- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-22
- Bylos Nr.
- I-1183-739/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00696-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- T.Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, rašytino proceso tvarka spręsdama pareiškėjos T.Ž. skundo atsakovams - Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V. dėl 2014-05-28 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo, išieškojimo regreso teise priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja su skundu atsakovams –atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V. dėl 2014-05-28 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo, išieškojimo regreso teise kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nespręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimo, Klaipėdos apygardos administracinis teismas (šio teismo pirmininkas) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu išspręsti klausimą dėl galimybės Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjams nagrinėti administracinę bylą. 2014-07-07 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo nutartimi visi Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjai nušalinti nuo administracinės bylos nagrinėjimo, ją perduodant Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjos skundas Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautas 2014-07-21. Kadangi Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundo priėmimo klausimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nesprendė, sprendžiamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimas.
Skundą atsisakoma priimti.
Pareiškėja skundu reiškia reikalavimą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2014-05-28 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Taip pat skundu pareiškėja reiškia reikalavimą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai solidariai atlyginti institucijų bendrais veiksmais pareiškėjai padarytą 500000 Lt neturtinę žalą ir palūkanas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 48 straipsnio 2 dalį administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas), atsakovas (institucija, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami), tretieji suinteresuoti asmenys (t.y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.273 straipsnio 2 dalį bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ įgaliojo atstovauti valstybei dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė: 1)valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala; 2) Teisingumo ministeriją – kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (pvz. 2008 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-330-08), kad valstybė išsaugo dispozityviškumo principo suteikiamą galimybę pasirinkti, kas bus jos atstovas byloje ir šią teisę valstybė įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimant 2001 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“.
Jeigu pareiškėjos skundu prašoma priteisti neturtinė žala skunde būtų kildinama tik iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos neteisėtų veiksmų, tai pagal aptartą teisinį reglamentavimą, valstybės atstovu byloje dėl žalos atlyginimo yra Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja jai padarytą neturtinę žalą taip pat kildina ir iš, anot pareiškėjos, neteisėto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neveikimo, tai yra, skunde ji nurodo, kad ne tik Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, bet ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri būdama tiesiogiai atsakinga už valstybės garantuojamų teisinės pagalbos tarnybų veiklą ir jų funkcijų įgyvendinimą, privalo atsakyti už antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai neužtikrinimą ir nesuteikimą. Taigi pareiškėja neturtinės žalos jai padarymą sieja ne tik su Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neteisėtais veiksmais, bet ir neteisėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neveikimu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau - ir ABTĮ) 22, 23 straipsniuose yra įtvirtinta pareiškėjo teisė ir pareiga suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką, nurodyti atsakovą ar atsakovus, kuriems yra reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą. Todėl pareiškėjai skunde žalą kildinant ne tik iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, bet ir iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, pagal aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, valstybei dėl žalos atlyginimo atstovauja ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra centrinis administravimo subjektas. Pagal Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau - ir ABTĮ) 19 straipsnio 1 dalį Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 3 ir 4 dalis, tais atvejais, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardos administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Taip pat byla nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir tais atvejais, kai atsakovais įtraukti keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, tačiau aukštesniojo administravimo subjekto buveinė yra Vilniaus apygardos administracinio teismo teritorinėje jurisdikcijoje. Kaip jau paminėta, pareiškėjos skundui esant nepriimtam, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui nušalinus visus Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjus ir bylą perdavus Panevėžio apygardos administraciniam teismui, šis teismas privalo išspręsti skundo priėmimo klausimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalis, 19 straipsnio 1 dalį, pareiškėjos skundu keliamas ginčas priskiriamas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, Panevėžio apygardos administracinis, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, negali nuspręsti, kad įstatymo šio teismo kompetencijai nepriskiriama administracinė byla turi būti nagrinėjama būtent šiame teisme. Todėl pareiškėjos skundą atsisakoma priimti kaip nepriskiriamą Panevėžio apygardos administracinio teismo kompetencijai( ABTĮ 1straipsnis, 15 straipsnis, 17 straipsnio 3, 4 dalys, 19 straipsnio 1dalis, 37straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pareiškėjai išaiškinama, kad ji turi teisę su skundu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (2008-04-24 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS 444 -199/2008).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas
nutarė:
Skundą atsisakyti priimti.
Išaiškinti pareiškėjai teisę su skundu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.