Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Jonavos rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, baigusi 9 klases, nedirbanti, netekėjusi, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Anykščiuose , kaltinamas pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį , baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, ir

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Anykščių m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, baigęs 9 klases, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį ir baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir

G. R. , (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilnius, LR pilietis, spec. vidurinio

išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis(duomenys neskelbtini) , Anykščiai, teistas:

1989-03-31 Vilniaus m. Tarybų r. teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

1992-06-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. – 3 metams laisvės atėmimo;

1996-05-13 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. - 3 metams laisvės atėmimo;

1999-12-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 1 d. - 6 mėnesiams

laisvės atėmimo;

2000-11-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. – 9 mėnesiams

laisvės atėmimo;

2000-12-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. - 9 mėnesiams laisvės atėmimo;

2002-04-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

2003-10-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., – 8 mėnesiams laisvės atėmimo;

2009-02-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį

laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams , 2012-03-06 ateistas nuo bausmės pasibaigus bausmės

vykdymo atidėjimo terminui, vykdymo , kaltinamas pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį ir baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

13d., apie 1 valandą, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, išdaužę B. B. automobilio VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje ties namu , esančiu A. R. g. 1 , langą, kurio vertė 70 litų, sulaužę durų spynelę, kurios vertė 100 litų, sugadinę automobilio užvedimo spynelę, kurios vertė 150 litų, tokiu būdu sugadindami B. B. nedidelės vertės turtą už 320 litų, pasikėsino pagrobti automobilį VW Golf , kurio vertė 400 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti policijos pareigūnų ir pabėgo.

Kaltinamoji G. K. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną jis girtavo su M. K. ir G. R.. Išgėrimo metu G. R. pasiūlė pavogti kokį nors automobilį ir su juo nuvykti prie jūros. Ji ir M. K. pritarė. (duomenys neskelbtini) gatvėje , automobilių stovėjimo aikštelėje rado automobilį VW Golf. Automobilis buvo užrakintas, G. R. bandė atidaryti, bet nepavyko. M. K. atnešė dildę ir su ja G. R. išdaužė automobilio langelį. Už vairo sėdo G. R., ji šalia jo, o M. K. ant galinės sėdynės. G. R. kažką darė, bandė užvesti automobilį, ji jam padėjo sukti vairą, tačiau nieko nesuspėjo padaryti, nes pamatė automobilio šviesas ir visi pabėgo. Padarytos žalos neatlygino. Kalta prisipažįsta iš dalies, nes turto negadino, jį sugadino G. R..

K. M. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną girtavo , todėl nelabai prisimena įvykius. Išgėrimo metu G. R. pasiūlė nuvaryti automobilį ir nuvažiuoti prie jūros, nes prie jūros norėjo G. K.. (duomenys neskelbtini) gatvėje, jie surado automobilį Golf. Prie jo priėjo G. R. ir G. K.. Jie tampė mašinos dureles, tačiau jos neatsidarė. Jis stovėjo gerokai toliau nuo mašinos, kad galėtų suspėti pabėgti, jei kas pamatys. Kai jie neatidarė durelių, tai jis atnešė plaktuką, dildę. Su dilde G. R. išmušė mašinos stiklą ir sėdo už vairo. Šalia jo atsisėdo G. K.. Ant galinės sėdynės atsisėdo jisai. Jie nesuspėjo išvažiuoti, nes pamatė automobilio šviesas ir iš mašinos pabėgo. Jis pirmas iš mašinos išbėgo. Kai jį sulaikė, jis dar nebuvo išsiblaivęs. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes jis automobilio negadino. Pareikštą ieškinį pripažino iš dalies.

Kaltinamasis G. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog tą dieną jis girtavo su G. K. ir M. K.. Kartu su jais dar buvo ir I. K.. Išgėrimo metu G. K. pasigyrė, jog jos buvęs draugas ją išmokė nuvaryti automobilius ir, kad būtų neblogai nuvaryti kokį nors automobilį ir nuvažiuoti prie jūros. Jis sutiko su tokiu pasiūlymu ir gatvėje, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio VW Golf ir norėjo jį atidaryti, tačiau durys neatsidarė. G. K. irgi bandė atidaryti automobilį. Tada M. K. atnešė dildę ir jis su ta dilde išdaužė automobilio langą. Visi susėdo į vidų. Jis sėdo už vairo , o šalia jo G. K.. Ji kažką krapštė prie vairo. Išvažiuoti jie nesuspėjo, nes, pamatę automobilio šviesas, visi pabėgo. Kaltu prisipažįsta visiškai, nors nesiūlė numaryti automobilį. Ieškinį pripažįsta iš dalies, nes mano, jog per didelė prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala.

Nukentėjusioji B. B. parodė, jog už 400 litų buvo nusipirkusi automobilį VW Golf. Juo naudojosi jos dukra R. S.. Vasarą, dienos nepamena, nakties metu buvo bandyta pavogti jos automobilį. Apžiūrėjus buvo nustatyta, jog sugadinta automobilio durelių spynelė , išdraskyta užvedimo spynelė ir sudaužytas langas. Detales ji pirko naudotų automobilių supirktuvėse. Dokumentų neturi, nes jai niekas neišrašė. Teko automobilį remontuoti ir remontui išleido maždaug 300 litų . Mokėjo ne tik pinigai, bet ir maisto produktais. Išleido pinigų ir kurui, nes reikėjo vykti į servisą, policiją, tačiau pateisinančių dokumentų neturi. Prašė jos ieškinį tenkinti ir priteisti padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Liudytojas I. K. parodė, kad tą dieną jis girtavo su kaltinamaisiais. Išgėrimo metu G. K. pasiūlė nuvaryti kokią nors mašiną ir nuvažiuoti prie jūros, Ji sakė, kad jos buvęs draugas išmokė ją kaip nuvaryti automobilius. Kas įvyko po to, jis nežino, nes juos paliko, išėjo namo. Tik vėliau jis sužinojo, jog jie kėsinosi nuvaryti automobilį. Kai sutiko G. R., jis jam parodė dokumentą, kur buvo parašyta, jog G. R. pasiūlė nuvaryti automobilį. Tada jis sutiko liudyti teisme, jog jis girdėjo pasiūlymą iš G. K. pusės.

Iš byloje esančio 2012-m. rugpjūčio 13d., apžiūros protokolo matyti, jog stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr.1, apžiūrėtas automobilis VW L. J. metu nustatyta automobilio sugadinimai- išdaužtas vairuotojo pusės galinis langelis, sugadinta vairuotojo pusės durelių spyna ir sugadinta automobilio užvedimo spynelė. Automobilyje rastos moteriškos basutės ( b. l. 6-8 ).

Iš byloje esančio 2012-09-24 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog G. K. atpažino moteriškas basutes kaip savo, kurios buvo surastos apžiūrint automobilį VW Golf. (b. l. 40-42).

Teismas , išanalizavęs byloje surinktus įrodymus dėl šio epizodo ir juos patikrinęs teismo posėdžių metu, prieina išvados, jog kaltinamųjų G. K., M. K. ir G. R. kaltė, jog jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio , veikdami kartu, kėsinosi pagrobti B. B. automobilį VW Golf , visiškai įrodyta. Jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamos veikos jie nebaigė, nes pabėgo pamatę automobilio šviesas. Kaltinamieji taip pat kaltinami padarę tyčinį turto sugadinimą, nes įsibraudami į B. B. automobilį , sudaužė lango stiklą, sugadino durelių spyną, bei sugadino užvedimo spynelę. Nustatyta, jog jie bendrais veiksmais sugadino nukentėjusiosios automobilį. Kaltinamieji G. R. ir G. K. sugadino automobilio durelių spynelę, kaltinamasis G. R. išdaužė lango stiklą. Automobilio salone užvedimo spynelę sugadino G. R. ir G. K.. Kaltinamasis M. K. taip pat prisidėjo prie automobilio sugadinimo, nes jis nešė įrankius- plaktuką , dildę. Su jo atnešta dilde, kaltinamasis G. R. išdaužė lango stiklą. Jie bendrai veiksmai padarė žalą, sugadindami automobilį, todėl yra kalti ir dėl svetimo turto sugadinimo. Jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas, nes padaryta žalos suma neviršija 3 MGL (t.y. 390 litų ) dydžio.

G. K. teisiamas pirmą kartą , padarė nusikalstamas veikas- vieną apysunkę, o kitą baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir veikdama bendrininkų grupėje, kas yra jos atsakomybę sunkinančios aplinkybes, žala neatlyginta, nedirba, jos atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino nusikaltusi ir gailisi. Visa tai įvertinus, jai skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. (LR BK 55 str.)

M. K. buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikytina, jog teisimas pirmą kartą, padarė dvi veikas- vieną apysunkę, o kitą – baudžiamąjį nusižengimą, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto bendrininkų grupėje , ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio , žala neatlyginta, prisipažįsta nusikaltęs, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe , nebuvo nusikalstamų veikų iniciatorius. Atsižvelgiant į tai ir jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.(LR BK 55str.)

G. R. teisiamas vienuoliktą kartą, nusikalto būdamas tik atleistas nuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės , nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje, kas yra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, žala neatlyginta, nedirba, todėl ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau , teismas turi omenyje ir tai, jog kaltinamojo padarytos veikos nėra sunkios- viena yra apysunkė, o kitas baudžiamasis nusižengimas, jis nuo pat pradžių buvo linkęs atlyginti padarytą žalą, prisipažįsta nusikaltęs ir gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, administracine tvarka nebaustas. Tai įvertinus, teismas mano, jog yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. (LR BK 75str. 67str.)

B. B. pateikė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamųjų 720 litų turtinės žalos, 2000 litų neturtinės žalos ir 400 litų už teisinę pagalbą ruošiant civilinį ieškinį. (b.l. 18 – 22) Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ieškinį palaikė. Paaiškino, jog jai teko pirkti stiklą už 70 litų , durų spynelę už 100 litų , užvedimo spynelę už 150 litų . Šiuos daiktus ji pirko naudotų automobilių parduotuvėje, tačiau kvitų tai patvirtinančių ji neturi. Kaltinamasis G. R. teigė, jog tai per didelės sumos, tačiau pats nepateikė jokių įrodymų, jog tokias detales buvo galima nusipirkti ir pigiau. Kiti kaltinamieji šių sumų neginčijo. Teismas mano, jog yra pagrindas tikėti nukentėjusiosios B. B. parodymais dėl jos pirktų detalių kainos, nes kitokių sumų teismui nebuvo pateikta. Automobilis buvo sugadintas ir šias detales reikėjo pirkti. Todėl ieškinys dėl padarytos turtinės žalos 320 litų tenkintinas visiškai. Nukentėjusioji prašė priteisti ir 300 litų už remontą ir 100 litų kurui, tačiau nepateikė visiškai jokių įrodymų šioms išlaidoms pagrįsti. Teigė, jog už automobilio remontą mokėjo pinigais, tačiau tikslios sumos nenurodė, teigė, jog mokėjo maisto produktais. Šioje dalyje ieškinio suma nėra pagrįsta, todėl netenkintina. Nukentėjusioji prašė priteisti ir 2000 litų neturtinės žalos, nes šis įvykis jai sukėlė kraujo spaudimą, dėl pablogėjusios sveikatos ji nebegalėjo rūpintis gyvuliais, teko juos parduoti. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas , nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta buvo sugadintas B. B. automobilis , dėl to ji išgyveno, patyrė nepatogumus, turėjo išlaidų, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kaltinamieji G. K., M. K. ir G. R. padarė nusikalstamas veikas – apysunkę ir baudžiamąjį nusižengimą, jie nedirba , jų padarytos veikos jokių sunkių pasekmių nesukėlė, padaryta turtinė žala nedidelė . Todėl teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, mano, jog nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir jai priteistina 600 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas. Kaltinamieji nusikalstamais veiksmais padarė žalą, todėl privalo ją atlyginti solidariai.

Nukentėjusioji B. B. prašė priteisti iš kaltinamųjų ir jos išlaidas už civilinio ieškinio suruošimą 400 litų. Sutinkamai su LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatomis, priteistinos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokatui, jeigu advokatas dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas. Šiuo atveju nukentėjusiosios teisme advokatas neatstovavo. Ieškinį suruošė individualios įmonės savininkas , todėl teismui nėra įstatyminio pagrindo priteisti iš kaltinamųjų nukentėjusiosios turėtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnį 2dalį, BK 187 straipsnį 3 dalį ir nubausti :

pagal LR Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnį 2dalį dėl pasikėsinimo pagrobti B. B. automobilį paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ;

pagal LR Baudžiamojo kodekso 187 straipsnį 3 dalį dėl B. B. turto sugadinimo paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams .

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalimi , 6 dalies 2 ir 5 punktais paskirti jai įpareigojimus, t.y. iki 2013 m. kovo 1 d. atlyginti nukentėjusiajai padarytą 320 litų turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis.

M. K. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnį 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį ir nubausti :

pagal LR Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnį 2dalį dėl pasikėsinimo pagrobti B. B. automobilį paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ;

pagal LR Baudžiamojo kodekso 187 straipsnį 3 dalį dėl B. B. turto sugadinimo paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams .

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalimi , 6 dalies 2 ir 5 punktais paskirti jam įpareigojimus, t.y. iki 2013 m. kovo 1 d. atlyginti nukentėjusiajai padarytą 320 litų turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis.

G. R. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalį 178 straipsnį 2 dalį ir Baudžiamojo kodekso 187 straipsnį 3 dalį ir nubausti:

pagal LR Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnį 2 dalį dėl pasikėsinimo pagrobti B. B. automobilį laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams,

pagal LR Baudžiamojo kodekso 187 straipsnį 3 dalį dėl B. B. turto sunaikinimo areštu 30 parų .

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę, laisvės atėmimo vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ir G. R. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 5 punktu, G. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemones : a) turtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti jį iki 2013m. kovo 1d., atlyginti nukentėjusiajai B. B. padarytą 320 litų turtinę žalą ir b) nemokamus darbus ir paskirti G. R. atlikti 50 valandų nemokamų darbų, per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos , sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

B. B. civilinį ieškinį patenkinti ir dalies ir priteisti B. B. iš G. K., M. K. ir G. R. solidariai 320 litų turtinės žalos ir 600 litų neturtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

.