Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorui Juozui Sykui, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms O. V. ir I. Š., jų įgaliotam atstovui Mindaugui Repšui, kaltinamajam J. G., jo gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata:

2010 m. liepos 5 d., apie 13.45 val., Minijos-Rūtų g., Klaipėdos m., šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairuodamas automobilį Honda Civic, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, saulėtą dieną, kai matomumas į priekį dienos metu įjungus artimos šviesos žibintus apie 100 metrų, keisdamas važiavimo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nepraleido ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusio automobilio Rover 216, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo O. V., ir į jį atsitrenkė. Nuo smūgio automobilis Rover 216 apsivertė išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu Ford Galaxy, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu J. S.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio Rover 216 vairuotojai O. V. nežymiai sutrikdyta sveikata, o to paties automobilio keleiviui N. Š. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punktą (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu) reikalavimus.

Kaltinamasis J. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. liepos 5 d., apie 13.45 val., vairavo techniškai tvarkingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Honda Civic, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) Minijos g., Klaipėdos m., važiavo pirma eismo juosta, apie 50 km/h greičiu. Minijos – Rūtų g. sankryžoje jam sudarė kliūtį iš priešpriešinės eismo juostos į kairę pusę pasukęs šviesios spalvos automobilis. Siekdamas išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, J. G. staigiai stabdė ir, suprasdamas, kad pilnai sustabdyti automobilio nepavyks, staigiai pasuko į kairę, išvažiuodamas į antrą eismo juostą. Tuo metu pajuto smūgį į savo automobilio kairės pusės priekinį sparną. Po smūgio pamatė besiverčiantį ant stogo automobilį Rover. Automobilis Rover stogu slydo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu Ford. Matė, kad iš automobilio Rover išlipo sužalotas vaikas.

Motyvuojamoji dalis

Šiuos savo parodymus kaltinamasis J. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (II t., b.l. 6-13).

Nukentėjusioji O. V. parodė, kad 2010 m. liepos 5 d., apie 13.45val., vairavo techniškai tvarkingą automobilį Rover 216, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje važiavo jos anūkas N. Š.. Jis sėdėjo galinėje keleivio sėdynėje, už vairuotojo nugaros. O. V. važiavo 50 km/h greičiu, Minijos., link Pilies g. Eismas buvo intensyvus, ji važiavo antra eismo juosta. Artėjant prie šviesoforu reguliuojamos Minijos – Rūtų gatvių sankryžos, netikėtai pajuto stiprų smūgį į automobilio dešinį šoną. Girdėjo čiuožimo, slydimo garsus, po to išgirdo dar vieną smūgį. Kažkas iš praeivių padėjo jai išlipti iš automobilio. Išlipusi pamatė ant šaligatvio sėdintį anūką N. Š.. Eismo įvykio metu ji patyrė įvairius sumušimus, o anūkui O. Š. lūžo raktikaulis.

L. M. D. parodė, kad 2010 m. vasarą, apie vidurdienį, važiavo J. G. vairuojamu automobiliu Honda Civic. M. D. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuodami pirma eismo juosta, apie 40-50 km/h greičiu, privažiavo šviesoforo reguliuojamą sankryžą. Degė šviesoforo signalas, leidžiantis jų krypties eismą. Staiga į sankryžą iš priešpriešinio eismo juostos, sukdamas į kairę, įvažiavo šviesios spalvos automobilis. Kaltinamasis J. G., siekdamas išvengti susidūrimo, persirikiavo į antrą eismo juostą ir susidūrė su nukentėjusiosios vairuojamu automobiliu Rover. Automobilis Rover apsivertė ant stogo ir nuslydo į priešpriešinio eismo juostą, ten susidūrė su minivenu. J. G. automobilį sustabdė tik pravažiavęs sankryžą.

Šiuos savo parodymus liudytojas M. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (II t., b.l. 15-20).

Liudytoja D. K. parodė, kad 2010 m. liepos 5d., apie 13 val., važiavo automobiliu Honda Civic, valstybinis registravimo nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu J. G.. D. K. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Važiuojant pirma eismo juosta, neprivažiavus šviesoforo reguliuojamos gatvių sankryžos, pastebėjo, kad iš priešingos krypties eismo juostos į jų važiuojamąją kelio dalį staigiai pasuko automobilis ir sustojo, arba D. K. pasirodė, kad sustojo. Tuo metu ji pajuto smūgį į jų automobilio vairuotojo pusę ir virstantį ant stogo bei slystantį automobilį Rover.

Šiuos savo parodymus liudytoja D. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (II t., b.l. 23-28).

Liudytoja I. G. parodė, kad 2010 m. liepos 5 d., apie 13.45 val., Klaipėdos m., vairavo automobilį Škoda Fabia, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuodama Minijos g., antra eismo juosta, artėdama prie šviesoforu reguliuojamos Minijos – Rūtų g. sankryžos, antroje eismo juostoje, priešais jos vairuojamą automobilį, įjungęs kairės pusės posūkio signalą, stovėjo šviesios spalvos automobilis. Užsidegus leidžiančiam važiuoti šviesoforo signalui, minėtas automobilis pasuko į kairę. Pravažiavusi sankryžą, I. G. išgirdo stiprų smūgio garsą ir per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė besiverčiantį ant stogo ir slystantį automobilį. Automobilis nuslydo į priešpriešinio eismo juostą.

Šiuos savo parodymus liudytoja I. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (II t., b.l. 32-37).

Nukentėjusioji I. Š. parodė, kad jos mama O. V. pranešė, kad 2010 m. liepos 5 d., dienos metu, eismo įvykio metu nukentėjo jos sūnus N. Š.. Sūnus važiavo O. V. vairuojamame automobilyje.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir autoavarijos vietos planas, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo aktai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko šviesoforo reguliuojamoje Minijos -Rūtų g. sankryžoje, Klaipėdos m. Automobilis Rover 216, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio apvirtęs ant stogo, susidūręs su automobiliu Ford Galaxy, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio Honda Civic, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas. Smūgio kontakto vieta – priekinis kairysis šonas. Automobilio Rover 216 pirminio smūgio metu kontaktavo su kitu automobiliu dešinės pusės priekiniu kampu. Automobilio Ford Galaxy apgadintas kairysis šonas (durelės, sparnas, stiklas, žibintas), variklio gaubtas, smūgio koncentracija automobilio priekiniame kairiajame kampe.(I t., b.l. 3-7, 8-9, 10-11, 12-13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada 2010-08-05 Nr. G1110/10(03) patvirtina, kad 2010-07-05 eismo įvykio metu atsitrenkus į automobilio salono vidaus dalis N. Š. lūžo dešinysis raktikaulis ir kairė girnelė. Patirtos traumos nesunkiai sutrikdė N. Š. sveikatą (b.l. 32-33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada 2010-09-07 Nr. G1323/10(03) patvirtina, kad 2010-07-05, iki 13.42 val., eismo įvykio metu O. V. padaryta kairės plaštakos muštinė žaizda, rankų, dešinio šono, kairės šlaunies, dešinės blauzdos sumušimai. Patirti sužalojimai nežymiai sutrikdė O. V. sveikatą (b.l. 47).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 135 bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. T-A-1028/10 (03) patvirtina, kad 2010-07-05, 15.10 val., kaltinamasis J. G. buvo blaivus (I t., b.l. 87,88).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-04-04 specialisto išvadoje Nr. 11 K-17(11), konstatuota, kad techniniu požiūriu avarinę situaciją sudarė automobilio Honda Civic, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. G. veiksmai - vairuojamu automobiliu keisdamas važiavimo kryptį ir persirikiuodamas į kairiau esančią eismo juostą nedavė kelio ja važiuojančiam automobiliui Rover 216, valstybinis registravimo Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) Šie automobilio Honda Civic vairuotojo J. G. veiksmai techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu (II t., b.l 54-60).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. G., vairuodamas automobilį Honda Civic, pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimą, prieš persirikiuodamas į kairiau esančią eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio kita eismo juosta važiuojančiam automobiliui Rover 216. Dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Rover 216 keleivio N. Š. sveikata ir nežymiai sutrikdyta šio automobilio vairuotojos O. V. sveikata. J. G. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis J. G. padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo pasitikėjimo forma. Jis sąmoningai pasirinkdamas rizikingą elgesio variantą: persirikiuodamas į kitą eismo juostą prieš tai neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, suvokė, kad pažeidžia kelių eismo taisykles, numatė pavojingų pasekmių kilimo galimybę, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad tokios pasekmės neatsiras.

J. G. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nusikaltimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius pažeidimus kelių eismo srityje. Nuo nusikaltimo praėjo daugiau nei pusantrų metų ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. J. G. yra labai jauno amžiaus, neseniai įgijo išsilavinimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo J. G. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl jo pasekmių, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė. Šios aplinkybės J. G. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

J. G. skiriama BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė –bauda.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.

Nukentėjusioji O. V. teisiamojo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pradžios kaltinamajam J. G. ir civiliniam atsakovui AB “Lietuvos draudimas” pareiškė civilinį ieškinį dėl 9500 Lt neturtinės žalos atlyginimo (II t., b.l. 125a-126). Nukentėjusiosios O. V. civilinis ieškinys 9500 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo J. G. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai O. V. buvo padaryta kairės plaštakos muštinė žaizda, rankų, dešinio šono, kairės šlaunies, dešinės blauzdos sumušimai. Patirti sužalojimai nežymiai sutrikdė O. V. sveikatą (b.l. 47). Be patirto fizinio skausmo, nukentėjusioji patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimą dėl savo sveikatos, laikinai sumažėjo jos bendravimo galimybės. Patirtos traumos liekamuosius reiškinius – baimę vairuoti transporto priemonę, O. V. jaučia iki šiol. Tačiau kaltinamasis J. G. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinius sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, transporto priemonę vairavo neįsitikinęs, kad yra saugu. Šiais savo neteisėtais veiksmais sukėlė žalingas pasekmes – buvo sutrikdyta kito asmens sveikata. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiosios neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su O. V. ateities investicijomis, arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais darbo santykiais, ar gerove. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nustatomas nukentėjusiajai O. V. atlygintinos neturtinės žalos dydis 2000 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą.

Nukentėjusioji I. Š. teisiamojo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pradžios kaltinamajam J. G. ir civiliniam atsakovui AB “Lietuvos draudimas” pareiškė civilinį ieškinį dėl 1761,50 Lt turtinės žalos ir , atstovaudama mažamečio sūnaus N. Š. interesus, 11000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (II t., b.l. 131-132).

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ 2011 m. lapkričio 28 d. apskaičiavo ir I. Š. išmokėjo 1762,81 Lt turtinės žalos atlyginimui (II t., b.l. 180-181), todėl procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nutraukiamas.

Nukentėjusiosios ir nukentėjusio N. Š. atstovės pagal įstatymą civilinis ieškinys 11000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo J. G. nusikalstamos veikos mažamečiui nukentėjusiajam N. Š. lūžo dešinysis raktikaulis ir kairė girnelė, buvo sumušta jo galva ir padaryti daugybiniai kūno nubrozdinimai. Patirtos traumos nesunkiai sutrikdė N. Š. sveikatą (b.l. 32-33). Laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 5 d. iki 2010 m. liepos 7 d. N. Š. gydytas stacionare VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje. Laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2010 m. rugsėjo 28 d. jis operuotas Italijoje, Penne Ligoninių centre, iš dešinio peties poodinio sluoksnio išimtas svetimkūnis (stiklas), likęs po eismo įvykio (II t., b.l. 133-159).

Be patirto fizinio skausmo, nukentėjusysis N. Š. patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimą dėl savo sveikatos, laikinai sumažėjo jo bendravimo galimybės. Gydymo laikotarpiu jis negalėjo lankyti ugdymo įstaigos. N. Š. atstovės pagal įstatymą mamos I. Š. teigimu, N. Š. tebejaučia psichologinę traumą dėl eismo įvykio, pasireiškiančią nerimu ir panikos priepuoliais, jeigu tenka važiuoti automobiliu. Gydančio daktaro rekomendavimu nuo 2010 m. gruodžio mėn. N. Š. dėl psichinės sveikatos sutrikimų – generalizuotos baimės ir specifinės fobijos, taikyta kognityvinė elgesio terapija Kognityvinės psichologijos centre (II t., b.l. 152). Tačiau kaltinamasis J. G. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinius sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, transporto priemonę vairavo neįsitikinęs, kad yra saugu. Šiais savo neteisėtais veiksmais sukėlė žalingas pasekmes – buvo sutrikdyta kito asmens sveikata. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusiajam N. Š. nustatomas atlygintinos neturtinės žalos dydis 10000 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą.

Kaltinamasis J. G. sukėlė eismo įvykį vairuodamas automobilį Honda Civic, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusieji įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui (CK 6.254, 6.987 str.). Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti nukentėjusiesiems O. V. ir N. Š. padarytą žalą pagrindas yra 2010 m. gegužės 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat 2001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau TPVCAPD). Nuo 2007 m. birželio 11 d. galioja 2007 m. gegužės 17 d. šio įstatymo 11 straipsnio redakcija (įstatymo Nr. X-1137, Žin., 2007, Nr. 61-2340 (2007-06-02), atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 63), pagal kurią draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą neturtinę žalą ribojama 2500 EUR suma. Taigi AB „Lietuvos draudimas“, 2010 m. gegužės 1 d. sudaręs su transporto priemonės savininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės Honda Civic, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo eismo įvykio metu atlyginti nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims žalą, neviršijančią minėtos sumos. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (išmoka).

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ dar iki teismo posėdžio pats apskaičiavo ir nukentėjusiesiems atlygino neturtinę žala O. V. -1000 Lt, N. Š. 7632 Lt. Teismui nustačius didesnį nei buvo atlyginta neturtinės žalos dydį, viršijantį AB „Lietuvos draudimas“ pareigos apimtį (draudimo sutarties sudarymo metu galiojusį TPVCAPD įstatymo nustatytą maksimalų žalos dydį – 8632 Lt (2500 EUR)), iš kaltinamojo J. G. nukentėjusiesiems priteisiama likusi neatlyginta neturtinė žala 1000 Lt O. V. ir 2368 Lt N. Š..

Nukentėjusiųjų O. V. ir I. Š. patirtos 2000 Lt atstovavimo išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo J. G. (II t., b.l. 187-187a).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. Š. prašo atlyginti jos patirtas proceso išlaidas – kelionės į 2011 m. rugpjūčio 16 d. ir 2011 m. spalio 4 d. teismo posėdžius išlaidos. Nors I. Š. nenurodo konkrečios šių išlaidų sumos, tačiau pateikė dokumentus (du lėktuvo bilietus), patvirtinančius, kad už lėktuvo maršrutu Roma – Vilnius bilietus sumokėjo 2011 m. birželio 4 d. - 660 Lt, o 2011 m. rugsėjo 22 d. 90 EUR (311 Lt) (II t., b.l.183-186). Šis I. Š. prašymas tenkinamas iš dalies. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą išlaidoms atlyginti. Proceso išlaidas teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo.

Nukentėjusioji I. Š. nurodo, kad ji iš Italijos parvyko į Lietuvą tam, kad galėtų sudalyvauti 2011 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdyje, kuriame atstovavo mažamečio nukentėjusiojo L. Š. interesus. Į teismo posėdį neatvyko, nes jos įgaliotas atstovas advokatas M. Repšas informavo apie tai, kad posėdis neįvyks. I. Š. šios savo kelionės išlaidoms pagrįsti pateikė lėktuvo bilietą skrydžiui 2011 m. rugpjūčio 11 d. iš Romos į Vilnių, rezervuotą 2011 m. birželio 4 d., dviejų asmenų I. Š. ir O. V. vardu, bei kasos kvitą, patvirtinantį, kad 2011 m. birželio 4 d. UAB “Megaturas” sumokėti 660 Lt. Nustatyta, kad nutartis perduoti baudžiamąją bylą, kurioje J. G. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nagrinėti teisiamajame posėdyje, priimta tik 2011 m. birželio 30 d. Šioje nutartyje numatyta pirmojo teisiamojo posėdžio data 2011 m. rugpjūčio 16 d. Apie teismo posėdį nukentėjusiųjų O. V. ir I. Š. įgaliotas atstovas advokatas M.Repšas informuotas 2011 m. liepos 13 d. teismo pranešimu Nr. (795)1R-32242 (pranešimas advokatui įteiktas tik 2011 m. liepos 15 d.). Į 2011 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdį nei nukentėjusioji O. V., nei I. Š. neatvyko ir apie neatvykimo priežastį teismo neinformavo (II t., b.l. 108-109). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagrįsta išvada, kad I. Š. 2011 m. birželio 4 d. nusipirko lėktuvo bilietą 2011 m. rugpjūčio 11 d. skrydžiui iš Romos į Vilnių ne dėl dalyvavimo 2011 m. rugpjūčio 16 d. teisiamajame posėdyje, nes bilieto įsigijimo dieną baudžiamoji byla dar nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir nebuvo paskirta posėdžio data. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji O. V. gyvena Klaipėdoje ir jos 2011 m. rugpjūčio 11 d. kelionės išlaidos iš Romos į Vilnių nesusijusios su šios baudžiamosios bylos proceso išlaidomis.

Nukentėjusioji I. Š., gyvenanti Italijoje, atvyko ir dalyvavo 2011 m. spalio 4 d. teismo posėdyje. Ji pateikė kelionės į teismą išlaidas patvirtinančius dokumentus: lėktuvo bilietą ir 2011 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo kvitą - 90 EUR (311 Lt) (II t., b.l.183-186). Nukentėjusiojo, šaukiamo į teisiamąjį posėdį, kelionės išlaidos yra proceso išlaidos, todėl jos priteisiamos atlyginti iš kaltinamojo J. G..

Laikmenos (CD) su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje.

Nukentėjusiųjų I. Š. ir O. V. pateikti dokumentai, išrašai iš medicininių dokumentų, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti baudą 16 MGL (2080 Lt).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiųjų I. Š. ir O. V. pareikštus civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo J. G. 1000 Lt nukentėjusiajai O. V. ir 2368 Lt nukentėjusiajam N. Š.. Kitoje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

Procesą dėl nukentėjusiosios I. Š. pareikšto civilinio ieškinio 1762,81 Lt turtinei žalai atlyginti nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo J. G. proceso išlaidas nukentėjusiosioms I. Š. 1311 Lt ir O. V. 1000 Lt.

Laikmenas CD) su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti baudžiamojoje byloje.

Nukentėjusiųjų I. Š. ir O. V. pateiktus dokumentus (išrašus iš medicininių dokumentų), nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.