Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Ritai Padvilikienei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo (duomenys neskelbtini), pagal BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., išteisintas, nepadarius nusikalstamos veikos.

Nuspręsta išieškoti iš (duomenys neskelbtini), B. V. P. naudai 300 Lt išlaidų advokato darbui apmokėti. J. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. liepos 22 d. apie 14.30 val. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini),., esančioje A.V. B. ir V. P. sodyboje, išvadindamas „svolačiumi" ir kitais necenzūriniais žodžiais, įžeidė, bei spirdamas koja į kopėčias, nuo kopėčių nuvertė nukentėjusįjį J. B., o jam nukritus ir gulint spyrė į sėdmenis 3 kartus, tokiu būdu nukentėjusiajam J. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei viešai žodžiu ir veiksmu užgauliai pažemindamas, jį įžeidė. Pirmos instancijos teismas pagal šį kaltinimą V. P. išteisino pagal BPK 303 str. 5d. 1p.

Nukentėjusysis J. B. prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują - apkaltinamąjį nuosprendį, teisingai išspręsti civilinio ieškinio ir proceso išlaidų klausimą. Nurodo, kad teismas, priimdamas V. P. išteisinantį nuosprendį, rėmėsi tik tais įrodymais, kuriuose įžvelgė abejones dėl pareikštų kaltinimų, o parodymų, kurie patvirtina V. P. kaltę, nenagrinėjo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jo, kaip nukentėjusiojo parodymai apie įžeidimo ir sužalojimo aplinkybes, nenuoseklūs. Šiuos parodymus patvirtina liudytojos A. B. parodymai, specialisto išvada. Liudytojos D. K. - (duomenys neskelbtini), parodymais teismas negalėjo remtis, nes ji įvykio tiesiogiai nematė, atbėgo tik išgirdusi nukentėjusio pagalbos šauksmą. Be to, teismas vieną posėdį dėl šios neobjektyvios liudytojos neatvykimo, buvo atidėjęs. Visa tai rodo, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai bei netinkamai vertino pagal nukentėjusiojo skundą surinktą medžiagą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį bei netinkamai išsprendė civilinio ieškinio ir proceso išlaidų klausimą.

J. B. ir jo atstovas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis V. P. ir jo gynėjas - atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apelianto skundo teiginys dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo yra nepagrįstas. Nušalinimų teismo sudėčiai pareikšta nebuvo. Aplinkybių, numatytų BPK 58 str., dėl kurių teismas būtų negalėjęs nagrinėti baudžiamosios bylos ir būtų privalėjęs nusišalinti, nenustatyta. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas nei nukentėjusio, nei kitų proceso dalyvių teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pareikštus prašymus išsprendė. Jei teismas byloje surinktus įrodymus įvertina kitaip, nei juos traktuoja nukentėjusysis, tai dar nerodo teismo šališkumo. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą dėl neobjektyvios liudytojos D. K. – (duomenys neskelbtini), neatvykimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byla apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti 2007-02-15 d., tačiau jos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl ligos neatvykus V. P. gynėjui. 2007-03-05 bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas, posėdžio metu buvo apklausti atvykę liudytojai, tame tarpe ir D. K. – (duomenys neskelbtini).

Pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas aptarė surinktus įrodymus, motyvuotai nurodė, kuriais įrodymais vadovavosi ir kuriuos atmetė, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė.

Iš J. B., V. P. parodymų, teismo nutarties ( b.l. 34-35) matyti, jog V. P. bei J. B. šeimos nesutaria dėl naudojimosi V. P. ir A.V. B. paveldėta sodyba (duomenys neskelbtini), dėl to tarp šalių pastoviai kyla konfliktai, grasinimai. Įvykio metu J. B. skynė vyšnias nuo medžio, esančio ties teritorija, kuria pagal namų valdos naudojimo tvarkos nustatymo planą, naudojasi V. P.. Konfliktas kilo S. P. mobiliojo telefono fotokamera mėginant užfiksuoti skinantį vyšnias J. B., nes jos nuomone, J. B. skynė nuo V. P. priklausančio medžio. Iš šioje dalyje sutampančių J. B., V. P., D. K.-(duomenys neskelbtini), bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustos S. P. parodymų nustatyta, jog tarp J. B. bei V. P. ir S. P. kilo žodinis ginčas. Šio ginčo metu J. B. nukrito nuo kopėčių ir patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.

J. B. pateikė versiją, jog prarado pusiausvyrą ir nukrito, nes V. P. spyrė į kopėčias, ant kurių užsilipęs stovėjo nukentėjusysis. J. B. parkritus, V. P. dar tris kartus įspyrė į sėdmenis bei įžeidė, išvadindamas „svolačiumi“.

Tuo tarpu pagal D. K.-(duomenys neskelbtini), bei S. P. parodymus, atitinkančius V. P. parodymus, J. B. mosikavo, kad nebūtų nufotografuotas, ar kibiru mėgino išmušti V. P. telefoną, tokiu būdu prarado pusiausvyrą ir nukrito nuo kopėčių. V. P. J. B. nespyrė bei jo neįžeidinėjo.

Kadangi nukentėjusiojo J. B. ir išteisintojo V. P. šeimos jau seniai konfliktuoja ir turi ginče motyvų nurodyti aplinkybes sau palankia linkme, todėl abiejų šalių parodymai vertintini itin atsargiai, juos turi patvirtinti kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog J. B. nustatyti odos nubrozdinimai dešinės alkūnės, kairiojo dilbio srityje, minkštųjų audinių sumušimas dešiniojo klubo sąnario srityje. Sužalojimai padaryti paveikiant kietu buku ir šiurkštų paviršių turinčiais daiktais prieš 1 - 2 paras iki apžiūros. Šie sužalojimai atitinka aplinkybes, jog J. B. susižalojo nukrisdamas nuo kopėčių, tačiau nėra užfiksuota sužalojimų, kurie atitiktų J. B. paaiškinimus, jog V. P. jam spardė į sėdmenis.

Kad J. B. buvo įžeidinėjamas bei jo atžvilgiu naudojamas fizinis smurtas, iš įvykio vietoje buvusių asmenų nurodė tik pats nukentėjusysis. J. B. sutuoktinė liudytoja A. B. įvykio nematė. V. P. įžeidinėjęs nukentėjusį, pastūmęs kopėčias bei nukentėjusiojo atžvilgiu vartojęs smurtą neigė. Jo parodymus atitinka liudytojų S. P. ir D. K.– (duomenys neskelbtini),parodymai. Pastarosios liudytojos parodymais teismas netikėti neturėjo pagrindo. Ji nėra nei vienos iš konfliktuojančių šeimų narys, pati konflikte nedalyvavo, jos parodymai nuoseklūs. Be to, vertindamas nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, jog išteisintasis įžeidė nukentėjusįjį pavadindamas „svolačiumi“ ir kitais necenzūriniais žodžiais, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-104-06, nukentėjusysis J. B. paaiškino, jog V. P., įspyrė į kopėčias, į sėdmenis, tačiau tai darydamas J. B. nieko nesakė. Taigi nukentėjusiojo J. B. pozicija kaltinimo dalyje dėl įžeidimo nebuvo nenuosekli.

Pagal BPK 5d. 1 p. tuomet, kai nenustatoma, jog padaryta veika turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, priimamas išteisinamasis nuosprendis. Byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina J. B. pateiktų V. P. kaltinimų veikomis, numatytomis BK 140 str. 1d. bei 155 str. 1d. Pirmos instancijos teismas pagal BPK 303 str. 5d. 1p. V. P. pagrįstai išteisino, nes nenustatyta, V. P. būtų padaręs veiką, turinčią baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

BPK 115 str. 3 d. 2 p. numato, jog minėtu pagrindu priėmus išteisinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Todėl toks pirmos instancijos sprendimas dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio yra pagrįstas ir nekeistinas.

BPK 105 str. 6 d. nurodyta, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šiuo atveju byla buvo pradėta pagal J. B. skundą. V. P. patyrė 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Dalis atsakomybės dėl nepagrįstai pradėto proceso atitenka J. B., todėl apylinkės teismas pagrįstai nusprendė dalį V. P. patirtų išlaidų išieškoti iš J. B.. Toks sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.

Kadangi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti priimtą nuosprendį nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. apeliacinį skundą atmesti.