- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-839-516/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Rasa Gudžiūnienė, Marijonas Greičius
- Pareiškėjas
- I. R.
- Kategorijos
- 104.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Marijono Greičiaus,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolio D. S. veiksmų.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. R. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio D. S. veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui.
Teismas konstatavo, jog 2010-06-15 nutartis pareiškėjui buvo siųsta skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikta. Pasiuntinių pašto pažymoje nurodyta, jog dokumentus atsisakyta priimti. Teismas nurodė, jog nutartis buvo siųsta pakartotinai, tačiau taip pat buvo neįteikta. Teismas pažymėjo, jog pats pareiškėjas skunde nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini), toks adresas nurodytas ir kaip paskutinė pareiškėjo gyvenamoji vieta, vadovaujantis Gyventojų registro tarnybos duomenimis. Pareiškėjas teismo neinformavo apie pasikeitusią savo gyvenamąją vietą ar kitas panašias aplinkybes, o pasiuntinių pašto darbuotojui įteikti dokumentų nepavyko. Teismo nuomone, laikytina, kad pareiškėjas nepašalino skundo dėl antstolio veiksmų trūkumų pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu, todėl teismas skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas I. R. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą nagrinėjimui.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas pakeitė savo procesinių dokumentų įteikimo vietą. Teigia, kad jis procesinių dokumentų įteikimo vietos nekeitė. Pareiškėjas nuolat gyvena ir dokumentus priima deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, kai jie jam tinkamai įteikiami ir juos pareiškėjas gali fiziškai priimti. Apelianto gyvenamoji vieta yra aiški ir yra būtent ta, kurią apeliantas nurodė teismui pateikdamas skundą. Nurodo, jog teismas dokumentus išsiuntė per privatų asmenį UAB „Megatomas“. Pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas prašė, kad dokumentai nebūtų teikiami kitaip, nei numatyta CPK 117 str. ir pageidavo, kad jie būtų siunčiami per AB „Lietuvos paštas“ registruotu paštu. Tačiau teismas apelianto prašymo nepaisė. Dėl to susidarė situacija, kad ne dėl apelianto, o dėl teismo ir jo samdomo privataus asmens procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Teismo pasiuntinys nepaliko jokių pranešimų apie teismo dokumentus pašto dėžutėje. Būtent dėl to pareiškėjas ir prašė teismo dokumentus teikti registruotu paštu per AB „Lietuvos paštas“;
2) Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 42 str. 1 d., 123 str. 1 d. ir 115 str. 5 d. , nes neužtikrino apelianto teisės gauti 2010-06-15 teismo nutartį, procesinį dokumentą išsiuntė tokiu būdu, kuris įstatymo nėra numatytas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Megatomas“ negali būti subjektu, kuris teikia teismo procesinius dokumentus. Įstatymas numato nutarties dėl trūkumų šalinimo tik asmeninį įteikimą. Tačiau ši įmonė neteikia registruotų pašto paslaugų, nėra teismo kurjeris. Apeliantas pabrėžia, jog UAB „Megatomas“ internetiniame portale nurodoma, jog UAB „Megatomas“ pašto paslaugų neteikia. Tai reiškia, jog šis subjektas neturi teisės teikti teismo procesinių dokumentų. Kadangi teismas dokumentus pateikė įteikti neįgaliotam asmeniui, toks dokumentų įteikimas nelaikomas teisėtu ir galinčiu sukelti teisines pasekmes. Kita vertus, UAB „Megatomas“ yra tik pasiuntinio paslaugas teikiantis subjektas, neturi viešai skelbiamų taisyklių, nežinoma tvarka kaip jo dokumentai teikiami. Būtent dėl to apelianto nuomone, UAB „Megatomas“ nėra atsakingas už tinkamą teismo dokumentų perdavimą;
Žemesnės instancijos teismas
3) Teismas netinkamai interpretavo CPK 7 str. nuostatą. Teigia, jog ne pareiškėjo, o teismo yra pareiga organizuoti tinkamą pasirengimą nagrinėti bylą, pasirinkti tą įteikimo būdą, kuris užtikrintų dokumentų įteikimą ir pareiškėjo teisę ginti savo interesus teisminiu keliu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-29 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nepaduotu ir grąžindamas jį pareiškėjui, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvai prielaidų nesudaro.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2010 06 10 yra gautas ir užregistruotas pareiškėjo I. R. skundas dėl antstolio D. S. neteisėtų patvarkymų pradėti vykdomąją bylą ir kitų veiksmų panaikinimo (b.l. 1-7). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-06-15 nutartimi nustatė, kad paduotas skundas yra su trūkumais, todėl teismas 2010-06-15 nutartimi nustatė pareiškėjui I. R. terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui nutartyje nurodytų trūkumų nepašalinus, teismas 2010 16 29 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.
Šioje byloje kilo ginčas ar teismas tinkamai informavo pareiškėją apie priimtą procesinį dokumentą.
Procesinis įteikimas – tai įstatymo nustatyta tvarka ir forma atliktas ir patvirtintas procesinis veiksmas, kuriuo teismas siūlo adresatui susipažinti su pateikiamo procesinio dokumento turiniu. Kad procesinis įteikimas būtų teisėtas ir sukeltų atitinkamus teisinius padarinius, būtina atlikti teisėtą įteikimo procedūrą ir nustatyta tvarka patvirtinti įteikimą. Už procesinių dokumentų įteikimą yra atsakingas teismas, kuris sprendžia, kokia apimtimi ir kokiu būdu bus įteikti procesiniai dokumentai, įgyvendina įteikimo procedūrą, rūpinasi, kad procesinį įteikimą atliktų kompetentingi organai, saugo procesinių dokumentų įteikimą patvirtinančius įrodymus. Teismas įteikimo funkciją vykdo per tarpininkus. CPK 117 str. numato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu, per antstolius, kurjerius, kitais CPK nurodytais būdais, o įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais – telekomunikacijų galiniais įrenginiais. CPK 123 straipsnyje yra įtvirtina bendroji procesinių dokumentų įteikimo taisyklė, pagal kurią visi fiziniam asmeniui adresuoti procesiniai dokumentai turi būti įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo – atstovui pagal įstatymą. Procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje. CPK 124 str. numato teismo šaukimo, pranešimo ir kito procesinio dokumento įteikimo patvirtinimo tvarką. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismo šaukimas ir ieškinio (pareiškimo, skundo, atsiliepimo į pareikštą ieškinį, dubliko) nuorašas adresatui yra įteikiamas pasirašytinai. Kai teismo šaukimą ar ieškinio nuorašą įteikia paštas, teismo kurjeris ar antstolis, adresatas pasirašo teisingumo ministro nustatytos formos pažymoje, kurios viena dalis lieka adresatui, o kita su parašu bei nurodyta įteikimo data grąžinama teismui. Kai teismo šaukimas ar ieškinio nuorašas įteikiamas ne pačiam adresatui, jį priėmęs asmuo privalo pažymoje įrašyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Procesinių dokumentų įteikimas adresatui patvirtinamas atitinkamose pašto, antstolio ar kurjerio tarnybų knygose (CPK 124 str. 4 d.).
Teisėjų kolegija nustatė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-15 nutartis dėl skundo trūkumų pašalinimo pareiškėjui I. R. buvo siųsta skunde nurodytu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Tačiau ji grįžo neįteikta, kadangi pasiuntinių pašto UAB „Megatomas“ grąžintoje pažymoje nurodyta, jog dokumentus atsisakyta priimti (b.l. 11). 2010-06-15 nutartis buvo nusiųsta pakartotinai (b.l. 11), tačiau ji taip pat nebuvo įteikta pareiškėjui (b.l. 13). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog pats pareiškėjas skunde nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini), toks adresas nurodytas ir Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje. Iš ieškovo atskirojo skundo turinio galima spręsti, kad su procesinių dokumentų įteikimu šiuo adresu problemų jam kyla nuolat. Tokioje situacijoje pareiškėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, turi galimybę nurodyti alternatyvią procesinių dokumentų įteikimo vietą (darbo adresą ar vietą, kurioje jis dažniausiai būna).
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovo teisė žinoti apie priimtus teismo procesinius dokumentus nebuvo pažeista. Tai reiškia, jog pareiškėjui teismo procesiniai dokumentai buvo teikiami tinkamai. Nepavykus įteikti teismo nutarties dėl skundo trūkumų, teismas pagrįstai laikė, kad pareiškėjas nepašalino skundo dėl antstolio veiksmų trūkumų pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu.
Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 42 str. 1 d., 123 str. 1 d. ir 115 str. 5 d. , nes neužtikrino apelianto teisės gauti 2010-06-15 teismo nutartį, procesinį dokumentą išsiuntė tokiu būdu, kuris įstatymo nėra numatytas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Megatomas“ negali būti subjektu, kuris teikia teismo procesinius dokumentus. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu, per antstolius, kurjerius, kitais CPK nustatytais būdais. Analizuojant šią teisės normą, akivaizdu, kad įstatymas nenurodo vieno prioritetinio procesinių dokumentų įteikimo būdo, bet leidžia teismui pasirinkti jo sprendimu vieną labiausiai efektyvų dokumentų įteikimo būdą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo prerogatyva yra spręsti, koks konkretus procesinių dokumentų įteikimo būdas naudotinas kiekvienu konkrečiu atveju.
Nagrinėjamu atveju teismas pasirinko pareiškėjui įteikti procesinius dokumentus per pasiuntinių paštą UAB „Megatomas“. UAB „Megatomas“ yra teismo kurjeris, kuriam teismas suteikė įgaliojimą įteikti procesinius dokumentus jų gavėjams. Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbiausia, kad būtų tinkamai nustatyta dokumentų įteikimo vieta ir laikomasi tinkamos įteikimo tvarkos.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog teismas dokumentus pateikė įteikti neįgaliotam asmeniui.
Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų laikydamas nepaduotu ir jį grąžindamas pareiškėjui, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš pareiškėjo I. R. priteistina 2,80 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo I. R. 2 (du) litus ir 80 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).