Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusio įstatyminei atstovei L. S.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, išnykę teistumai : 2012-01-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. - 1 metais laisvės apribojimo; 2013-07-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. - 1 metais ir 2 mėnesiai laisvės apribojimo; 2014-11-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - 20 parų arešto. Neišnykęs teistumas 2019-01-28 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d. - 1700 eurų bauda, uždraudimas naudotis specialia teise 1 metų laikotarpiui, turto konfiskavimas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 3dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: 2019 m. lapkričio 3- 4 dienomis, tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną smūgį ranka į veido sritį mažamečiui sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko nukentėjusiajam D. M. konstatuota kraujosruva veide, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo D. M. kaltės nepripažino. Parodė, kad D. M. yra jo sūnus. 2019 m. lapkričio mėnesį gyveno kartu su juo. 2019-11-04 kokia buvo savaitės diena nežino, bet lyg tai buvo savaitgalis. Pas ūkininką su sūnumi krovė malkas. Sekmadienį iš darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) paskambino vadovas ir pasakė, kad reikės važiuoti į reisą. Pirmadienį apie 7-8 valandą ryto išvažiavo į Klaipėdą krautis krovinio, nakvojo mašinoje, antradienį pajudėjo link sienos važiuoti į Vengriją. Paskambino žmona ir pasakė, kad vaikai „prisicirkino“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019-11-05 išvyko į darbą ir po pietų paskambino sugyventinė bei pranešė, kad vaikai prisicirkino ant D. veido rado įbrėžimą, mėlynę. Skambino sūnui pasiaiškinti, šis sakė, kad jam liepta sakyti, jog skaitė su sūnumi knygą, nors jis su D. niekada knygų neskaito. Namo grįžo ketvirtadienį, sužinojo, kad jo ieško policija. Teigė, kad perskaitytuose parodymuose blogai užfiksuota ir neatitinka išvykimo diena. Parodymų neskaitė, klausė apie mėlynę sūnus sakė, kad nieko ten nėra. Visada išvažiuoju pirmadienį iš Klaipėdos grįžo ketvirtadienį ir buvo sulaikytas, sūnaus nematė, kadangi jis buvo paimtas. Kraunant malkas buvo įvykis, kad D. metė malkas į priekabą, malka atšoko, jis kažkur susiėmė, pasakė, jeigu susimušė eiti namo, tačiau Dominykas pasakė, kad nieko tokio. Kur tiksliai pataikė malka nematė. Galvoja, kad jam nori pakenkti socialinės darbuotojos. Perskaičius iš UAB (duomenys neskelbtini) gautus duomenis dėl darbo laiko, aiškino, kad darbo sutartį pasirašo garaže, o kada ji įforminama nežino, teigė, kad į komandiruotę išvyko sekmadienį ir 11-04 buvo Klaipėdoje.

Liudytoja Ž. B. parodė, kad treti metai kaip yra D. M. auklėtoja. Žino, kad nukentėjęs 2019-11-05 dieną atėjo į mokyklą su mėlyne veide. Mėlynė buvo slėpta, papudruota. Tos dienos rytą prieš 8 valandą buvo gavusi iš motinos žinutę, kad vaikui po akimi mėlynė, susižalojo iš vakaro žaisdamas. Paklausė D. kas jam nutiko, jis atsakė, kad sumušė draugas. Tada jam pasakė, kad tas berniukas negeras, per pertrauką su juo pasikalbės. Nukentėjęs sumišo, nuleido galvą ir pasakė „tėtė“. Po to į pamoką atėjo socialinė darbuotoja ir jį išsivedė. 2019-11-04, pirmadienį, D. nebuvo mokykloje, dėl kokios priežasties neprisimena.

Liudytoja D. B. parodė, kad dirba socialine pedagoge (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Nukentėjusio šeima žinoma, kadangi jai taikoma atvejo vadyba. Vaikui D. M. nuolat yra teikiama socialinė, psichologinė pagalba. Įvykio dieną 2019-11-05, iš ryto, besiruošiant į darbą, paskambino nukentėjusio mama, tai sukėlė įtarimų, kadangi paprastai taip anksti neskambina. Dieną prieš ji skambino išsiaiškinti, kodėl D. nėra mokykloje, tačiau motina neatsiliepė. Buvo kaip tik pasibaigę mokinių atostogos, pasiteiravo kaip sekėsi vaikams., kodėl nebuvo mokykloje. Mama paminėjo, kad atostogos gerai, tik D. diena prieš žaisdamas žaidimų aikštelėje užsigavo su kamuoliu, teigė, kad mokykloje nebuvo, kadangi lankėsi pas odontologą. Nuvykus į mokyklą paskambino šeimą prižiūrinčiai socialinei darbuotojai, ši nuvykusi į namus, motiną taip pat rado su mėlyne. Pati nuėjo į klasę pasižiūrėti vaiko. Jam taip pat buvo po akimi mėlynė. Ji buvo pagrimuota. Su D. išėjus į koridorių jis sakė „tėtė, tėtė“. Jį ramino. Paklausė kur užsigavo D. pasakė, kad jį mušė tėtė. Bandė dar švelninti situaciją sakydama, kad gal netyčia, tačiau vaikas pasakė, kad tėvas trenkė, nes neskaitė knygos. Su mokyklos administracija nutarė iškviesti policiją.

Liudytoja S. K. parodė, kad dirba pardavėja, kaimo parduotuvėje. Žino D. M. ir jo sūnų D.. Negali pasakyti ar kaltinamasis su sūnumi buvo parduotuvėje 2019 metų lapkričio mėnesio pradžioje, jie nėra nuolatiniai parduotuvės lankytojai. Nematė D. su kraujosruvomis veide.

Liudytoja R. Ž. parodė, kad 2019 metų lapkričio mėnesį dirbo socialine darbuotoja. Antradienį, paskambino (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinės darbuotojos, pasakė, kad sumuštas vaikas. Iš karto nuvažiavo į nukentėjusio šeimą. Namuose buvo V. V.. Paklausė kaip sekasi. Nesakė, kad mokykloje pastebėta, jog sumuštas berniukas. Ant V. V. veido pastebėjo mėlynę. Ji sakė, kad nešė malkas pas kaimynus ir užsigavo pagaliu. V. V. visada gina D. M.. Kad vaikas turi mėlynę neminėjo. Lankosi šeimoje, kadangi mama ir tėvas vartoja alkoholį. Jai atvykus V. V. sakė, kad vyras yra namie, todėl nėjo į namus, kadangi šis agresyvus nenusiteikęs bendrauti su socialiniais darbuotojais yra ją išmetęs iš buto. D. M. nematė.

Liudytojas A. B. parodė, kad D. M. yra jo kaimynas, 2019 lapkričio mėnesį, šeštadienį, lyg ir 2019-11-02, kartu padėjo nešti malkas kaimynui. Kartu dirbo A. ir šeimininkas J., taip pat buvo ir kaltinamojo vaikas D.. D. mėtė po malkutę, niekur neužsigavo. Vaikas nesiskundę, sumušimų nematė, apie tai nesakė ir D. M..

Liudytoja A. N. parodė, kad tiriamu laiku vežė malkas. Padėti atėjo D. M. su vaiku, A. B.. Kaltinamojo vaikas taip pat padėjo. Nieko nenutiko, jokių sumušimų vaikui nematė, jis niekuo nesiskundė.

Liudytoja V. V. parodė, kad įvykių laiku gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su D. M. ir dviem vaikais -D. M. ir M. G.. Kada po atostogų D. išvyko į mokyklą nepamena. Lapkričio mėnesį D. buvo po akimi mėlynė, jis lauke žaidė, parėjus vakare buvo raudona akis, o sekančią dieną pamėlynavo paakys. Klausė D. kas nutiko pasakė, kad žaisdamas susimušė. Tik pasakė, kad susimušė ir daugiau nieko neaiškino iš lauko parėjo apie 19-20 valandą. Klausė kokiu būdu, paaiškino, kad žaidė stadione su draugais ir susimušė. Tai buvo savaitgalį, tačiau laiko tiksliai nepamena, D. M. tuo metu nebuvo namuose, jis tą dieną kaimynams padėjo malkas sukrauti. D. M. apie 22-23 valandą parėjus namo, vaikai jau gulėjo, todėl jis to sumušimo nematė. Ryte kaltinamasis išvažiavo į reisą, apie mėlynę nežinojo. Į reisą išvažiavo sekančią dieną. Tai buvo pirmadienis arba antradienis. Pirmadienį vaikai į mokyklą nėjo, kadangi pramiegojo, dėl ko vaikai ne mokykloje jos niekas neklausė. Kalbėjosi su socialine darbuotoja tą dieną kai vaikai neišėjo į mokyklą. Apie gydytojus nieko nekalbėjo. Mokytojai Ž. buvo sakiusi, kad vyko su vaikais pas odontologą, kai vaikai nenuėjo į mokyklą. Buvo užsirašę, tačiau nenuvyko. Nenorėjo sakyti, kad pramigo. Pradėjus tyrimą skambino D. M. ir pasakė, kad buvo atvykusi policija ir vaiko teisių apsaugos darbuotojai. Pati įvykiu laiku nebuvo susižalojusi. Sūnaus santykiai su D. M. normalūs. Pykčių nebuvo. Gražus tėvo ir sūnaus bendravimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau BPK) 276 straipsnio 2 dalimi įrodymų tyrimo metu buvo perskaityti mažamečio nukentėjusio D. M. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad ant jo akies yra mėlynė, jam pataikė tėtė dešine ranka. Kai tėtė jam pataikė į akį "biškį" skaudėjo. Kodėl tėtė taip pasielgė, jis nežino. Kai tėtė pataikė į akį, buvo akis paraudusi. Jis nepamena dienos kai tėtė jam pataikė į akį, tą dieną ėjo į mokyklą, tai buvo apie pietus, jis buvo grįžęs iš mokyklos. Kai tėtė jam sumušė akį, jis po to nuėjo į kambarį, po to ėjo į lauką, paskui jis parėjo iš lauko. Kai grįžo iš lauko jis nuėjo miegoti. Kai atsikėlė ryte tėtė jo atsiprašė, sakė "atsiprašau, daugiau taip nedarysiu". Mama tuo metu buvo namuose, matė mama kai tėtė mušė, mama sakė jam "baik mušti". Tėtė mamai nieko nesakė ir nuėjo. Kai mama pamatė, kad jam sumušta akis dėjo ledo. Kitą dieną jis mokykloje apie tai pasakė socialinei darbuotojai. Kai grįžo iš mokyklos namuose buvo tėtė su mama, tėtė buvo išgėręs, kodėl supyko nežino, ką jis padarė, neprisimena. Tėtė jį mušė virtuvėje, beveik prie durų. Toje vietoje buvo jis, tėtė, brolis, mama buvo tualete. Jis kažką padarė blogai, todėl jį tėtė mušė. Tėtė jį mušė netyčia. Tėtė pirma kažką pasakė, sakė "baik", po to mušė. Tėtė pasakė "baik", atėjo prie jo ir trenkė tiesiog. Ryte atėjus į mokyklą jį pirmiausia pamatė socialinė pedagogė, jis jai papasakojo, kad jį mušė tėtė. Tėtė jo atsiprašė, sakė, kad daugiau taip nedarys. Anksčiau tėtė jį mušė, muša kai jis, t.y. D. M. padaro negerą dalyką, tėtė muša su ranka per kojas (I t., b.l. 26-27).

Vadovaujantis BPK 276 str. 2d. įrodymų tyrimo metu buvo perskaityti mažamečio liudytojo M. G. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. G. parodė, kad jo brolis yra D., kuris žaidė lauke su draugais ir susimušė kažkur prie akies. Akį jis susimušė pirmą kartą. Kada tai buvo neprisimena. Namuose jis akies nesusimušė. Brolis grįžo iš lauko susimušęs akį. Kai jis grįžo namuose buvo mama, tėtė ir jis. Mama paklausė kas atsitiko jo akiai. Tėtė nieko neklausė. Brolis mamai pasakė, kad lauke susimušė akį, susimušė su draugais. Namuose broliui akies niekas nesumušė. Broliui buvo sumušta tik akis, daugiau nieko, nesiskundė kad jam dar ką skaudėtų. Brolis jam nesakė su kuo susimušė. Brolis grįžo susimušęs akį dieną gal po pietų, po mokyklos. Kada paskutinį kartą buvo pas stomotologą neprisimena. Tą dieną kai D. grįžo susimušęs akį pas odontologą nebuvo. Pas dantų gydytoją eina (duomenys neskelbtini), kitur neina. (I t., b. l. 51-52).

Nepilnamečių apklausose dalyvavusi teismo psichologė S. B., įrodymų tyrimo metu apklausta kaip specialistė paaiškino, kad nukentėjusysis apklausos metu buvo atviras. Bei paaiškino įvykio aplinkybes. Vaiku galima būtų tikėti pagal jo pasakojimo eigą, verbaliką. Nuo 7 iki 9 metų amžiaus vaikas tiksliai gali pasakyti kas padarė, ką padarė, kur padarė. Gali pasakyti eiliškumą. Ir aplinkybes. Tiksliai datos, kada įvyko, negali pasakyti. Negali nupasakoti epizodinių detalių. 7 - 9 metų vaikas, kadangi dar nėra loginio mąstymo bruožų, negeba numatyti savo veiksmų tolimesnių pasekmių. Sakydamas netiesą nenaudoja jokios technikos padedančios išlikti nedemaskuotam. Nukentėjusio paklausus ar tėtis yra mušęs daugiau kartų, jis linktelėjo galva patvirtindamas, ir po to iš karto pakrato galvą. Sakydamas tiesą linkteli galva, o paskui lyg prisimena, kad turi sakyti kitaip, tada galvą pakrato.

Taip pat paaiškino, kad M. G. apklausa skyrėsi nuo D. M. apklausos. Paklausus ar žino apie ką atvyko pasikalbėti, liudytojas linktelėjo galvą, kad žino. Kaip minėjo nurodytame amžiuje yra stiprus teisingumo jausmas, paklausus ar jis sutinka pasikalbėti sutiko, nes paiso taisyklių. Tada paklausus ar žada sakyti tiesą, pradėjo maišytis, nuleido galvą, sakė: „Nu nežinau, nu nežinau“. Vyresni vaikai pažadės ir mokės pameluoti. M. to nemoka. Liudytojas po to sutiko kalbėtis, tačiau nepažadėjo sakyti tiesos. Paklausus ar žino, kad jo brolis yra „nukentėjęs“, nors vaikai tokio žodžio nevartoja, M. G. atsakė, kad žino, jog brolis yra nukentėjęs, bet jį tikrai mušė ne tėtė. pasakė, kad brolis susimušė lauke, nors to dar buvo neklausta. Daro išvadą, kad vaikas žinojo apie ką važiuoja kalbėtis ir tikėtina su vaiku prieš tai buvo kalbėta, galimai paaiškinta, ką turi sakyti. Paklausus kas ir kaip sumušė, nurodė, jog nežino, nors tokio amžiaus vaikai(broliai) išsiklausinėja daugiau detalių(kas sumušė, su kuo, kaip).

2019-11-05 Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos socialinės pedagogės D. B. pranešimu nustatyta, jog ji informuoja dėl galimo smurto prieš vaiką šeimoje. Vaikas į mokyklą atvyko su mėlyne paakyje. Pabendravus su mama ji nurodė, jog vaikas susimušė žaisdamas kamuoliu, tačiau socialinei pedagogei bendraujant su vaiku jis pasakė, jog jį netyčia sumušė tėtė, kadangi jis neskaitė knygos (1t., b.l. 10).

Policijos duomenų suvestinėje ROIK 0119000596519 fiksuota, jog 2019-11-05, 09 val., gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini)pagrindinės mokyklos direktorės L. K., jog atėjęs į mokyklą 8 metų D. M. su mėlyne veide. Vaikas nurodė, jog jį sumušė tėtis D. M., nes vaikas atsisakė skaityti knygas. Nurodyta, jog tai rizikos šeima, gali būti sumušta ir mama (It., b.l. 14-17).

2019-11-05 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 18-24).

Specialisto išvada Nr. G 586/2019 (09), nustatyta, jog D. M. konstatuota kraujosruva veide. Konstatuotas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuotas sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 1 - 3 parų laikotarpyje iki jo teismo medicininės apžiūros, kuri vyko 2019-11-05. Konstatuotas sužalojimas galėjo būti padaryta vienu poveikiu. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog fiksuota kairės akies apatinio voko vidurinėje dalyje pereinanti į paakį 2x1 cm. dydžio melsvai violetinė kraujosruva (1 t., , b.l. 112).

Specialisto išvada Nr. pG 615/2019 (09), nustatyta, kad D. M. fiksuota kraujosruva galėjo pradėti ryškėti iš karto po kontakto su žalojančiu įrankiu (1 t., , b.l. 119).

Iš 2019-11-15 ir 2020-01-13 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos apie D. M. šeimą matyti, kad šeima dėl girtavimo nuo 2016-04-12 iki 2018-06-30 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis 2017-10-24 nustatytas galimas smurtas prieš D. M., M. G.. D. M., būdamas neblaivus, sugyventinei V. V. sudavė kėde į veidą.

2018-07-05 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai į tinkamas gyvenimo sąlygas (neblaivi V. V.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 37 str. 2 p. D. M., M. G. nustatytas pirmas grėsmės lygis.

2018-07-29 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai į tinkamas gyvenimo sąlygas, pakartotinai nustatytas pirmas grėsmės lygis. V. V. nustatytas 1,73 prom. girtumas, D. M. 2.11 promilių girtumas.

2019-09-16 nustatytas galimas smurtas prieš mažamečius vaikus. D. M. iš namų išvijo V. V. su neapsirengusiais, basais vaikais ir užrakino namų duris. D. M. ir M. G. nustatytas pirmas grėsmės lygis.2019-09-16 Vaiko nuomonės išklausymo akte fiksuota, jog Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos K. J. ir L. S. susitiko su D. M. dėl iš policijos gauto pranešimo dėl vaiko nepriežiūros. Fiksuota, jog D. M. sakė, kad mama 2019-09-16 vartojo alkoholį su tėvu ir kaimyne. Tėtė ir mama susipyko. Tėtė juos išvijo į lauką be batų ir storesnių rūbų, užrakino duris. Mama kvietė policijos pareigūnus. Analogiško aplinkybės fiksuotos ir M. G. 2019-09-16 nuomonės išklausymo akte.

2019-11-05 nustatytas galimas smurtas prieš D. M., M. G., kadangi mažamečiai auga aplinkoje, kurioje galimai smurtaujama (D. M. galimai smurtavo prieš mažametį sūnų). Grėsmės vaikams lygis išliko nepakitęs.

Nuo 2018-07-31 vadovaujantis LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 37 straipsniu ir Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-03-29 d. įsakymo Nr. A1-141, šeimai inicijuota atvejo vadyba. Šeimai paskirta Marijampolės socialinės pagalbos centro socialinė darbuotoja R. Ž. bei atvejo vadybininkė D. B.. Paskutinis atvejo vadybos posėdis vyko 2019-11-13, kuriame buvo koreguojamas kompleksinės pagalbos planas V. V. ir D. M. šeimai( I t., b.l. 122-175).

2019-11-29 VŠĮ Marijampolės Pirminės sveikatos priežiūros centro raštu, nustatyta, jog D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro sąrašuose nėra, apsilankymų pas gydytojus nebuvo (1 t., b.l. 181).

2019-12-11 UAB Liudvinavo ambulatorijos raštu nustatyta, kad D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą lankėsi pas odontologę 2019-07-24. (1 tomas, b.l. 184).

2020-01-16 VŠĮ Marijampolės ligoninės raštu, nustatyta, kad D. M., gimęs (duomenys neskelbtini) odontologo paslaugomis nesinaudojo. (1 tomas, b.l. 187).

Kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino. Neigė, kad yra atlikęs tyčinius smurtinio pobūdžio veiksmus savo mažamečio sūnaus D. atžvilgiu. Teismas jo parodymus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jie paneigti visuma byloje ištirtų duomenų, kurie pripažįstami įrodymais. Vertinant nukentėjusio apklausos ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, matyti, kad apklausa vykdyta laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, ją vykdyti padėjo psichologė. Detalizuojant mušimo aplinkybes, nukentėjęs patvirtino, kad jam buvo suduota į akį, dešine ranka, tai padarė tėvas, pasakė „baik“ priėjo ir sudavė, motina dėjo ant akies ledo. Nukentėjęs ir iš karto po įvykio pedagogams aiškinantis mėlynės atsiradimo aplinkybes patvirtino, kad jį sumušė tėvas. Pažymėtina, kad iš teismo posėdžio metu apklaustos specialistės S. B. paaiškinimų matyti, kad tokio amžiaus vaikai įsimena esminį juos paveikusį įvykį, tačiau tokias detales kaip laikas gali perteikti netiksliai. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių aplinkybių dėl kurių būtų galima manyti, kad nukentėjęs mažametis išgalvojo, jo mušimo faktą, kaip matyti iš liudytojos Ž. B. parodymų nukentėjęs iš pradžių bandė nutylėti apie jį sumušusį asmenį, nurodydamas kitokias aplinkybes, supratęs, kad jo paaiškinimai bus tikrinami, nurodė tikrąjį smurtavusį asmenį. Teismas mažamečio liudytojo M. G. parodymus vertina kaip duotus esant paveiktam artimųjų asmenų, kurie siekia išvengti atsakomybės arba padėti jos išvengti. Kaip matyti iš S. B. paaiškinimų, liudytojas žinojo nebūdingus tokio amžiaus vaikui išsireiškimus, net neklausiamas nurodė, kad D. M. tėvas nemušė, vengė pasižadėti sakyti tiesą. Vertinant liudytojos R. Ž. parodymus akivaizdu, kad V. V. yra linkusi slėpti D. M. neteisėtus veiksmus, jam padėti, tai patvirtina ir tai, kad pati V. V. pripažino, jog melavo ikiteisminio tyrimo metu aiškinantis kur buvo su vaikais galimai sužalojimo padarymo dieną, nors teigia, kad D. M. susižalojo žaisdamas, tačiau tikslių tokio susižalojimo aplinkybių nurodyti negali, toks nenuoseklumas patvirtina siekį nutylėti jai žinomas aplinkybes, padėti išvengti atsakomybės savo šeimos nariui D. M.. Teismas netiki liudytojos V. V. ir liudytojo M. G. parodymais, jie nepaneigia nukentėjusio aiškinimo teisingumo.

Pats kaltinamasis parodydamas apie įvykio laikotarpio aplinkybes buvo visiškai nenuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu apie jokią išvyką į komandiruotę įvykio laikotarpio pirmadienį neužsiminė, teigė, kad į darbą išvyko 2019-11-05. Bylą nagrinėjant teisme jau teigė, kad negalėjo padaryti sužalojimo kaltinime nurodytą dieną, kadangi sekmadienį jam paskambino darbdavys ir jis pirmadienį (2019-11-04)išvyko į Klaipėdą. Gavus rašytinius duomenis, kad minėtoje įmonėje įsidarbino 2019-11-06, bei komandiruotėje buvo nuo minėtos dienos. Taip pat apklausus V. V. kuri teigė, kad į darbą išvyko sekančią dieną po malkų krovimo,(liudytojo V. B. parodymais nustatyta, kad malkos krautos šeštadienį 2019-11-02) jau teigė, kad į darbą išvyko sekmadienį, prieš tai pasirašė ant tuščių lapų darbdavio garaže. Toks kaltinamojo parodymų nenuoseklumas parodo jo siekį pritaikyti savo parodymus prie tiriamų aplinkybių, vengti atsakomybės.

Teismas nustatydamas kaltę ir faktines aplinkybes, vadovaujasi nukentėjusio D. M. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Byloje surinkti duomenys, o būtent: liudytojų Ž. B., D. B., R. Ž., nukentėjusio D. M. parodymais, specialistės S. B. paaiškinimais ir specialisto išvadoje G 586/2019 (09) nurodytais duomenimis, kurie nuosekliai patvirtina smurto prieš D. M. aplinkybes, nurodyti duomenys papildo vieni kitus ir yra logiškai susiję bei neprieštaringi, teismas pripažįsta juos įrodymais, jų pagrindu nustatytos visos faktinės aplinkybės ir D. M. kaltė.

BK 140 str. 1 d. nustatyta, atsakomybė tam kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam kas pirmoje dalyje numatytą veiką padarė mažamečiui. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, tyčia smurtaudamas prieš savo mažametį sūnų D. M. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo veika kvalifikuota teisingai, kadangi atitinka nusikaltimo numatyto LR BK 140 str. 3 d. požymius.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, sunkinanti atsakomybę aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą numatė padarinius ir jų norėjo; į kaltinamojo asmenybę, šeimyninę padėtį, amžių – yra pilnametis, nedirbantis, administracine tvarka baustas. D. M. atžvilgiu anksčiau priimti nuosprendžiai dėl tyčinių nusikaltimų padarymo, taip pat ir dėl tokio paties pobūdžio veikos padarytos artimoje aplinkoje, charakterizuojamas neigiamai. Paskutiniu nuosprendžiu paskirta baudos bausmė nesulaikė asmens nuo nusikaltimo padarymo, kas rodo, kad tokia priemonė nėra veiksminga. Individualizavus jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitį, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam turi būti paskirta griežčiausia bausmė numatyta BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje, artima vidurkiui.

Nors kaltinamasis ir yra recidyvistas, tačiau šios veikos padarymo metu buvo teistas dėl kitokio pobūdžio nesunkaus nusikaltimo, anksčiau dirbęs, tai suteikia pagrindo manyti, kad asmuo gali gyventi nenusižengdamas įstatymui, šiuo atveju vertinant veikos padarymo aplinkybes ir asmenybę, teismas sprendžia, kad geriausiai bausmės paskirtį atitiktų probacijos taikymas. Atsižvelgiant į paminėtą, teismas įvertinęs asmenybę, nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 str. 2 d. 4 d. 5 d. nuostatos, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimus.

Kadangi smurtauta artimoje aplinkoje prieš šeimos narį, skirtina ir BK 72² str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10(dešimčiai) mėnesių.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-11-08 iki 2019-11-10 vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, D. M. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo terminu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti, tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojant 6(šešis) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.