- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2YT-1284-1140/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00193-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Advokatai
- Juta Kareivė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos S. Š. pareiškimą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą nepilnamečio vaiko G. K. vardu atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini) mirusio jos tėvo R. K. palikimą. Nurodyta, jog po R. K. mirties liko paveldimas turtas – automobilis, kurio vertė 1500 Eur. Kito turto R. K. neįgijo, apie jo skolas pareiškėja duomenų neturi. Pažymėta, jog pareiškėja su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje, į Lietuvą grįžti neplanuoja, be to, automobilis dukrai nereikalingas ir sukeltų papildomų rūpesčių, nes reikėtų grįžti į Lietuvą, tvarkyti dokumentus dėl palikimo priėmimo, mokėti už automobilio draudimą ir kitus mokesčius, o tai kainuotų daugiau nei automobilis yra vertas. Be to, Jungtinėje Karalystėje automobilio naudoti nebūtų galima. Taip pat pažymėjo, jog neaiškūs R. K. galimi kreditoriniai įsiskolinimai, todėl palikimo priėmimas ateityje dukrai gali kelti papildomų neigiamų pasekmių.
Pareiškėja S. Š. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė, jog su vaiko G. K. tėvu R. K. gyveno Jungtinėje Karalystėje, ten augino dukrą. R. K. vartojo alkoholį, turėjo psichikos sveikatos sutrikimų. Dėl R. K. alkoholio vartojimo bei kitų su tuo susijusių problemų, jai ir vaikui gyventi su juo buvo nesaugu. Dėl šių priežasčių Jungtinės Karalystės Liverpulio teismas buvo paskyręs R. K. apribojimus, šešis mėnesius jam buvo uždrausta gyventi su ja bei vaiku, todėl jis grįžo į Lietuvą. Su R. K. išsiskyrė prieš septynis metus. Dukrą viena pati augina nuo šešerių metų. Iš pradžių R. K. palaikė ryšį su dukra epizodiškais vaizdo skambučiais, tačiau dukrai bendravimas su juo kėlė stresą, todėl buvo nuspręsta, kad tėvas su dukra bendraus žinutėmis. Paveldimo automobilio vertės nesitikslino, tačiau automobilis senas, juo naudojosi tiek R. K., tiek jo tėvai. Palikimo priėmimas būtų, ne tik, visiškai nenaudingas, bet finansiškai nuostolingas, nes jos ir vaiko gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje – Jungtinėje Karalystėje, atostogas darbe ji gali imti tik tuomet, kai vaikui mokykloje yra atostogos, kelionės bilietai lėktuvu yra labai brangūs – dviem žmonėms iš Mančesterio į Rygą kainuotų mažiausiai 860 svarų, savaitę gyventi Lietuvoje kainuotų dar apie 500 Eur, be to, automobilio registravimas, pardavimas bei draudimas, taip pat pareikalautų papildomų išlaidų. Per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo nepilnamečio vaiko vardu atsisakymo, nes klaidingai manė, jog į notarą privaloma kreiptis tik tuo atveju, kai palikimą norima priimti.
Pareiškėjos atstovė advokatė Juta Kareivė posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje bei išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu, nurodė, jog pareiškėjai S. Š., kuri yra įstatyminė nepilnamečio vaiko G. K. atstovė, apie tai, kad po nepilnamečio vaiko tėvo R. K. mirties yra neišspręstas mirusio palikėjo turto paveldėjimo klausimas, bei apie jai kylančią pareigą ginti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinant, kad jo vardu būtų pateiktas pareiškimas notarui dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo, sužinojo tik 2022 m. lapkričio 15 d., kai ją apie tai informavo Skyriaus specialistai. Atkreipė dėmesį, jog tik atnaujinus terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu būtų galima tinkamai atstovauti ir ginti nepilnamečio vaiko G. K. interesus, o jo neatnaujinus, nepilnamečio vaiko interesai būtų pažeisti. Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja S. Š., pateikdama teismui prašymą išduoti leidimą atsisakyti priimti po R. K. mirties atsiradusi paveldimą turtą – automobilį, nepilnametės dukters vardu, nurodė tik deklaratyvias priežastis, kurių jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė. Taip pat nenurodė, kodėl paveldimo automobilio vertė 1500 Eur. Dėl šių priežasčių Skyrius teikdamas šią išvadą, pareiškimo reikalavimo dalies dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą išdavimo, neturėjo galimybės objektyviai įvertinti. Tačiau teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas, išklausęs pareiškėjos prašymo dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo motyvus bei įvertinęs susiklosčiusias aplinkybes, nurodė, jog pareiškimas atitinka pareiškėjos nepilnametės dukros G. K. geriausius interesus ir prašė pareiškimą tenkinti pilna apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, įstatyme nustatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai.
Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra S. Š. ir R. K.. Valstybės įmonės Registro centro Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad nepilnametės G. K. tėvas R. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Akmenės r. 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2022 m. lapkričio 11 d. pateiktų duomenų matyti, kad dėl palikimo, atsiradusio po R. K. mirties (duomenys neskelbtini), kreipėsi jo motina B. K., mirusiojo vardu likęs turtas – lengvasis automobilis Honda Accord Tourer. Mirusio R. K. nepilnametė dukra G. K. yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau dėl nepilnametystės neturi civilinio veiksnumo ir negali pati kreiptis dėl atsisakymo priimti palikimą. Teismo leidimu tą gali atlikti tik jos įstatyminis atstovas.
Pareiškėja S. Š. yra nepilnamečio vaiko G. K. atstovė pagal įstatymą (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė pareiškėja S. Š. po palikėjo mirties nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu, t. y. neįgyvendino nepilnamečio vaiko teisių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pavirtina, jog G. K. įstatyminė atstovė S. Š. laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo nepilnamečio vaiko vardu atsisakymo, nes dėl teisinių žinių stokos to nežinojo, manė, jog per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis tik tuomet, kai norima palikimą priimti. Teismas, vadovaudamasis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas atsisakyti priimti palikimą, pripažinti svarbiomis, o pareiškėjos prašymą tenkinti – atnaujinti terminą nepilnamečio vaiko G. K. vardu atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini) mirusio R. K. palikimą (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėtina, jog CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tuomet, kai skoliniai įsipareigojimai yra didesni už paveldimą turtą.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjas R. K. nekilnojamojo turto neturėjo, paveldimo turto – automobilio Honda Accord Tourer, preliminari vertė 1500 Eur. Nors apie palikėjo kreditorinius įsiskolinimus duomenų nėra, tačiau įvertinus paveldimo turto vertę akivaizdu, jog išlaidos (skrydžio lėktuvu bilietų kaina, automobilio registravimas, draudimas ir kt.) paveldint aukščiau minėtą turtą, būtų kur kas didesnės nei paties paveldimo turto vertė.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais bei įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, matyti, kad nagrinėjamu atveju paveldėjimas neabejotinai pažeistų nepilnamečio vaiko G. K. teises ir interesus (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, leidimas atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po tėvo R. K. mirties, nepilnamečio vaiko G. K. vardu išduotinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578, 579–582 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą jos nepilnametės dukros G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini) mirusio jos tėvo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.
Išduoti teismo leidimą S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnametės dukros G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti pareiškėjai S. Š., kad pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo atsisakyti priimti palikimą per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą, kita nutarties dalis neskundžiama.