Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-19 · Civilinė byla Nr. 2S-2479-254/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-19
Bylos Nr.
2S-2479-254/2013
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04041-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės Ūkio banko
Skolininkas
D. K.
Civilinė byla Nr. 2S-2479-254/2013;proceso Nr. 2-13-3-04041-2013-4;

procesinio dokumento kategorijos: 99.1.1; 99.1.3; 103.4; 122.2; 125.11.1.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės Ūkio banko lizingo (toliau kreditorius) atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-4535-179/2013 pagal kreditoriaus elektroninį pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės D. K. (toliau skolininkė), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su elektroniniu pareiškimu, prašydamas Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) XXIII skyriuje nustatyta tvarka priteisti iš skolininkės 605,19 Lt skolą, 54,47 Lt delspinigius, metines palūkanas, 10 Lt žyminį mokestį, 34,61 Lt už dokumentų paruošimą ir 6,54 Lt pašto išlaidas.

Ginčas kilo dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio už šį pareiškimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatė kreditoriui terminą trūkumams pašalinti, t. y. trūkstamam 1 Lt žyminiam mokesčiui primokėti. Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, motyvuojamojoje dalyje, vadovaudamasis CPK 82 straipsniu, nurodė, kad žyminio mokesčio dydį, išskyrus apskaičiuojamą procentais, teismai turėtų indeksuoti atsižvelgdami į metų ketvirčio vartotojų kainų indeksą (toliau VKI), jeigu jis yra didesnis už 110. Tuo remiantis, žyminis mokestis bylose dėl teismo įsakymo išdavimo turėtų būti ne mažesnis kaip 14 Lt (10 Lt žyminis mokestis * 144,4 VKI / 100), o teikiant pareiškimą elektroninių ryšių priemonėmis - 75 procentų žyminio mokesčio sumos, kas sudaro 11 Lt (14 Lt * 75 proc.). Šiuo atveju kreditorius yra sumokėjęs 10 Lt žyminį mokestį, kurio dydis neatitinka aukščiau minimų reikalavimų, nes, teismo nuomone, turėtų būti sumokėtas 11 Lt žyminis mokestis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kreditorius (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti, kad apelianto pagal teismui pateiktą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 659, 66 Lt reikalavimo sumos mokėtinas žyminis mokestis yra 10 Lt šiais motyvais:

1. Dėl žyminio mokesčio mokėjimo tvarkos ir VKI nustatymo. 2011 m. birželio 21 d., buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1480, (Žin., 2011, Nr. 85-4126), kurio 38 straipsnyje įstatymų leidėjas pakeitė ir papildė CPK 80 straipsnį. Nauja įstatymų redakcija buvo patvirtinta, kad minimalus mokestis bylose dėl teismo įsakymų yra ketvirtadalis sumos, bet ne mažiau nei dešimt litų (CPK 80 str. 1 d. 6 p.), o taip pat minėtas straipsnis papildytas ir nauja nuostata, numatančia, kad procesinius dokumentus teikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis yra mokamas 75 proc. žyminis mokestis, skaičiuojant už atitinkamą procesinį dokumentą nuo mokėtino žyminio mokesčio sumos, tačiau toks mokestis negali būti mažesnis nei 10 Lt. Šio straipsnio naujoji redakcija įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d., kas reiškia, kad taikant indeksavimo taisykles ir skaičiuojant vartotojų kainų indeksą, aktualus laikotarpis yra nuo 2011 m. spalio mėnesio. Remiantis aukščiau išdėstytu, bei vadovaujantis CPK 82 str. nuostatomis, žyminis mokestis turėtų būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į Statistikos departamento pranešime paskelbtą VKI pokytį nuo 2011 metų spalio mėnesio iki 2013 metų rugsėjo mėnesio. Kadangi Statistikos departamento paskelbtas VKI minėtam laikotarpiui sudaro 103,7, tai yra mažiau negu 110, todėl žyminio mokesčio dydžiai, nustatyti CPK 80 str., neturi būti indeksuojami.

2. CPK 434 straipsnio 1 dalis taip pat nustato žyminio mokesčio dėl teismo įsakymo išdavimo dydį: „už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu dešimt litų [...]“. Ši įstatymo norma galioja nuo 2003 m. sausio 1 d., ir keista nebuvo, kas reiškia, kad pagal 82 straipsnio 1 dalį, taikant indeksavimo taisykles ir skaičiuojant vartotojų kainų indeksą, indeksavimui aktualus laikotarpis būtų nuo 2003 m. sausio 1 d., o VKI 2013 m. rugsėjo mėnesiui sudarytų 144,4. Taigi, pritaikius vartotojų kainų indeksą šioje teisės normoje nustatai minimaliai 10 Lt žyminio mokesčio ribai, minimalus mokėtinas žyminis mokestis yra 14 Lt. Tokiu būdu šiuo metu galiojančiame CPK yra dvi teisės normas, kurios pritaikius indeksavimo taisykles skirtingai reguliuoja žyminio mokesčio dydį paduodant teismams pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (teisės normų kolizija). Teisės normų kolizijos įveikimo taisyklės nustato, kad kai viena kitai prieštarauja tos pačios institucijos išleistos ir tą pačią juridinę galią turinčios teisės normos arba įstatymai, tai galioja vėliau išleista teisės norma arba įstatymas („Lex posteriori derogat legi priori“ iš lotynų kalbos išvertus: „vėlesnė, naujesnė norma nugali senesniąja“), todėl skaičiuojant žyminį mokestį turi būti vadovaujamasi CPK 80 straipsnyje įtvirtintu žyminio mokesčio teisiniu reguliavimu.

3. Dėl žyminio mokesčio dydžio skaičiavimo. Kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, žyminį mokestį nuo 659,66 Lt sumos, kurią sudaro skolininkės įsiskolinimas ir delspinigiai, skaičiavo tokia tvarka: CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad žyminis mokestis „[...] turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų - 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų [...]“, taigi 659,66 x 0,03 = 19,78 Lt; kadangi 19,78 < 50 = 50 Lt; CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad žyminis mokestis „bylose dėl teismo įsakymų - ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų“, taigi 50 x ¼ = 12,5 Lt; CPK 80 straipsnio 7 dalis nustato, kad „šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentų mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų“, taigi 12,5 x ¾ = 9,38 Lt; kadangi 9,38 < 10 = 10 Lt. Taigi, laikytina, kad teismui sumokėtas 10 Lt žyminis mokestis yra tinkamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumams pašalinti, t. y. primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 1 Lt, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog indeksavimui aktualus laikotarpis yra nuo 2003 m. sausio 1 d., o VKI 2013 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2003 m. sausio mėn., – 144,4, kuris šiuo atveju, teismo nuomone, būti taikomas, bei tokiu atveju mokėtina suma už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio suma (659,66 Lt) – 10,5 Lt, (14 Lt * 75 proc.), t. y. suapvalinus 11 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies punktas ir 7 dalis). Apelianto nuomone, šiuo atveju taikant indeksavimo taisykles ir skaičiuojant vartotojų kainų indeksą, aktualus laikotarpis yra nuo 2011 m. spalio mėnesio. Kadangi Statistikos departamento paskelbtas VKI 2013 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2011 m. spalio mėn., – 103,7, t. y. mažiau negu 110, todėl žyminio mokesčio dydžiai, nustatyti CPK 80 straipsnyje, neturi būti indeksuojami ir mokėtina žyminio mokesčio suma šiuo atveju – 10 Lt.

CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis sudaro ketvirtadalį sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau, kaip dešimt litų.

CPK 82 straipsnio 1 dalis nustato, kad „šiame Kodekse nustatytą žyminį mokesti, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio VKI, jeigu jis didesnis negu 110“, o 2 dalis nurodo, kad „taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios“. Taigi, indeksuojant žyminį mokestį, visų pirma, reikia nustatyti, kada įsigaliojo įstatymas, kuriuo buvo patvirtintini atitinkami žyminio mokesčio dydžiai ar žyminio mokesčio skaičiavimo taisyklės.

CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata galiojo nuo 2003 m. sausio 1 d. (Žin. 2002, Nr. 36-1340) (tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1386-104/2012). Tuo tarpu 2011 m. spalio 1 d. CPK 80 straipsnio redakcijoje atsirado nauji žyminio mokesčio dydžiai, kurie iki šiol nebuvo nustatyti, t. y. žyminis mokestis už bylas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, už ginčus dėl sutarčių modifikavimo ir t. t. Būtent šiems naujai atsiradusiems žyminio mokesčio dydžiams taikytina CPK 82 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog šie žyminio mokesčio dydžiai yra indeksuojami, jeigu tam yra prielaidos, o indeksas apskaičiuotinas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento 2012 m. balandžio 13 d. informacinis pranešimas Nr. 10 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso” (įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d.), kuriuo Lietuvos statistikos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 56-2259) 2 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) 82 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad yra taikytini du vartotojų kainų indeksai ir jie sudaro: 2012 m. kovo mėn., palyginti su 2003 m. sausio mėn., – 141,8; 2012 m. kovo mėn., palyginti su 2011 m. spalio mėn., – 101,7, t. y. seniau įstatyme įtvirtintiems žyminiams mokesčiams taikomas indeksas 141,8, tuo tarpu naujai įstatyme įtvirtintiems žyminiams mokesčiams taikomas indeksas 101,7 (Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1275-485/2012).

Kaip jau buvo minėta, CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas galiojo nuo 2003 m. sausio 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Statistikos departamento 2012 m. balandžio 13 d. pranešimu nurodytas vartojimo kainų indeksas turi būti taikytinas lyginant vartojimo kainas su 2003 m. sausio mėn., o ne su 2011 m. spalio 1 d. (tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1386-104/2012). Kaip matyti kreditorius į teismą kreipėsi 2013 m. spalio 31 d., todėl kreditoriaus mokėtinam žyminiam mokesčiui taikytinas Lietuvos statistikos departamento 2013 m. spalio 10 d. informaciniu pranešimu Nr. 17 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso” nustatytas vartotojų kainų indeksas – 144,4.

Pažymėtina, jog, kaip pastebi ir pats apeliantas, CPK 434 straipsnio 1 dalis taip pat nustato žyminio mokesčio dėl teismo įsakymo išdavimo dydį: „už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu dešimt litų [...]“. Ši įstatymo norma galioja taip pat nuo 2003 m. sausio 1 d., ir keista nebuvo. Apie apelianto nurodomas šiuo metu galiojančiame CPK dvi teisės normas, kurios pritaikius indeksavimo taisykles skirtingai reguliuoja žyminio mokesčio dydį paduodant teismams pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (teisės normų kolizija), plačiau nepasisakoma, laikant jį visiškai nepagrįstu aukščiau pateiktų motyvų pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti ir palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį nepakeistą.

Nustatyti apeliantui 7 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Teisėja Dalė Burdulienė