 131 str. 4 d. (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 str. (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 str. 1 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 str. 2 ir 3 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 str. 5 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 str. 2 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos BPK 410 str. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ teigiama, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatyta atsakomybė už asmens šmeižimą, t.y. už paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. numato atsakomybę už viešą veiksmu, žodžiu ar raštu užgaulų žmogaus pažeminimą, t.y. už įžeidimą. Atkreiptinas dėmesys, jog šios dvi sudėtys numato skirtingas veikas asmens garbei ir orumui, todėl pareiškėjas J. L. kreipdamasi kaip privatus kaltintojas bei formuodamas kaltinimą V. J., savo skunde (pareiškime) turėtų nurodyti būtent kurie V. J. teiginiai yra tikrovės neatitinkantys ir šmeižiantys, o kurie teiginiai yra neigiamas jo asmens savybių, šeimos įvertinimas pasireiškiantis įžeidimu, kadangi teismui susipažinus su skunde nurodytais argumentais bei motyvais lieka neaišku, kurie pareiškėjo cituojami teiginiai jį šmeižė, o kokie jį įžeidė. Pvz. Pareiškėjas nurodo, kad V. J., skunde įvardindama jį despotiškai besielgiančiu su žmonėmis, darančiu įvairius pažeidimus-nusikaltimus, rašančiu melagingus šmeižiančius skundus, esančiu blogos reputacijos valstybės tarnautoju, jį apšmeižė ir įžeidė, tačiau vėliau nurodo, kad šie jos veiksmai atitinka tik Lietuvos Respublikos BK 154 str. sudėtį. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skunde V. J. užgauliai pažemino pareiškėją ir jos šeimą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., tačiau nenurodo, kokie V. J. teiginiai yra neigiamas jo asmens savybių bei jo šeimos įvertinimas pasireiškiantis įžeidimu, abstrakčiai nurodydamas, jog tai skundo 2-3 lapai.

Laikytina, kad pareiškėjas netiksliai suformulavo kaltinimą, taip pat nepateikė skundo nuorašo, kurį kartu su teismo šaukimu teismas privalo išsiųsti kaltininkui, nors nurodo, kad jį prideda.

Įvertindamas tai kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d., 3 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. L. skundo dėl jo apšmeižimo ir įžeidimo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis neskundžiama, tačiau tai neužkerta kelio paduoti naują skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos BPK 412 str. reikalavimus.