Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant pažeidėjui L. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) LR piliečiui, lietuviui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, turinčiam galiojančią administracinę nuobaudą, surašytas protokolas pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130 str. 1 d. uir 134 str. 1 d. str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2010-11-27 apie 13¹⁵ val., Melioratorių gatvėje Kretingoje, vairavo automobilį VW Sharan, Valts. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo ir nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Tokiais veiksmais L. D. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 17 ir 202 punktų reikalavimus, t.y. padarė pažeidimus numatytus administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ir ATPK) 130 str. 1 d. ir 134 str. 1 d.Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, L. D. nurodė, kad 2010-11-27 d. apie 13:15 val. vairavo jam priklausantį automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kretingoje, Melioratorių g. neprisisegęs saugos diržo ir kartu su juo važiavo uošvė I. P. bei vyko į namus adresu Jablonskio g. 31. Nurodė, kad iš paskos važiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais nepastebėjo, bei nepastebėjo kad iš jo kiemo priverstinai išvežtas automobilis.L. D. teismui pateikė savo rašytinį prašymą dėl administracinės bylos nutraukimo ar mažesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos skyrimo. Šiame prašyme jis nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir paaiškinime surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei papildomai nurodė, kad beeidamas į namą pastebėjo, jog artinasi pirmiau matytas policijos automobilis. Namuose ieškant skysčio automobilio durelėms sutaisyti, girdėjo uošvienės kvietimą jį ateiti su dokumentais, kurių su savimi neturėjo ir ėmė jų ieškoti. Ieškant dokumentų užtruko, nes nesugebėjo rasti, o kai išėjo, nei policijos, nei jam priklausančio automobilio kieme nebuvo. L. D. nurodė, kad nesutinka su jo veikos kvalifikacija pagal ATPK 130 str. 1 d., nes mano, kad iš policijos pareigūnų pusės nebuvo jokio reikalavimo sustabdyti transporto priemonės, iš jų pusės nebuvo jokių garsinių ar šviesos signalų, reiškiančių reikalavimą sustabdyti jo vairuojamą transporto priemonę. Nurodo, kad byla dėl šio pažeidimo padarymo jo atžvilgiu privalo būti nutraukta nesant pažeidimo sudėties. Rašytiniame paaiškinime taip pat nurodo, kad jam 2010-11-29 surašytame ATP protokole nėra išdėstyta nei kaltinimo esmė, nei konstatuota, kokiais veiksmais įvykdė jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, mano, kad nėra įmanoma tinkamai apsiginti nuo tokių kaltinimų, nes protokolas nekonkretus. Taip pat L. D. rašytiniame prašyme nurodė, kad jei teismas laikytų, jog jo veiksmais vis dėlto buvo pažeistos ATPK 130 str. 1 d. nuostatos, tuomet prašo atsižvelgti į situacijos visumą, lengvinančias aplinkybes ir taikyti ATPK 30¹str., ir neskirti specialios teisės atėmimo nuobaudos. Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra labai svarbus, nes jis dirba vairuotoju UAB „Griovenė“, bei Palangos priešgaisrinėje tarnyboje vairuotoju. Šeimoje, kuroje auga du nepilnamečiai vaikai, yra vienintelis maitintojas. Taip pat nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemonę būtina ir šeimos poreikiams tenkinti - dukrą vežti į pramoginių šokių užsiėmimus, bei konkursus, šeimoje prižiūri 84 metų močiutę, kuriai reikalingi periodiniai apsilankymai sveikatos priežiūros įstaigose. Prašo atsižvelgti, kad yra nebaustas, ir už tokio pobūdžio pažeidimą baudžiamas pirmą kartą. Dėl to, kad važiavo neprisisegęs saugos diržais prisipažįsta ir labai gailisi.Teismo posėdžio metu L. D. nurodė, kad rašytiniame jo prašyme nurodytos aplinkybės yra teisingos ir papildomai paaiškino, kad automobilį iš vakaro buvo paskolinęs kaimynui Ž. V., tačiau užšalus automobilio spynelei, jo neužrakino, todėl jo paprašė automobilį parsivežti namo. Jo uošvienė I. P. atėjo prie automobilio ir jie kartu važiavo Melioratorių gatve namo. Grįžęs į Jablonskio gatvę prie namo vartelių paliko automobilį ir nuėjo į namus ieškoti skysčio atitirpinti spynelei. Važiuojant ir išlipus iš automobilio jokio policijos pareigūnų signalo nepastebėjo. Nurodė, kad negirdėjo, kaip policijos pareigūnai jį kvietė prieiti. Kai buvo prie vartelių juos matė, bet nepagalvojo, kad kviečia jį. Namie neradęs skysčio nuėjo pas kaimyną, kur buvo apie 2 valandas. Grįžus namo, jam I. P. pasakė, kad nutemptas automobilis. Nurodė, kad buvo blaivus.Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. P. paaiškino, kad 2010-11-27 d. L. D. automobilis stovėjo prie jos namų Topolių g., kuriuo tą pačią dieną atvažiavo jos dukra. Kadangi automobilis neužsirakino iškvietė žentą, kad atvažiuotų, ir kartu su juo vyko į jo namus. Atvažiavus, ją prie J. Jablonskio31 namo kiemo vartelių sustabdė policijos pareigūnai, kurie paklausė, kas vairavo automobilį. Ji nurodė, kad vairavo automobilį L. D.. Tuomet jie paprašė jį pakviesti, tačiau įėjusi į namus ir jį pašaukus, jo nebuvo. Nurodė, kad kol išvežė automobilį (apie 30 min.) L. D. namuose nerado. Grįžęs į namus L. D. sakė, kad buvo pas kaimyną.Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. R., Klaipėdos AVPK kelių policijos biuro vyresnysis patrulis, parodė, kad, kad jis su kolega Tomu Lebežinsku 2010-11-27 patruliavo Kretingoje Melioratorių g. Priešpriešais prasilenkė su automobiliu V. S., kurio vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo, bei buvo įraudęs. Tai sukėlė įtarimų, todėl nusprendėme vairuotoją patikrinti. Apsisukę, įsijungė švyturėlius, garsinį signalą ir vijosi automobilį, kuris aiškiai padidino greitį maždaug iki 80 km/h. Automobilis pasuko į dešinę, į Jablonskio g. ir prie vieno namo sustojo. Vairuotojas iššokęs iš automobilio, užvestu varikliu, paliko gatvėje, o pats nubėgo. Atstumas nuo mūsų iki jo automobilio buvo apie 10 m. Tomas Lebežinskas nubėgo paskui jį, o jis per garsiakalbį paprašė, kad vairuotojas prieitų. Tačiau šis pasižiūrėjo ir nuėjo į namą. Kartu su juo važiavusios moters prašė, kad jį pakviestų, tačiau ji pasakė, kad jo nėra. Pokalbio metu ta moteris jiems aiškino, kad jis gėrė alkoholinius gėrimus iš vakaro, o tą dieną negėrę, nebent alaus. Iš namo išeinančio vairuotojo laukė apie 15 min., o tuomet apie įvykį pranešė Kretingos r. PK budėtojui ir iškvietėme techninę pagalbą. Jos laukėme dar apie 30 min. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Tomas Lebežinskas,Klaipėdos AVPK kelių policijos biuro patrulis nurodė tokias pat aplinkybes kaip liudytojas A. R., bei patvirtino, kad 2010-11-27 jo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Pažeidėjo padarytas administracinis pažeidimas įrodytas Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VTS surinkta medžiaga: 2010-11-29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, liudytojų parodymais, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, ir kitais bylos dokumentais. Byloje surinkti įrodymai patvirtina pažeidėją L. D. vairavus automobilių neprisisegus saugos diržo ir nepaklusus teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Ši aplinkybė tiesiogiai patvirtinama policijos pareigūno T. L. ir A. R. 2010 m. lapkričio 27 d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodoma, kad 2010-11-27 d. 13¹⁵ val. Kretingos m., Melioratorių g. pastebėjo priešpriešais atvažiuojantį automobilį VW Sharan, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas važiavo neužsisegęs saugos diržo. Jiems apsisukus, ir įjungus garso signalus, stabdė minėtą automobilį, o šio automobilio vairuotojas padidino greitį ir pasukęs į Jablonskio g. privažiavęs namą Nr. 31, įbėgo į šio namo vidų. Kartu važiavusi moteris, prisistačiusi I. P., paskė, kad vairuotojui b1oga, o paprašius jį pakviesti, ji pasakė, kad jo neranda. Taip pat I. P. pasakė, kad vairuotojas bijo pas juos ateiti, nes yra iš vakaro gėręs alkoholį. Pažymėjo, kad I. P. atsisakė nuo rašytinio paaiškinimo apie įvykio aplinkybes. Automobilis buvo nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę Tiekėjų g. 32, Kretingos m. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu apklausti liudytojais, policijos pareigūnai patvirtino. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad L. D. 2010-11-27 apie 13¹⁵ val., Melioratorių gatvėje Kretingoje, vairavo automobilį VW Sharan, Valts. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo ir nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Tokiais veiksmais L. D. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 17 ir 202 punktų reikalavimus, t.y. padarė pažeidimus numatytus administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. ir 134 str. 1 d. Teismas kritiškai vertina L. D. aiškinimą, kad jis galėjo nepastebėti šviesos signalų ir neišgirsti garsinio raginimo sustoti. L. D. parodymus laikyti teisingais nėra pagrindo, nes jis tiek rašytiniuose savo parodymuose, tiek teisme duodamas paaiškinimus dėl įvykio nebuvo nuoseklus, bei jo parodymų pilnai nepatvirtino suinteresuota bylos baigtimi liudytoja I. P.. L. D. 2010-12-08 rašytiniame teismui pateiktame prašyme nurodo, kad vyko automobiliu iš darbo parsivežti I. P., teismo posėdžio metu keitė parodymus ir nurodė, kad automobilį buvo paskolinęs draugui ir vyko jo parsivežti, o liudytoja I. P. savo parodymais nepatvirtino nei vienos iš L. D. iškeltos versijos, nurodydama, kad automobiliu į jos namus buvo atvykusi jos dukra ir neužrakinus automobilio ji išsikvietė savo žentą L. D.. Taip pat nenuoseklus savo aiškinimuose L. D. buvo ir dėl aplinkybių, dėl kurių kviečiamas policijos pareigūnų neišėjo pas juos. Rašytiniame prašyme L. D. nurodė, kad žinojo, kad yra kviečiamas policijos pareigūnų, tačiau ieškojo dokumentų namuose, kurių ilgai nerado, o jam jau išėjus į laiką nei policijos automobilio su policijos pareigūnais, nei jam priklausančio automobilio nebebuvo. Teisme L. D. nurodė, kitas aplinkybes, o būtent, kad skubėjo ieškoti priemonių durelių spynelės užrakinimui, kurių neradęs, per kitas duris išėjo pas kaimyną, kur buvo apie dvi valandas. Šie L. D. prieštaringi paaiškinimai leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad jis visais įmanomais būdais siekia išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Tokie jo parodymai visiškai prieštarauja policijos pareigūnų T. L. A. R. parodymams, apie tai, kad jie matė kaip vairavo automobilį L. D., matė, kad įsijungus garsinį ir šviesos signalus jo vairuojamas automobilis padidino greitį, liepė jam sustoti ir išlipus vairuotojui, kviečiant per garsiakalbį, jis atsisukęs matė policijos pareigūnus ir girdėjo, kad būtent jis buvo kviečiamas prieiti prie policijos pareigūnų, tačiau tik numojęs ranka įėjo į namo vidų ir kviečiamas neišėjo maždaug vienos valandos laikotarpyje, nesulaukę jie išvažiavo. Netikėti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu buvusiais nuosekliais policijos pareigūnų parodymais, teismas neturi pagrindo. Pagrindo, I. P. parodymus laikyti objektyviais taip pat nėra, nes ji yra atsakomybėn traukiamo asmens uošvienė, kuri įvykio vietoje atsisakė, kad raštu būtų užfiksuoti jos paaiškinimai, o ji tik teisme nurodė įvykio aplinkybes, kurios vis viena pilnai neatitinka L. D. paaiškinimams. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad I. P. parodymai yra kaip siekis padėti savo dukters vyrui L. D. išvengti administracinės atsakomybės, už padarytą pažeidimą. Pats pažeidėjas patvirtino, kad anksčiau su šiais policijos pareigūnais reikalų neturėjo, jokie santykiai jų nesieja, taigi nenustatytas joks motyvas pareigūnams pažeidėją nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu ir išsigalvoti, jog jis įjungus šviesos ir garsinius signalus pagreitino automobilio važiavimą, nestojo, t.y nepaklauso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Policijos pareigūnų parodymai, duoti teismui, tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs, pakankamai detalūs. Jų parodymai atitinka tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Pareigūnų parodymai sutampa su kita byloje surinkta medžiaga. Duomenų, kad policijos pareigūnai, teigdami, kad matė, kad L. D. vairavo transporto priemonę ir reikalaujant nesustojo būtent pažeidėjo vairuojamas automobilis, būtų galėję suklysti, nėra. L. D. veiksmai, tokie kaip skubus pasitraukimas nuo automobilio ir jau išlipus iš jo nepaklusimas policijos pareigūnų reikalavimui nepasitraukti nuo automobilio, bei kviečiamam ateiti pasiaiškinti, bei liudytojų policijos pareigūnų pastebėjimai, sukėlę įtarimų dėl vairuotojo ir liudytojų paaiškinimai, kad I. P. nurodžiusi, kad L. D. bijo išeiti, nes jis iš vakaro yra vartojęs alkoholio, t. y. visa ši veiksmų ir nustatytų aplinkybių seka leidžia daryti išvadą, kad L. D. savo tokiais veiksmais siekė išvengti administracinės atsakomybės.Įvertinusi šias aplinkybes teismas sprendžia, kad vairuojamą transporto priemonę policijos pareigūnai stabdė teisėtu, aiškiai išreikštu ir L. D. neabejotinai suprantamu būdu, važiavo paskui L. D. vairuojamą automobilį betarpiškai su įjungtais švyturėliais bei garsiniu signalu, todėl pažeidėjas nepastebėti ar nesuprasti, kad yra stabdomas policijos pareigūnų negalėjo, todėl jo teismo posėdžio metu išsakyta versija, kad policijos pareigūnų automobilio su įjungtais švyturėliais bei garsiniu signalu jis nepastebėjo bei negirdėjo reikalavimo per garsiakalbį sustoti, atmetama kaip nepagrįsta, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d. ir 134 str. 1 d. Išnagrinėjus bylą ir įvertinus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas suformuluotas aiškiai, ir suprantamai, laikantis ATPK 259 str., 260 str. nuostatų, todėl nesuvaržytos L. D. teisės gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, jo kaltės laipsnį, turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo būtų galima tik pritaikius L. D. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tačiau administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Priešingu atveju būtų paneigiama įstatymų leidėjo valia, nepaisoma administracinės nuobaudos tikslų. L. D. teigimu, išimtinės aplinkybės, leidžiančios jo atžvilgiu taikyti minėtą straipsnį, yra tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina norint atlikti darbines funkcijas, o negalint dirbti, ir negaunant pajamų, jo šeima prarastų vienintelį pajamų šaltinį. Šių aplinkybių teismas nepripažįsta išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių pažeidėjui turėtų būti taikoma švelnesnė nuobauda, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo (nes tam tikra asmenų grupė, kurių darbinė veikla ar būtinumas vykti į darbą vairuojant transporto priemonę yra tiesiogiai susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, atsidurtų palankesnėje padėtyje, nei kiti analogiškus pažeidimus padarę asmenys), bet ir neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui ir nepaklusus teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti vairuojamą transporto priemonę yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. L. D. darbo pobūdis (vairuotojas) taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens darbinės pajamos yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. L. D., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti, turėjo elgtis ypatingai atsakingai, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms pažeidėjo ir jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nepripažįsta padaręs teisės pažeidimą, neteistas, dirba, turi galiojančią administracinę nuobaudą, todėl L. D. skirtina ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis yra sankcijoje numatytas vidurkis, su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu, neskiriant administracinio arešto, o už ATPK 134 str. 1 d. skirti minimalaus dydžio baudą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24str., 27 str., 130str. 1 d., 134 str. 1 d., 284 str. 2 d. 286 str., 287 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė

pripažinti L. D., a.k.. 336905170840 kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130straipsnio 1 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje iruž Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti 3500,00 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti 100,00 Lt baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 3500,00 Lt baudą į valstybės pajamas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. 247300010112394300 AB bankas SWEDBANKAS (banko kodas 73000), įmokos kodas 57856. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti teismui.Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 291-293 str. nustatyta tvarka per 10 d. gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kretingos rajono apylinkės teismą.Teisėja Diana NavickienėSu nutarimu susipažinau, nutarimo kopiją gavau: L. D.