Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2014-10-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. 2AT-43/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-07
Bylos Nr.
2AT-43/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Vladislovas Ranonis (pirm.), Aldona Rakauskienė (pran.), Vytautas Piesliakas
Pareiškėjas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato
Kategorijos
  • 2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. 2AT-43-2014Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01006-2013-0Procesinio sprendimo kategorija2.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 7 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato prašymą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimu L. A. administracinė byla nutraukta, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato viršininko Artūro Mikalausko apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jis buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2013 m. birželio 10 d., apie 6.00 val., Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime vairavo automobilį „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus (nustatytas girtumas 2,5 promilės), kelio vingyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į elektros impulso generatoriaus kuoliuką ir šį sulaužė; iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai ir neužpildęs eismo įvykio vietos deklaracijos. Taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 6, 14, 33, 231.1, 232 punktų reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. nutarimu administracinę bylą nutraukė nenustačius L. A. veikoje ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato viršininko Artūro Mikalausko apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302²¹ straipsnio 1, 4, 6 dalimis, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas ir byla atnaujinta.

Šalies argumentai

Pareiškimu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad teismai neužtikrino ATPK 248 straipsnyje numatytų administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių įgyvendinimo, t. y. pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų.

Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliaciniame skunde keltų klausimų formaliai konstatuodamas, kad jie nepagrįsti. Be to, esant konkrečioms naujoms apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas net nesvarstė klausimo apie papildomų įrodymų rinkimą ar tų pačių įrodymų patikslinimą. Taip pat teismas neįvertino, kad visi apklausti asmenys yra L. A. draugai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi. Nors L. A. draugai teisme pakeitė savo pirminius parodymus, kurie buvo nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir tarpusavyje neprieštaraujantys, tačiau teismas neanalizavo įrodymų pakeitimo priežasties, o tiesiog konstatavo, jog asmenys įvykio dieną buvo neblaivūs, todėl galėjo tiksliai neatsiminti visų aplinkybių arba neadekvačiai vertinti situaciją.

Apeliacinės instancijos teismas netgi akivaizdžiai melagingus liudytojo R. A. (L. A. tėvo) parodymus, neva L. A. ryte miegojo namuose (nors pats buvo darbe ir negalėjo to matyti), pripažino teisingais, tačiau jų neanalizavo ir nevertino visų bylos aplinkybių kontekste. Taip pat teismas nenustatė liudytojos S. B. parodymų pakeitimo priežasties, nors ji pirminės apklausos metu davė išsamius parodymus. Be to, teismas net neanalizavo liudytojo A. M. melagingų parodymų, nelygino jų su kitų liudytojų, dalyvavusių įvykio metu, duotais pirminiais parodymais. Nors A. M. net apklaustas teisme negalėjo tiksliai įvardyti visų eismo įvykio aplinkybių, tačiau teismas, priimdamas L. A. palankų sprendimą, vadovavosi tik formaliu A. M. teiginiu, neva jis vairavo automobilį. Taip pat teismas nesiėmė priemonių apklausti gydytoją, kuri apžiūrėjo A. M. po patirtų sužalojimų ir kuriai A. M. nurodė, kad susižalojo nukritęs nuo kopėčių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad teismas nesilaikė ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų, o visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų tinkamam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažeidė ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teismo pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, be to, nesiėmė priemonių patikslinti surinktų aplinkybių.

Atsiliepimas

L. A. (asmuo, kuriam administracinė byla nutraukta) atsiliepimu į pareiškimą prašo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato prašymo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis yra pagrįsta, joje dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių pasisakyta.

Žemesnės instancijos teismas

Nors prašyme nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad kaip liudytojai apklausti asmenys tarpusavyje yra draugai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi, šis prašymo motyvas yra niekuo nepagrįstas. L. A. pabrėžia, kad pagrindiniai liudytojai – S. B. ir A. M. – nebuvo jo draugai, jis jų gerai nepažinojo, todėl nebuvo suinteresuoti bylos baigtimi.

Be to, policijos pareigūnai nesiėmė visų priemonių įrodymams surinkti, todėl L. A. tėvas (paties L. A. prašymu) buvo apklaustas tik teisme. Pažymėtina, kad jis davė nuoseklius parodymus apie eismo įvykio aplinkybes, kurie nebuvo paneigti.

Tuo tarpu liudytoja S. B. savo paaiškinimų nekeitė, tik nurodė, kad L. A. gerai nepažinojo ir galvojo, jog automobilį vairavusio A. M. vardas yra „L“. Pats liudytojas A. M. visada teigė, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos ir nurodė priežastis, kodėl taip padarė. A. M. parodymus patvirtino nukentėjusioji, pas kurią A. M. atvyko tą pačią dieną po eismo įvykio. Be to, A. M. paaiškinimus patvirtino ir policijos pareigūnai nurodę, kad šis praėjus neilgam laiko tarpui po eismo įvykio buvo atėjęs į policijos komisariatą ir prisipažino, jog vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodoma, kad įstatymų nuostatas pažeidė administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, kuri, turėdama išankstinę nuostatą, visiškai nerinko ir netyrė L. A. teisinančių įrodymus. Be to, nors pareiškėjas – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatas prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nurodo, kad L. A. 2013 m. birželio 10 d., apie 6.00 val., vairavo automobilį, ir prašo panaikinti 2013 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį, tačiau tas pats pareiškėjas surašė kitą administracinio teisės pažeidimo protokolą už tą patį eismo įvykį (įvykusį 2013 m. birželio 10 d., apie 6.00 val.) A. M. ir teismas jį nubaudė pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato prašymas netenkintinas.

Dėl ATPK 257, 284 straipsnių taikymo

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarka, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse, priimtose atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose, yra pasisakęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013).

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. nutarimu administracinę bylą, nenustatęs L. A. veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, nutraukė. Tokį sprendimą teismas priėmė konstatavęs, kad byloje įrodymų, kurie leistų neabejotinai pripažinti, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo L. A., t. y. kad jis sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, nėra. Apeliacinės instancijos teismas Tauragė apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato viršininko A. Mikalausko apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują – L. A. pripažinti kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, atmetė. Šis teismas konstatavo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – L. A., kaip liudytojai – S. B., L. V., D. M., R. A., I. G., A. M., V. P., A. V., kiti byloje esantys duomenys taip pat buvo tiriami ir vertinami. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojai S. B., L. V. ir D. M. (teisme teigę, kad automobilį vairavo A. M.) davė parodymus ir apie tai, kodėl jų parodymuose nurodytos svarbios bylai teisingai išspręsti aplinkybės (t. y. kas vairavo automobilį, kas keitė jo padangą) skiriasi nuo tų, kurios buvo nurodytos jų paaiškinimuose, duotuose policijos pareigūnams. Bylą nagrinėjant teisme buvo apklaustas ir A. M. (teismui parodęs, kad jis vairavo automobilį), ir I. G., kuri teigė, kad jau kitą dieną po įvykio A. M., atvykęs kartu su savo tėvu, sutvarkė apgadintą jos ganyklos tvorą, kad ji jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi; buvo apklausti ir policijos pareigūnai V. P. bei A. V., kurie neneigė to, kad, praėjus kelioms dienoms po įvykio, A. M. buvo atvykęs į policijos komisariatą, kur teigė, jog vairavo L. A. priklausantį automobilį, tačiau, pasak jų, atsižvelgiant į tai, kad A. M. apie įvykį kalbėjo neaiškiai, jo teiginiai nebuvo kaip nors fiksuojami. Buvo tiriami ir bylos duomenys, iš kurių matyti, kad 2013 m. birželio 10 d. duodami paaiškinimus L. A., L. V. bei D. M. buvo neblaivūs. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas įrodymus vertino neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime visi bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys yra išanalizuoti, visi įrodymai aptarti ir įvertinti. Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, pripažino, kad teismo sprendimas teisėtas bei pagrįstas, padarytos išvados motyvuotos bei teisingos. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjas prašyme iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į visus argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis pareiškėjo prašyme nurodomais argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad už tą patį eismo įvykį Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį yra nubaustas A. M. Atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą L. A. turėjo pagrindą pažymėti ir pažymėjo, kad, jo nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl to paties įvykio surašymas A. M. rodo pareiškėjo nenuoseklumą apsisprendžiant, kurį gi (jį ar A. M.) jis laiko kaltu dėl įvykusio eismo įvykio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato prašymą atmesti.

Teisėjai Vladislovas RanonisVytautas PiesliakasAldona Rakauskienė