Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos sprendimo už akių dalys: dėl 191,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; dėl 32,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 964,16 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-07-11); dėl 32,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 964,16 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2023-07-11) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė su pradine kreditore BnP Finance, AB (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 1 008,28 Eur kreditą, atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2023 m. liepos 11 d., sumokėti 971,24 Eur palūkanas ir 96,96 Eur administravimo mokestį. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė – kredito nustatytu laiku ir tvarka negrąžino, todėl pradinė kreditorė nuo 2020 m. balandžio 15 d. vienašališkai nutraukė sutartį. 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) BnP Finance, AB perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovės skolinius įsipareigojimus. Ieškovė atsakovei pranešė apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo iki šiol.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

10. Apeliantė iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinyje reikalaujamų priteisti negautų pajamų (nuostolių) nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, ir šį ieškovės reikalavimą atmetė.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinta, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodant, jog sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

12. Pareiga mokėti pelno palūkanas (pinigų skolinimo kainą) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

13. Esant paskolos (kreditavimo) teisiniams santykiams, tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti ir tais atvejais, kai paskolos sutartis yra pasibaigusi, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

14. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. balandžio 15 d. vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Sutiktina su apeliante, kad aptartas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

17. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo priteisti iš atsakovės 191,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Apeliantė nurodo, kad tai 191,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi Sutarties bei tinkamai ją įvykdžiusi. Palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020-04-15 (Sutarties nutraukimo data) iki 2020-11-27 (ieškinio parengimo data), viso už 230 dienų nuo negrąžintos kredito dalies (964,16 Eur negrąžinta kredito dalis x (32,00 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 230 dienų nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios negautos pajamos (nuostoliai) vertintinos kaip įrodytos, kadangi atsakovei tinkamai ir laiku nevykdžius sutartinių prievolių – kas mėnesį mokėti sutartyje numatytas įmokas, ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų, kurias buvo numatyta gauti atsakovei laikantis sutartyje numatytos įmokų mokėjimų tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo yra pagrįstas, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas jo netenkino. Atsižvelgiant į tai, ši skundžiamo sprendimo už akių dalis keistina ir iš atsakovės ieškovei priteisiamos 191,04 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (2020-04-15) iki kreipimosi į teismą dienos (2020-11-27).

19. Taip pat apeliantė prašo iš atsakovės priteisti 32,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 964,16 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-07-11) ir 32,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 964,16 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2023-07-11) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

20. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog, tai, kad ieškovė sutartimi apibrėžtas mokėjimo (pelno) palūkanas ieškinyje įvardija kaip nuostolius (negautas pajamas), t. y. iš esmės po vartojimo sutarties nutraukimo reikalauja sumokėti tokio paties dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas kaip ir tinkamo sutarties vykdymo atveju, nekeičia ieškovės prašomos priteisti sumos prigimties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė iš esmės prašo 32,00 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios buvo nustatytos sutartyje, jas įvardindama kaip negautas pajamas (nuostolius), t. y. apeliantė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 32,00 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Pažymėtina, kad sutartyje šalių sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis savaime netampa nuostolių dydžiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuostolių dydį nagrinėjamu atveju reikia įrodyti. Apeliantė nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos gali būti vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, nepanaikina ieškovės pareigos realų nuostolių dydį įrodyti.

21. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių paskaičiavimų, kiek negautų pajamų ji tikėjosi gauti konkrečiais mėnesiais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį, atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad apeliantei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) procentine išraiška už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir iki visiško kredito grąžinimo dienos, būtų sudarytos sąlygos apeliantei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

22. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties 3.6.2 ir 8.10 punktų nuostatos, suteikiančios vartojimo kredito gavėjui teisę grąžinti dalį ar visą vartojimo kreditą anksčiau numatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, leidžia teismui spręsti, kad apeliantė, sudarydama sutartį, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad 32,00 proc. dydžio mokėjimo pelno palūkanos jai bus mokamos iki sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2023-07-11. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantė šioje byloje neįrodė negautų pajamų realios gavimo galimybės. Apeliantė kitokių įrodymų, kurie pagrįstų prašomas priteisti negautas pajamas, nepateikė, todėl vertintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinyje reikalaujamas negautų pajamų (nuostolių) dydis nevertintinas kaip pagrįstas ir tikėtinas bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė neįrodė realaus negautų pajamų (nuostolių) dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiose dalyse ieškinio netenkino.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų dėl 32,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 964,16 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-07-11), ir dėl 32,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 964,16 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2023-07-11) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo. Tačiau teismas nepagrįstai netenkino pagrįsto ieškinio reikalavimo dėl 191,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos priteisimo, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas už akių keistinas iš dalies ir ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. G. priteistina 191,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-04-15) iki kreipimosi į teismą dienos (2020-11-27). Kita sprendimo už akių dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

24. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, jog nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir padidina ieškovei priteistiną sumą, tačiau ieškinys vis vien lieka tenkintinas iš dalies. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai, proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys lieka tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

25. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 121,00 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė skundė tris sprendimo už akių dalis. Apeliacinės instancijos teismas patenkino apeliacinį skundą dėl vieno reikalavimo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 45,34 Eur (136,00 ÷3=45,34)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo už akių dalį dėl 191,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. G. 191,04 Eur (šimtą devyniasdešimt vieną eurą 04 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-04-15) iki kreipimosi į teismą dienos (2020-11-27).

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. G. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 45,34 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.