Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-22 · Civilinė byla Nr. 2A-333-781/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-22
Bylos Nr.
2A-333-781/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08460-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
R. K., J. Ž.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto 11-as notarų biuras
Kategorijos
  • 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-333-781/2013Proceso Nr. 2-01-3-08460-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.3.; 28.2.; 75.8.; 121.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams R. K., J. Ž., J. Ž., tretysis asmuo – Vilniaus miesto 11-as notarų biuras dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir bendro sutuoktinių turto padalijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. K. (toliau - Ieškovas) ieškiniu prašė pripažinti 2009 m. kovo 6 d. sandorį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - butas) pardavimo negaliojančiu; padalinti bendrą santuokinį turtą - butą, nustatant nuosavybės teisę į šį turtą po ½ dalį jam ir atsakovei R. K. (toliau - Atsakovė), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su Atsakove santuoka nutraukta teismo sprendimu 2001 m. gegužės 25 d. Ištuokos liudijimas išduotas 2003 m. rugpjūčio 12 d. Jų bendras santuokinis turtas nebuvo padalintas, tačiau jie buvo susitarę, kad santuokoje pirktas butas priklauso jiems po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 2009 m. kovo 6 d. jis išdavė Atsakovei įgaliojimą parduoti butą ir gauti už jį pinigus. Butas buvo parduotas 2009 m. kovo 6 d. fiktyviai Atsakovės tėvams, atsakovams J. Ž. ir J. Ž. už 50 000 Lt. Mano, kad šis sandoris yra negaliojantis ir niekinis, kadangi nė viena šalis neketino sukurti jokių teisinių pasekmių. Jų bendras turtas - butas turi būti padalintas tarp jo ir buvusios sutuoktinės lygiomis dalimis. Buto vertę nurodė 98 900 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad butas buvo parduotas pagal Ieškovo išduotą įgaliojimą Atsakovei. Ieškovas savo valia, niekieno neverčiamas 2009 m. kovo 6 d. išdavė įgaliojimą Atsakovei. Pabrėžė, kad šis įgaliojimas nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu. Ieškovas žinojo, kokiu tikslu jis duoda įgaliojimą ir kokios bus pasekmės. Sandoris buvo realus. Ieškovas nėra prisidėjęs prie šio buto pirkimo ir išlaikymo. Butas buvo įgytas iš Atsakovės asmeninių lėšų ir už banko paskolą. Apie šias aplinkybes Ieškovas žinojo, todėl ir neprašė buto padalinti nutraukiant santuoką.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto 11-as notarų biuras atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-as apylinkės teismas 2012 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, mirusios atsakovės J. Ž. atžvilgiu bylos nagrinėjimą nutraukė; Ieškovui priteisė turto už 3 715 Lt, Atsakovei - už 11 145 Lt, įpareigojo Atsakovę išmokėti Ieškovui 3 715 Lt kompensaciją už parduotą turtą. Teismas nustatė, kad santuoka tarp Ieškovo ir Atsakovės nutraukta 2001 m. gegužės 25 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu. Ištuokos liudijimas Ieškovui išduotas 2003 m. rugpjūčio 12 d. Bendras sutuoktinių turtas santuokos nutraukimo metu padalintas nebuvo, taip pat liko neišspręstas klausimas, susijęs su šalių nepilnamečiu vaiku. Pirmosios instancijos teismas šalių santykiams taikė SŠK normas, galiojusias santuokos nutraukimo metu ir CK normas, įsigaliojusias po santuokos nutraukimo nuo 2001 m. liepos 1 d. Teismas nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai įgijo butą. Jis buvo įformintas Atsakovės vardu. Reikalavimo dėl jo pripažinimo asmeniniu Atsakovės turtu pareikšta nebuvo. Taigi šis butas buvo bendroji jungtinė jų nuosavybė. Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos teismas nustatė, kad po santuokos nutraukimo bute gyveno, jį išlaikė ir prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius už jį Atsakovė su sūnumi. Nurodė, kad Ieškovas po santuokos nutraukimo 2009 m. kovo 6 d. išdavė Atsakovei notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą savo nuožiūra ir sąlygomis parduoti butą, jo vardu gauti pinigus už jį. Šio įgaliojimo Ieškovas neginčijo. 2009 m. kovo 6 d. Atsakovė pardavė butą savo tėvams J. Ž. ir J. Ž. už 50 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad pinigų už parduotą butą negavo. Teismas nustatė, kad šio buto pirkimui Atsakovei buvo suteikta pagal 1999 m. spalio 12 d. paskolos sutartį Nr. 1559958187-7 AB Vilniaus banko ilgalaikė paskola 8 785 JAV dolerių, kuri buvo sumokėta banko už buto pirkimą į atsakovo J. Ž. asmeninę sąskaitą. Remdamasis bylos medžiaga pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šią paskolą grąžino bankui viena Atsakovė. Šios aplinkybės Ieškovas neginčijo. Atsakovų sudarytas sandoris Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas atsakovų J. Ž. ir J. Ž. vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Už šį butą jie kaip buto pirkėjai sumokėjo AB SEB bankui Atsakovės skolą. Taigi sudaryta buto pirkimo sutartis sukėlė teisines pasekmes tiek buto pardavėjams, tiek jo pirkėjams, tiek bankui ir buvo reali. Ta aplinkybė, kad Atsakovė pardavė butą savo tėvams nereiškia, kad sandoris buvo tariamas, nes Ieškovas sutiko ir leido pagal išduotą Atsakovei įgaliojimą parduoti butą savo nuožiūra. Konstatavo, kad Ieškovas neįrodė, jog sandoris buvo tariamas, todėl ieškinį dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė. Kadangi butas yra parduotas ir jis yra atsakovų J. Ž. ir J. Ž. nuosavybė, jis negali būti padalintas natūra, o gali būti dalinama tik pinigų suma gauta už jį, t.y. Ieškovas turi teisę tik į piniginę kompensaciją. Tarp sutuoktinių turi būti dalinamas ne tik turtas, bet ir mokėtinos skolos. Butas buvo parduotas už 50 000 Lt. Skola bankui už jį pardavimo metu buvo 35 140 Lt. Šią skolą grąžino viena Ieškovė. Taigi balansas yra 50 000 - 35 140= 14 860 Lt. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kartu su Atsakove gyvena ir ji išlaiko nepilnametį vaiką G. K., todėl teismas peržengė Ieškovo pareikštų reikalavimų ribas bei padalino buvusių sutuoktinių turtą (piniginę kompensaciją) nelygiomis dalimis. Ieškovui teismas priteisė ¼ dalį šios kompensacijos (turto), o Atsakovei - ¾ dalis (turto), t. y. 3 715 Lt ir 11 145 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Ieškovas prašo panaikinti 2012 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo sprendimą ir tenkinti jo apeliacinį skundą, t.y. pripažinti 2009 m. kovo 6 d. sandorį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu pardavimo Atsakovės tėvams Juozui ir J. Ž. negaliojančiu, ir padalinti šį butą nustatant nuosavybės teisę į šį turtą po ½ dalį Ieškovui ir Atsakovei; jei teismas manytų, kad šioje byloje per mažai įrodymų tokiam sprendimui priimti, prašė grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat pateikė prašymą priteisti jo naudai visas turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad paskola ½ d. buto pirkimui buvo paimta Ieškovui ir Atsakovei būnant santuokoje ir dalinai grąžinta iš bendrų santuokinių lėšų. Ieškovas nurodė neatsimenantis kai kurių aplinkybių, susijusių su šia sutartimi. Ieškovas Atsakovei suteikto įgaliojimo neginčija, tačiau teigia negavęs to, ko protingai galėtų tikėtis kiekvienas asmuo duodamas tokį įgaliojimą. Kaip sužinojo Ieškovas, šis butas po įgaliojimo išdavimo 2009 m. kovo mėn. 6 d. buvo fiktyviai parduotas Atsakovės tėvams J. Ž. ir J. Ž. už tikrovės neatitinkančią 50 000 Lt kainą. Tai, kad ši kaina neatitinka tikrovės patvirtina ir tai, kad pačioje šio buto pirkimo pardavimo sutartyje yra nurodoma vidutinė rinkos kaina pagal Nekilnojamojo turto registro pažymą – 223 000 Lt. Ieškovui apie šį sandorį pranešta nebuvo. Atsakovė iki šiol ten gyvena su pilnamečiu sūnumi. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 24 dienai buto vidutinė rinkos vertė sudaro 98 900 Lt. Ieškovas nurodė, kad sprendimo priėmimo dienai sūnus G. K. buvo pilnametis, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo nukrypti nuo lygių santuokinio turto dalių principo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į Ieškovo apeliacinį skundą Atsakovė ir atsakovas J. Ž. nurodė su juo nesutinkantys ir prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš Ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Jų teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino byloje esančius įrodymus, pateiktus šalių paaiškinimus ir teisingai nusprendė atmesti Ieškovo ieškinį dalyje dėl 2009 m. kovo 6 d. sutarties pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.86 straipsnį. Atkreipė dėmesį į tai, jog pats Ieškovas neginčijo jo paties 2009 m. kovo 6 d. išduoto įgaliojimo, kurio pagrindu ir buvo sudarytas sandoris. Ieškovas neįrodė, jog buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo tariamas sandoris, jog šalys nesiekė sukurti realių teisinių santykių. Ieškovo suteiktas įgaliojimas bei jo ribos leido Atsakovei sudaryti atitinkamą sandorį, o Ieškovas neginčija jo suteikto įgaliojimo. Nurodė, kad teismas visiškai pagrįstai įvertino tai, kad turi būti atimtos buto įsigijimo išlaidos, kurias sudarė iš banko gautas kreditas, kurį viena sugrąžino Atsakovė, ir Ieškovas visiškai neprisidėjo prie kredito grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, įvertinęs tai, jog Atsakovė viena augino sūnų G. K., jį auklėjo ir Ieškovas visiškai neprisidėjo prie jo išlaikymo.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto 11-as notarų biuras atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje ir 185 straipsnyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes bei, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyvią tiesą, priimti teisėtą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Ieškovas ir Atsakovė santuoką sudarė 1992 m. rugpjūčio 15 d., o nutraukė 2001 m. gegužės 25 d. (b. l. 15). Nutraukiant santuoką, santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas. 2009 m. kovo 6 d. Ieškovas įgaliojo Atsakovę savo nuožiūra ir sąlygomis parduoti butą, kurio unikalus Nr. 1097-0004-0015:0009, esantį (duomenys neskelbtini), ir jo vardu gauti pinigus (b. l. 14). 2009 m. kovo 6 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi Atsakovė, veikianti savo vardu ir atstovaujanti savo buvusį sutuoktinį (Ieškovą), pardavė J. Ž. minėtą butą už 50 000 Lt (b. l. 11-13).

Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu konstatavo tariamo sandorio nebuvimą. Ieškovas apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutiko.

CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, sudarytas sandoris negalioja. Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Taigi, tariamas sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008, 2006-03-15 nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-191/2006, 2006-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006 ir 2005-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005).

Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Taigi, Ieškovas turėjo įrodyti, kad ginčijamo sandorio tikslas buvo nesukurti teisinių pasekmių. Ieškovas, prašydamas pripažinti 2009 m. kovo 6 d. sandorį dėl buto pardavimo Atsakovės tėvams negaliojančiu nurodė, kad Atsakovė butą savo tėvams pardavė įgaliojimo išdavimo dieną keturis kartus žemesne nei rinkos kaina, ji iki šios dienos gyvena šiame bute. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įrodinėjo, kad Ieškovui buvo žinoma apie išduoto įgaliojimo tikslą ir jo teisines pasekmes. Atsakovų atstovas teisme paaiškino, kad Ieškovas, suteikiantis įgaliojimą, notarų kontoroje matė Atsakovės tėvus, t. y. žinojo, kam bus parduodamas butas. Teisėjų kolegijos manymu, Atsakovė į bylą turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl tariamo sandorio sudarymo, turėjo įvertinti visas faktines tokio sandorio aplinkybes, t. y. įvertinti Atsakovės ir jos tėvų tikruosius ketinimus sudarant sandorį, sandorio šalių veiksmus iki jo sudarymo ir po jo. Tik taip galima būtų išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Teisėjų kolegija mano, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kaip vyko Atsakovės ir jos tėvų atsiskaitymas pagal buto pirkimo - pardavimo sutartį. Teismas nesiaiškino, ar Atsakovei parduodant butą, ji ir su ja gyvenantis sūnus turėjo kitą gyvenamąją vietą, kur iki buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo gyveno Atsakovės tėvai, ar po buto įsigijimo iš Atsakovės jie įsikėlė į nupirktą butą, jei ne, tai dėl kokių priežasčių ir kur dabar gyvena atsakovas J. Ž., kas dabartiniu metu moka buto komunalinius mokesčius, faktiškai juo rūpinasi. Tai yra pirmosios instancijos teismas nuodugniai neištyrė, ar buto pirkimo - pardavimo sutartis sukėlė šalims kokias nors teisines pasekmes, ar sandoriu tik buvo pakeista šio nekilnojamojo turto teisinė registracija. Pažymėtina, kad teismas sprendime nurodęs, kad už perkamą butą atsakovai J. ir J. Ž. kaip šio buto pirkėjai sumokėjo AB SEB bankui Atsakovės skolą už butą, priėjo išvados, jog buto pirkimo - pardavimo sutartis sukėlė sandorio šalims ir bankui teisines pasekmes. Tokia teismo išvada dėl sandorio pasekmių atsiradimo yra paviršutiniška ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Be to, byloje turėjo būti nustatyta, ar buto pardavimas Atsakovės tėvams už mažesnę kainą nei sutartyje nurodyta vidutinė rinkos kaina atitiko Ieškovo valią, ar tokia situacija nesukėlė Ieškovo, kaip įgaliotojo, ir Atsakovės, kaip įgaliotinės, interesų konflikto.

Kaip matyti iš ieškinio, atsiliepimo į jį, pirmosios instancijos teismo sprendimo, nuo teisingo anksčiau minėtų aplinkybių nustatymo priklauso kitų Ieškovo reikalavimų patenkinimas. Susiklosčius tokiai situacijai teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio bylą nagrinėti visa apimtimi naujais aspektais. Tačiau byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesnės instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų byloje dalyvaujančių asmenų teisę pasinaudoti viena (pirmąja) teismine instancija.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsprendė byloje pareikštų reikalavimų, netyrė bylai svarbių įrodymų - neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Natalja CikotoAntanas RudzinskasJūratė Varanauskaitė