Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą tuo, kad 2015 m. gegužės 31 d. nuo 04.13 val. iki 04.16 val. viešoje vietoje – prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios maitinimo įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas lėmė nusikalstamos veikos padarymą, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – neva supykęs, kad M. Č. iki tol vykusių muštynių metu negynė savo draugo D. D., keturis kartu smogė rankomis ir vieną kartą spyrė dešinės kojos keliu M. Č. į galvos sritį, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Po to siekdamas nužudyti M. Č. tyčia vieną kartą peiliu dūrė M. Č. į kairę krūtinės pusę, tuo padarė jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą krūtinėje, atsiveriančią į krūtinplėvės ertmę su dešiniojo širdies skilvelio sužalojimu, kairiosios vidinės krūtinės arterijos sužalojimu, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį realų pavojų nukentėjusiojo M. Č. gyvybei, taip pasikėsino nužudyti M. Č., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusiajam buvo suteikta skubi ir kvalifikuota medicininė pagalba.

A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2015 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. skundas atmetamas.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Pažymėtina, kad šiuo metu baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra iš dalies paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo ir iš dalies liudytojų D. D., D. R., J. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat duomenys, užfiksuoti asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, kratos protokoluose, specialisto išvadose, bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Sąlygos pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo – terminą šioje byloje yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmes, griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Priešingai nei teigiama skunde, Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. B. suėmimo terminą šiuo pagrindu, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes.

A. B. yra kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir pasikėsinęs padaryti tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už kvalifikuoto nužudymo (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas) padarymą (pasikėsinimą padaryti) baudžiamasis įstatymas nustato itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, paminėtu pagrindu pratęsdamas A. B. suėmimo terminą, vertino ne tik kaltinimo sunkumą ar gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos kitos aplinkybės, jog kaltinamasis iki sulaikymo ilgalaikio darbo nedirbo (pagal Sodros duomenis, A. B. įsidarbino 2015 m. gegužės 25 d. ir faktiškai po savaitės buvo sulaikytas dėl nusikaltimo padarymo; nei 2014 m., nei 2015 m. oficialus A. B. įdarbinimas nebuvo fiksuotas), taigi neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, todėl jo nesaisto pakankamai tvirti socialiniai ryšiai. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad A. B. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ši aplinkybė jokiais bylos duomenimis nėra patvirtinta. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad viso proceso metu kaltinamasis nurodydavo tą patį gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini).

Vertinant A. B. asmenį griežčiausios kardomosios priemonės taikymo aspektu, svarbu ir tai, kad jis kelis kartus baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą, nedidelį chuliganizmą, viešosios rimties sutrikdymą, alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose ir (ar) girto pasirodymą viešose vietose, paskutinės dvi nuobaudos galiojančios, šešis kartus teistas (daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei ir vieną kartą už nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojančiais pagrindais), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, vėl galbūt nusikalto, praėjus tik dviem mėnesiams po bausmės atlikimo už ankstesnes veikas, galimai nauja nusikalstama veika padaryta išgertuvių metu, prieš nukentėjusįjį intensyviai smurtaujant, panaudojant peilį ir tuo padarant sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei.

Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokios išvados nepaneigia A. B. skunde nurodytos aplinkybės, kad būdamas suimtas jis laikosi tardymo izoliatoriaus-kalėjimo vidaus tvarkos taisyklių, už gerą elgesį buvo skatintas, netrukdė procesui ir savo kaltę pripažįsta. Nors šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos pačiai griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti. Aplinkybė, jog šiuo metu kaltinamasis dėl sveikatos būklės jaučiasi prastai ir jam reikalinga medikų pagalba, taip pat negali būti pagrindas naikinti skundžiamą teismo nutartį. Dėl pastarosios aplinkybės pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamajam A. B. dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad A. B. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstama veika, kurią padaręs jis kaltinamas, numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad jam inkriminuojamos dvi nusikalstamos veikos, jis eilę kartų baustas administracine tvarka ir šešis kartus teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, galimai vėl nusikalto praėjus tik dviem mėnesiams po bausmės atlikimo pagal ankstesnį nuosprendį. Tai rodo, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus. Nusikaltimų, kuriuos padaręs suimtasis kaltinamas, pobūdis leidžia manyti, kad tai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Taigi, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje, A. B. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių A. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, 2015 m. lapkričio 23 d. perduota Kauno apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas A. B. paskirtas Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi, taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Suėmimas suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, kita vertus, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. B., pobūdį ir sunkumą, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja proporcingumo principui. Apeliaciniam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, šioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl griežčiausios kardomosios priemonės pakeitimo į švelnesnes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Kauno apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi kaltinamajam A. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 2 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.