Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. M. priteista I. T. 5471 Lt žalai atlygti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2003 m. spalio 4 d., po 21 val., Kaune, Radvilėnų plente esančiame A.Mickevičiaus slėnyje, turėdamas tikslą užvaldyti M. T. daiktus, suduodamas S. T. smūgius metaliniu strypu ir kitu nenustatytu būdu, padarydamas S. T. galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais nosyje ir kaktoje, poodine kraujosruva dešiniame antakyje, muštinėmis žaizdomis dešiniame ir kairiame momenyje, įspaustiniu kaukolės lūžimu, kraujosruva kairio momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir nuo ko S. T. mirė, po to pagrobdamas R. T. 150 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 5110”, 20 Lt vertės piniginę, 120 Lt vertės laikrodį ,,Orient”, 300 Lt vertės vyrišką auksinį žiedą, 50 Lt vertės vyriškus batus, tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė S. T. .

Byloje dalyvaujantys nuteistasis R. M. bei jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas tenkintinas. Byloje priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas, perkvalifikuojant jo nusikalstamą veiką iš BK 129 str. 2 d. 9 p. į BK 178 str. 1 d. Byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina teismo išvadų dėl R. M. kaltės įrodytumo tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudžius S. T. .

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nužudytojo R. T. lavonas su fizinio smurto žymėmis prie upelio Mickevičiaus slėnyje Kauno m. buvo rastas 2003 m. spalio 6 d. R. T. lavone konstatuoti odos nubrozdinimai nosyje ir kaktoje, poodinė kraujosruva dešiniame antakyje, muštinės žaizdos dešiniame ir kairiame momenyje, įspaustinis kaukolės lūžimas, kraujosruva kairio momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius. Sužalojimų galvoje visuma ir buvo tiesiogine R. T. mirties priežastimi. Jie buvo padaryti ne mažiau 6 trauminių poveikių pasėkoje. Be to, R. T. lavone nustatyti 9-12 šonkaulių lūžimai bei kairio inksto sumušimas padaryti kietu buku daiktu paveikiant nugaros kairę apatinę dalį galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje.

Iš R. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje bei apeliacinės instancijos teisme matyti, kad jis kaltu dėl R. T. nužudymo niekada neprisipažino.

R. M. įtariant padarius nusikaltimą šioje byloje buvo sulaikytas 2003 m. lapkričio 26 d., t.y. praėjus nuo įvykio beveik dviems mėnesiams. Nuo pat pirmos apklausos jis kategoriškai teigė, kad R. T. nenužudė, jį gulintį upelyje rado jau mirusį. Tačiau pripažino nuo lavono piršto numovęs auksinį žiedą, pavogęs mobilaus ryšio telefoną, batus, laikrodį. Žiedą atidavė žmonai D. M. , o kitus daiktus pardavė nepažįstamam asmeniui.

Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs apygardos teismas konstatavo, jog R. M. gynybinė versija paneigta liudytojo, kuriam buvo taikomas anonimiškumas, liudytojų Mariaus ir B. T. , O. G. , A. G. parodymais, bei prieštaravimais nustatytais liudytojos D. M. parodymuose.

Tačiau iš liudytojų M. T. , A. T. , O. G. , A. G. bei nuteistojo žmonos D. M. parodymų matyti, kad nei vienam iš jų nėra žinomos tikrosios aplinkybės, kuriomis buvo atimta gyvybė S. T. . Todėl kaltinimas R. M. dėl R. T. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų pagrįstas vien tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 23 parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Tačiau apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti vien tik tokiais įrodymais draudžiama pagal BPK 301 str. 2 d.

Mariaus ir B. T. bei Odetos ir A. G. parodymais nustatyta tik tai, kad žuvusysis 2003 m. spalio 4 d. buvo pas savo brolį, kuris šventė savo žmonos gimimo dieną ir apie 20 val. 30 min. maršrutiniu taksi išvažiavo namo, tačiau tą dieną į namus nesugrįžo. Nuosprendį priėmęs teismas be pagrindo nesutapimą aukščiau paminėtų liudytojų ir nuteistojo R. M. parodymuose dėl tikslaus įvykio laiko, pripažino pastarojo iškeltą versiją paneigiančia ir jo kaltumą, nužudžius S. T. , patvirtinančia aplinkybe. R. M. nei vienuose parodymuose neneigė, kad buvo įvykio vietoje, matė mirusį S. T. , tik nepripažino kaltinimo dėl gyvybės atėmimo S. T. . Jis taip pat nei vienuose parodymuose nebuvo kategoriškas duodamas parodymus tyrimo organams dėl pačios įvykio dienos. Jis tik vienodai aiškino, kad tai buvo spalio mėnesio pradžioje.

Nuteistojo R. M. aiškinimo, kad jis R. T. nenužudė, bet pavogė jo žiedą bei kitus daiktus, nepaneigia ir byloje duoti nuteistojo žmonos D. M. parodymai. Teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuojama, kad D. M. parodymai byloje nenuoseklūs. Tačiau tokio konstatavimo nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Byloje surinktais įrodymais turi būti besąlygiškai nustatyta įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. jos padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos svarbios aplinkybės. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Tuo tarpu iš byloje esančių D. M. parodymų seka, kad jai R. T. žiedą perdavė vyras R. M. , o ji žiedą užstatė lombarde. Tą faktą patvirtino ir pats nuteistasis. Tačiau tokie jų parodymai patys savaime visiškai nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių, kuriomis tą žiedą įgijo nuteistasis, ir nepaneigia jo iškeltos versijos.

Iš įslaptinto liudytojo Nr. 23 parodymų matyti, kad ir šis liudytojas, kurio parodymais remdamasis teismas konstatavo faktines R. T. nužudymo aplinkybes, pats asmeniškai taip pat įvykio nematė. Jo parodymai apie nuteistojo R. M. veiksmus atimant gyvybę nukentėjusiajam grindžiami žiniomis gautomis iš kito informacijos šaltinio, kurio patikimumo patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais nėra galimybės. Tokie įslaptinto liudytojo parodymai negali būti pripažinti leistinais įrodymais patvirtinančiais nuteistojo R. M. kaltę nužudžius S. T. . Be to, vertinant liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų patikimumą atkreipiamas dėmesys į tai, kad jo parodymai duoti byloje ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nėra nuoseklūs ir vienodi. Minimas liudytojas skirtingai aiškino apie nuteistojo R. M. ir nukentėjusiojo susitikimo įvykio vietoje aplinkybes, nusikalstamo ketinimo susiformavimo laiką, gyvybės atėmimui panaudotą įrankį. Pagal vienus liudytojo Nr. 23 parodymus R. M. ir S. T. susitikę A.Mickevičiaus slėnyje kartu girtavo. Nužudyti S. T. R. M. nutarė pamatęs ant jo rankos žiedą. Pagal parodymus duotus apeliaciniam teismui R. S. T. nužudė išgertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui. Nukentėjusiojo turtą užvaldyti R. M. sumanęs vėliau, kai nukentėjusysis jau buvo be sąmonės. Iš byloje esančių nusikaltimą tyrusių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei jų parodymų seka, kad jiems įslaptintas liudytojas apie R. T. nužudymo aplinkybes taip pat suteikė nevienodą informaciją. Iš pradžių minimas liudytojas nurodė, kad S. T. buvo nužudytas jį nustumiant nuo skardžio, vėliau - kad prieš tai buvo suduota per galvą, o po to nustumtas nuo kelio šlaito. Nužudymo įrankiai taip pat nurodomi įvairiai: armatūros gabalas, vamzdis, automobilio padangų montiruotė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.8.p teismams išaiškino, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo R. M. kaltė dėl R. T. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų nėra įrodyta neginčijamai jo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Nuteistojo R. M. iškelta gynybinė versija, kad jis R. T. nenužudė, kad rado jį jau sužalotą ir pasisavino žiedą bei kitus R. T. daiktus - teisėtais būdais surinktais duomenimis nepaneigta. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad byloje išnaudotos visos galimybės pašalinti iškilusias abejones dėl nuteistojo R. M. kaltumo tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudžius S. T. . Tačiau tokių abejonių liko ir jas teismas aiškina nuteistojo R. M. naudai.

Tačiau byloje surinkti ir teismo nuosprendyje įvertinti įrodymai patvirtina R. M. kaltę pagrobus nukentėjusiojo R. T. mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 5110", piniginę, laikrodį ,,Orient", auksinį žiedą bei batus. Pagrobto turto vertė (640 Lt) viršija baudžiamajame įstatyme nedidelės vertės turto sąvokoje nustatytą ribą, todėl R. M. nusikalstama veika iš BK 129 str. 2 d. 9 p. perkvalifikuotina į BK 178 str. 1 d.

Skirdama bausmę R. M. pagal BK 178 str. 1 d. teisėjų kolegija atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį - jis priskiriamas prie nesunkių, tyčinį nusikaltimo pobūdį, savanaudiškus motyvus ir tikslus. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes bei tai, kad kaltininkas sąmoningai veikdamas pagrobė mirusio asmens daiktus, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. M. skirtina tik laisvės atėmimo bausmė, be to didesnė nei vidurkis bausmės, numatytos pritaikyto baudžiamojo įstatymo sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti.

R. M. nusikalstamą veiką iš BK 129 str. 2 d. 9 p. perkvalifikuoti į BK 178 str. 1 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.

Nukentėjusiosios I. T. civilinį ieškinį atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.